- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-439-195/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. (A. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskiriant 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. vasario 1 d., apie 14.53 val., Vilniuje, Karklėnų g. 9, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas automobilį „Mersedes Benz C200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abi transporto priemones, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 232 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, jis nubaustas nepagrįstai, nes teisėjas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Paaiškina, kad 2011-02-01, apie 15 val., jis važiuodamas automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Parko gatvės Karklėnų gatve link Gerovės gatvės, kelio dešine puse, o kelio kairėje pusėje stovėjo (buvo priparkuoti) automobiliai. Kartu su juo važiavo M. V. , kuris teisme buvo apklaustas liudytoju. Pasukęs iš Parko g. į Karklėnų g., pravažiavo apie 10-15 metrų (automobilio greitis buvo apie 20 km/h), kai pamatė priešpriešais Karklėnų g. link Parko g. pakankamai greitai važiuojantį šviesios spalvos automobilį, kuris dėl to, jog jo važiuojamoje kelio dalyje stovėjo (buvo priparkuoti) kiti automobiliai, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Siekdamas išvengti susidūrimo, jis važiavo arčiau šaligatvio, bet šis automobilis kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu (vairuotojo pusės) kliudė jo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Jis sustojo, tačiau minėtas automobilis nuvažiavo. Nuo smūgio buvo sulenktas jo automobilio veidrodėlis, jį atlenkė atgal, veidrodėlio korpusas buvo skylęs. Kadangi neįsidėmėjo jo automobilio veidrodėlį kliudžiusio automobilio valstybinio numerio, nusprendė, jog nėra tikslo kviesti policijos pareigūnus, be to, jo automobilis senas, praktiškai jokios žalos jam nebuvo padaryta.
Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neginčijamais jo kaltės įrodymais laikė nukentėjusiosios E. N. ir liudytojų D. B. , R. G. , A. M. parodymus ir rašytinius paaiškinimus (tarnybinius pranešimus). Teigia, kad nukentėjusioji E. N. davė melagingus parodymus, savaip interpretuodama autoįvykio aplinkybes, nes siekia pasipelnyti, o policijos pareigūnai nebuvo tiesioginiai įvykio dalyviai ir atkartoja iš E. N. sužinotas aplinkybes. Mano, kad tokie įrodymai negali būti vertinami kaip pagrindžiantys jo kaltę, nes E. N. nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes paneigia jo paties bei byla nesuinteresuotų liudytojų V. M. ir M. V. parodymai. Pastarųjų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir, priešingai nei kad nurodo teismas, nekelia jokių abejonių, nes M. V. jis tik pavežė, jokie draugiški santykiai jų nesieja, o V. M. buvo gatvėje ir išgirdęs smūgio garsą, matė, kaip po susidūrimo E. N. vairuojamas automobilis Mercedes Benz iš įvykio vietos pasišalino, o jo VW Passat automobilis sustojo. Pažymi, kad šie liudytojai parodymus davė taip pat įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą.
Apelianto teigimu, nukentėjusioji tyčia ji apkalba, nes kilus eismo įvykiui dėl jos kaltės ji netektų galimybės iš draudimo bendrovės gauti 1500 Lt išmoką už automobilio apgadinimus. Apelianto įsitikinimu, ši priežastis yra pakankama, kad dėl administracinio teisės pažeidimo būtų apkaltintas kitas asmuo.
Pažymi, jog susidūrimas negalėjo įvykti prie Karklėnų g. 9 namo, kaip kad nurodė nukentėjusioji, nes esant nustatytam jo automobilio apgadinimui (numuštas kairės pusės veidrodėlis, kuris yra be stiklo), įvykio vietoje darytoje schemoje būtų užfiksuotos šalia automobilio rastos veidrodėlio stiklo šukės, nes pasak nukentėjusiosios, ji po susidūrimo iškart sustabdė automobilį. Tuo pačiu nurodo, kad ir pati nukentėjusioji pareigūnams nurodė, jog veidrodėlio stiklas nebuvo sudužęs. Įvertinant tai, apelianto teigimu, akivaizdu, kad autoįvykis įvyko kitoje nei nurodė nukentėjusioji vietoje, o tai reiškia, jog nukentėjusioji, o ne jis, kalta dėl autoįvykio ir būtent ji pasišalino iš įvykio vietos.
