- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2K-258/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Olegas Fedosiukas, Alvydas Pikelis (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. B. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria atmestas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Jolirta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros: būdama UAB „Jolirta“, į. k. 1403551, registruotos Turgaus a. 17-11, Klaipėdoje, direktorė ir atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, Klaipėdos rajone, Radailių kaime, laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neįsitikinusi jo tapatybe bei jo pateiktuose prekių pardavimo ir transportavimo dokumentuose įrašytų įrašų teisingumu, įsigijo žuvį ir jos produktus, tačiau į UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą įtraukė neatitinkančius tikrovės dokumentus, kad prekes įsigijo iš UAB „Halogenas“, tai yra į apskaitą įtraukė šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pateiktus prekių įsigijimo dokumentus – 53 PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodyta prekių įsigijimo kaina 3759240,65 Lt, tame tarpe PVM 253015 Lt. Šiose PVM sąskaitose – faktūrose tikrovės neatitinka prekių pardavėjo rekvizitai: pavadinimas – UAB „Halogenas“, kodas – 2612486, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas – 261248610, ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška, asmens, pasirašiusio dokumentą, vardas – Kęstutis, pavardė – Daugėla bei parašas. Tokiu būdu J. B. aplaidžiai tvarkė UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą ir pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį „apskaitos dokumentų rekvizitai“, kurioje numatyti privalomų apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkio subjekto, surašiusio PVM sąskaitą faktūrą pavadinimas, kodas; apskaitos dokumento data; ūkinės operacijos turinys; ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška. Dėl šių pažeidimų pagal UAB „Jolirta“ tvarkytą apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „Jolirta“ laikotarpio nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroro teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas J. B. ir nepagrįstai konstatuodamas, jog ji nėra BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas ir jos veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad UAB „Jolirta“, kurios akcininkė, direktorė ir vienintelė darbuotoja buvo J. B., buhalterinę apskaitą nuo 2004 m. vasario 13 d. iki 2004 m. spalio 31 d. pagal apskaitos tvarkymo sutartį Nr. AT 0403 tvarkė UAB „Galionas“. Pagal šią sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė už užsakovo, šiuo atveju už UAB „Jolirta“, buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakinga tiek, kiek tai reglamentuota rašytinėje sutartyje, o už UAB „Jolirta“ sudarytus sandorius ir už pateiktų apskaitos dokumentų pateikimą yra atsakinga pati UAB „Jolirta“ ir jos direktorė J. B.. Apklausta teisiamajame posėdyje J. B. parodė, kad žuvį pagal 53 PVM sąskaitas faktūras nupirko iš UAB „Halogenas“, kurios direktoriumi prisistatė K. D., ir perpardavė UAB „Olavetė“. PVM sąskaitas faktūras ji nurodė perdavusi bendrovės „Jolirta“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei „Galionas“. Iš specialisto išvados matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 6 d. UAB „Halogenas“ faktiškai veiklos nevykdė, todėl minėtu laikotarpiu UAB „Jolirta" negalėjo įsigyti žuvies ir jos produktų už 3759240,65 Lt iš UAB „Halogenas“ pagal minėtas 53 UAB „Halogenas“ laikotarpio nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. spalio 6 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose už bendrovės direktorių K. D. pasirašė ne K. D., o kitas asmuo. Tarp uždarųjų akcinių bendrovių „Halogenas“ ir „Jolirta“ nebuvo realaus prekių tiekimo ir UAB „Jolirta“ direktorė J. B., būdama vienintele šios bendrovės darbuotoja, įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas. Dėl to negalima nustatyti, iš ko tiriamuoju laikotarpiu UAB „Jolirta“ įsigijo žuvies ir žuvies produktų, kurių pardavimą UAB „Olavetė“ pagrindė 53 PVM sąskaitomis faktūromis. Pagal direktorės J. B. organizuojamą UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu 2004 m. kovo 1 d. iki spalio 31 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Tuo tarpu nuosprendyje buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad įmonės vadovas, tinkamai organizavęs buhalterinę apskaitą, negali būti atsakingas už aplaidų apskaitos tvarkymą, kadangi jis šios funkcijos neatlieka ir jokios apskaitos netvarko. Tai daro įmonės vadovo pasamdyta įmonė. Teismo nuomone, už aplaidžios apskaitos tvarkymą gali būti atsakingas tik ją tvarkantis asmuo (buhalteris ar pasamdyta įmonė), bet ne vadovas, kuris atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą. Padarydamas tokią išvadą, prokuroro įsitikinimu, teismas pernelyg siaurai traktavo sąvoką „organizavimas“. Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme išskiriamos dvi sąvokos: apskaitos organizavimas ir apskaitos tvarkymas. Apskaitos organizavimas yra platesnė sąvoka ir, jei nagrinėti įstatymą struktūriškai, ji apima ir apskaitos tvarkymą (minėto įstatymo antras skyrius „Apskaitos organizavimas“). Apskaitos tvarkymas – tai tik vienas iš apskaitos organizavimo elementų ir įmonės vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tuo pačiu yra atsakingas ir už jos tvarkymą. Vienas iš pagrindinių buhalterinės apskaitos principų yra tas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentu gali būti laikomas tik tas dokumentas, kuris teisingai užpildytas ir turi visus būtinus rekvizitus. Už įmonėje gaunamuose apskaitos dokumentuose įrašytų įrašų, rekvizitų teisingumą atsako įmonės vadovas. Įmonės buhalteris ar pagal sutartį buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė buhalterinę apskaitą tvarko tik pagal pateiktus dokumentus: sutartis, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir pan. Buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantis asmuo nežino, ar jam pateiktuose dokumentuose visi įrašai yra teisingi, ar įmonės vadovas jam pateikė visus dokumentus, jis tik sutikrina, kad jam pateiktuose dokumentuose būtų būtini rekvizitai, bet pačių įrašų teisingumo netikrina. Buhalteris atsako tik už jo paties įrašytų įrašų teisingumą, o ne už jam pateikiamų dokumentų įrašų teisingumą. Visas paminėtas 53 uždarosios akcinės bendrovės „Halogenas“ sąskaitas faktūras UAB „Galionas“, tvarkančiai UAB „Jolirta" buhalterinę apskaitą, pateikė J. B.. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Specialisto išvadoje dėl UAB „Jolirta“ ūkinės finansinės veiklos buvo konstatuota, kad laikotarpio nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. spalio 6 d. UAB „Halogenas“ 38 PVM sąskaitose faktūrose, grafoje „sąskaitą gavo“ pasirašė UAB „Jolirta" direktorė J. B..
Paminėti argumentai buvo išdėstyti Klaipėdos m. apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kruopščiai nepatikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, juos atmetė, nurodydama, kad J. B. pati netvarkė buhalterinės apskaitos, todėl negalėjo pažeisti konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad plečiamai aiškinant „organizavimo“ sąvoką, visais atvejais būtų nustatoma absoliuti vadovo atsakomybė, nežiūrint į tai, kad už atskirų veiklos sričių vykdymą yra atsakingi arba sutarčių pagrindu įsipareigoję asmenys. Šis teismo motyvas yra neteisingas, nes, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina įrodyti visus nusikaltimo sudėties elementus. Sąvoką „organizavimas“ aiškinant plačiau, t. y. nurodant, kad apskaitos organizavimas apima ir apskaitos tvarkymą, atsirastų tik objektyvios prielaidos asmenį patraukti atsakomybėn. Visais atvejais turi būti įrodyta asmens kaltė. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog išteisintoji J. B. tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą jos vadovaujamoje įmonėje, todėl negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 223 straipsnį. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikytis šio įstatymo nuostatų ir reikalavimų privalo ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimą grįsdamas neišsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nutartis naikintina. Tam, kad bendrovėje būtų tinkamai organizuojama apskaita, prokuroro įsitikinimu, nepakanka vien tik sudaryti sutartį dėl apskaitos tvarkymo su tokias paslaugas teikiančia įmone. Bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiai bendrovei būtų perduoti dokumentai apie realiai įvykusias finansines ūkines operacijas ir šie dokumentai būtų teisingi bei tikri. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad J. B. turėjo elgtis rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, įsitikinti jai pateiktų UAB „Halogenas“ dokumentų tikrumu. Jos aplaidumą patvirtina ūkinių operacijų šalių tarpusavio santykių pobūdis ir tęstinumas. UAB „Halogenas“ buvo vienintelis J. B. vadovaujamos įmonės - UAB „Jolirta“ - tiekėjas, tiekimai buvo nevienkartiniai, dideliais kiekiais ir sumomis, išliko didelės skolos, dėl kurių išieškojimo nei viena šalis nesiėmė priemonių. Kita aplinkybė, nurodanti J. B. aplaidumą, buvo tiekėjo abejotina elgsena sandorių metu. Prekės buvo pristatinėjamos skirtingomis transporto priemonėmis, dokumentuose nurodytas jų valstybinis numeris neatitinka tikrovės, prekes pristatinėdavo skirtingi asmenys, jos buvo vežamos tretiesiems asmenims, pristatyme J. B. nedalyvaujant ar dalyvaujant tik retkarčiais. Be to, J. B. tam, kad įsitikintų kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu, patikrino tik, kad tokia įmonė egzistuoja, tačiau patikrinimui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ji nepateikė nei UAB „Halogenas“ įmonės registracijos pažymėjimo, nei PVM mokėtojo pažymėjimo. Vien šios aplinkybės rodo, kad ji pilnai neįsitikino, kad UAB „Halogenas“ yra įmonė PVM mokėtoja. Be to, ji netikrindavo, ar dokumentuose teisingai įrašyti rekvizitai, prekių kiekiai, sumos, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Šios aplinkybės rodo, kad įmonės vadovas - J. B. – aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ji yra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnyje, subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl neišsamiai išnagrinėtų apeliacinio skundo argumentų
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši įstatymo nuostata ne tik nustato apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir teismo pareigą patikrinti bylą pagal pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus.