Tuo pačiu skunde nurodoma, kad susidūrimas negalėjo įvykti kelio viduryje, kaip kad teigia nukentėjusioji, nes iš įvykio vietos schemos matyti, jog jos automobilis stovi mažiau nei 0,5 metro atstumu nuo šaligatvio, o automobilio galinė dalis yra 0,5 m sankryžoje. Todėl pagal tokius jos parodymus ir tokią schemą, jų automobilių susidūrimas turėjo įvykti sankryžoje, o ne gatvės kelio viduryje, nes automobiliai priklausomai nuo važiavimo greičio dar tam tikrą atstumą juda į priekį. Šios aplinkybės paneigia nukentėjusiosios versiją, kad susidūrimas įvyko Karklėnų g. 9, Vilniuje, ir patvirtina jo bei liudytojų V. M. ir M. V. parodymus apie tikrą eismo įvykio situaciją.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, tyrimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, nes policijos pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, joje nepažymėjo labai reikšmingų aplinkybių. Iš minėtos schemos matyti, kad nukentėjusiosios automobilis stovi prie kelkraščio, prie sankryžos, todėl jei jis, apeliantas, važiuotų ir kliudytų nukentėjusios automobilį, prieš tai turėtų staigiai stabdyti, nes kairėje pusėje už nukentėjusiosios pažymėto automobilio judant jos judėjimo kryptimi į priekį ir už jos yra mokyklos. Prieš šiuos pastatus, kaip ir visur, yra įrengti greitį stabdantys kalneliai „gulintys policininkai“, kuriuos jis privalėtų pravažiuoti iki susidūrimo. Tokiu būdu, susidūrimo metu jo greitis turėjo būti labai mažas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuo tokio greičio veidrodėliai apskritai nebūtų sudaužyti.
Taip pat tiek pareigūnai, tiek teismas neapklausė liudytoju nukentėjusiosios nurodytą vyrą, kuris neva matė įvykį ir paliko jai savo telefono numerį - (duomenys neskelbtini). Kad patikrinti nukentėjusios nurodytas aplinkybes, buvo būtina jį apklausti, nes galimai šis vyriškis nieko nematė, toks telefono numeris ar net pats įvykio liudininkas visai neegzistuoja.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, protokolo surašymo ir pažeidimo padarymo aplinkybių tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė turėti vertėją, nes nesuprantant lietuvių kalbos ir neturint vertėjo, jis negalėjo tinkamai apsiginti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t.y. už tai, kad pravažiuodamas automobilį Mercedes Benz, vairuojamą E. N. , jį kliudė, taip apgadindamas abi transporto priemones ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ginčo dėl automobilių susidūrimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos nėra, tačiau A. S. neigia, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Pasišalinimą iš įvykio vietos aiškina tuo, kad neįsidėmėjo E. N. vairuojamo automobilio valstybinio numerio, o kadangi didelės žalos jam nepadaryta, nebuvo tikslo pranešti apie autoįvykį. Nors apeliantas šioje dalyje neigia savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu už abiejų automobilių apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Nors A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad E. N. davė melagingus parodymus apie pažeidimo padarymo aplinkybes, nes eismo įvykio vieta yra kitoje Karklėnų gatvės vietoje, o ne ten kur nurodė E. N. , ir ji, o ne A. S. , kliudė apelianto vairuojamą VW Passat automobilį, tačiau pastarojo kaltė įrodyta jo paties pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schemos duomenimis bei kita bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko M. V. ir V. M. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina nukentėjusiosios E. N. ir policijos pareigūnų D. B. , R. G. , A. M. parodymai.
Įvertinus byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios E. N. ir policijos pareigūnų D. B. , R. G. , A. M. teisme duotais parodymais, kurie atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nukentėjusioji tvirtino, kad ji prieš prasilenkiant jos ir A. S. vairuojamam automobiliui sustojo, tačiau pravažiuodamas VW Passat automobilis vis tiek kliudė jos automobilį, taip apgadindamas kairės pusės veidrodėlį. Jos automobilį kliudęs VW Passat automobilio vairuotojas nesureagavo ir nuvažiavo toliau. Iškart po įvykio, ji išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus ir iškvietė pareigūnus. Eismo įvykio vietos schema buvo sudaryta vietoje. Analogiškas pažeidimo padarymo aplinkybes nurodė pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai D. B. , R. G. , A. M. , kurie taip pat paaiškino, kad eismo įvykio schemoje pažymėtas kryželiu reiškia, jog įvykio vietoje buvo šukės, nors schemoje šis ženklas ir nepaaiškintas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusioji ir policijos pareigūnai būtų šališki. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji jį apkalba, nes neva yra suinteresuota gauti draudimo išmoką, nėra pakankama išvadai daryti apie nukentėjusios parodymų nepatikimumą, atkreipiant dėmesį į tai, kad pats nubaustasis pažeidė KET reikalavimus ir nepranešė pareigūnams apie kilusį autoįvykį.
Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų M. V. ir V. M. parodymais. Visų pirma, liudytojas M. V. gali būti suinteresuotas duoti palankius parodymus, nes su apeliantu jis pažįstamas iš anksčiau. Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojas V. M. paties susidūrimo nematė ir paliudijo apie aplinkybes, kurios negali būti vertinamos kaip teisingos.
Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir, kad VW Passat automobilis kliudė Mercedes Benz automobilį eismo įvykio schemoje nurodytoje vietoje. Apelianto versija, kad susidūrimas įvyko ne šalia Karklėnų g. 9 namo, o toliau, paneigia įvykio vietoje rastos jo automobilio veidrodėlio šukės, nes pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai vienodai aiškino, kad įvykio vietoje buvo šukės, kurios eismo įvykio schemoje pažymėtos kryželiu. Tai, kad VW Passat automobilio veidrodėlio stiklas buvo sudaužytas kontakto su Mercedes Benz automobiliu metu, matyti iš byloje esančios automobilio nuotraukos (b.l. 15), to neneigė ir pats nubaustasis. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat pradžių tvirtino, kad automobilio Mercedes Benz automobilio kairės pusės veidrodėlio stiklas nebuvo sudaužytas. Įvertinant tai, galima daryti neabejotiną išvada, kad schemoje buvo užfiksuotos VW Passat automobilio veidrodėlio stiklo šukės, kas paneigia apelianto teiginius dėl eismo įvykio vietos.
Aukščiau išdėstytų bylos duomenų visuma pilnai patvirtina, jog A. S. sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, o apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Pažymėtina, kad tiek nubaustasis, tiek nukentėjusioji neginčija, jog autoįvykis, kurio metu buvo apgadinti jų automobiliai, buvo, nubaustasis pripažino, kad iš įvykio vietos pasišalino, kai tuo tarpu nukentėjusioji iškvietė policiją, dalyvavo nustatant įvykio aplinkybes, o nubaustasis taip pat turėdamas galimybę dalyvauti įvykio vietoje tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes ir įrodinėti savo poziciją, pasišalindamas iš įvykio vietos tokių galimybių atsisakė. Abiems šalims pripažįstant autoįvykį ir nubaustajam pasišalinimą iš įvykio vietos, papildomos aplinkybės dėl pažeidimo vietos tikslumo, padarytų sugadinimų pobūdžio ir kitų aplinkybių, esminės reikšmės neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl teisių į gynybą pažeidimo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
A. S. (A. S. ) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.