Prokuroro apeliaciniame skunde, kaip ir kasaciniame skunde, pagrindinis argumentas yra tai, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti teisingai užpildyti ir turėti visus būtinus rekvizitus. Už įmonėje gaunamų dokumentų apskaitos dokumentų įrašų ir rekvizitų teisingumą yra atsakingas dokumentą surašęs ir pasirašęs asmuo.
Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas ir privalėjo išnagrinėti, patikrindamas, ar įmonės vadovė ir vienintelė darbuotoja J. B. padarė teisingus įrašus įmonės dokumentuose apie įvykusias ūkines operacijas ir pateikė pagrįstus duomenis UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio apeliacinio skundo argumento nenagrinėjo, nes laikė, jog, sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, J. B. organizavo įmonėje buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl ji negalėjo pažeisti konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų. Tokia apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvada yra neteisinga. Tam, kad vykdyti įstatymo reikalavimus atitinkančią buhalterinę apskaitą, būtinos objektyvios prielaidos. Buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui turi būti pateikiami tikri pirminiai duomenys apie įvykusias ūkines operacijas, nes tik operuojant tokiais duomenimis, gali būti atliekama teisinga buhalterinė apskaita. Tai numatė ir buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, kuriame nurodyta, jog už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574). J. B. pati asmeniškai dalyvavo, surašė bei pasirašė dokumentus apie ūkines operacijas tarp UAB „Halogenas“ ir UAB „Jolirta“. Šiuos dokumentus ji pateikė UAB „Galionas“, kuris tvarkė UAB „Jolirta“ buhalterinę apskaitą. Baudžiamosios bylos proceso metu nustatyta, jog J. B. pateikė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas tarp UAB „Halogenas“ ir UAB „Jolirta“. Tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos netinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog J. B. yra atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, tai numato ir buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, todėl kolegija privalėjo išsiaiškinti, ar J. B. tinkamai atliko savo pareigas surašydama ir pasirašydama ūkines operacijas patvirtinančius dokumentus. Apeliaciniame skunde remiamasi specialistės J. D. apklausos duomenimis, kuri nurodė, jog įmonės vadovas turi imtis priemonių, kad patikrintų ar sandoryje dalyvaujanti įmonė yra realiai veikianti, ar ji yra PVM mokėtoja. Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neišnagrinėjo ir motyvų dėl jų pagrįstumo neišdėstė. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir kitų aplinkybių, susijusių su ūkinių operacijų pagrįstumu ir teisingu jų fiksavimu jas patvirtinančiuose dokumentuose. Bylos duomenys nurodo, jog ūkinių operacijų dokumentai tarp UAB „Halogenas“ ir UAB „Jolirta“ buvo pasirašyti ne UAB „Halogenas“ direktoriaus K. D., o kito asmens, neatitiko subjekto, surašiusio PVM sąskaitą faktūrą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, operacijos turinys, pinigai už patiektą produkciją buvo pervedami ne į UAB“ Halogenas sąskaitą, o į užsienio šalyje esančią kitos įmonės sąskaitą, krovinio važtaraščiuose nurodytas lengvojo automobilio valstybinis numeris, telefono numeris, kuriuo, kaip nurodė J. B., ji bendraudavo su prekių tiekėju nuo 2004 m. rugsėjo 1 d., pokalbiai nebuvo vykdomi. Teisingai kasaciniame skunde nurodyta, jog J. B., sudarydama prekių įsigijimo sandorius su UAB „Halogenas“, privalėjo pareikalauti iš šią įmonę atstovaujančio asmens įmonės registracijos pažymėjimo, PVM mokėtojo pažymėjimo, patikrinti, ar dokumentuose teisingai nurodyti rekvizitai, prekių kiekiai, sumos.
Visos šios aplinkybės turėjo būti išnagrinėtos ir į jas atsižvelgta įvertinant, ar J. B. tinkamai atliko savo pareigas surašydama ir fiksuodama ūkines operacijas tarp UAB „Halogenas“ ir UAB „Jolirta“. Neišnagrinėjusi šių apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepilnai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Netenkintinas kasacinio skundo prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes tam nėra BPK 382 straipsnio 3 punkte numatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.