- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-802-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03191-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BRC Finance“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Digoteka“, J. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC Finance“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Digoteka“ ir J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Digoteka“ (toliau – atsakovė) per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei turtą – Ford F-150 ir Fiat Scudo (toliau – turtas), iš atsakovės ir laiduotojos J. G. (toliau – laiduotoja), (toliau kartu – atsakovės) ieškovei priteisti 2 202,75 Eur skolą, 5 proc. procesines metines palūkanas ir 222 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą; uždrausti atsakovei turtą perleisti, įkeisti, perregistruoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos ar kitaip juo disponuoti, taip pat paslėpti jį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; įpareigoti atsakovę nurodyti turto buvimo vietą ir sudaryti sąlygas turtų apžiūrai bei faktiniam užtikrinimui (areštui); pakeisti areštuoto turto saugotoją, perduodant jį saugoti ieškovei bei suteikti ieškovės pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai) teisę iš bet kurios turto buvimo vietos (įskaitant, bet neapsiribojant, teisę patekti į atsakovei ar tretiesiems asmenims priklausančius pastatus, patalpas, uždaras ar atviras teritorijas) fiziškai paimti, išgabenti ir perduoti nurodytą turtą ieškovei saugoti, nustatant jų saugojimo vietą – (duomenys neskelbtini) subsidiariai ieškovo reikalavimo ribose areštuoti atsakovės pinigines lėšas banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis.
3. Prašyme nurodoma, kad atsakovės elgiasi nesąžiningai pateikdamos ieškovei suklastotą mokėjimo pavedimo kopiją, apie neva atliktą mokėjimą, todėl egzistuoja rizika, jog atsakovės siekdamos išvengti prievolių vykdymo, bandys slėpti, perleisti ar kitaip disponuoti transporto priemonėmis. Ieškovės teigimu, atsakovės įmonė 2023 m. patyrė 108 235 Eur nuostolių, o 2024 m. 212 447 Eur nuostolių, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, esant palakiam ieškovei teismo sprendimui, jo įvykdymas būtų apsunkintas arba taptu neįmanomas.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, kad ieškovės ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
6. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrindė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo.
7. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoti atsakovių nesąžiningumą siekiant slėpti arba perleisti tretiesiems asmenims transporto priemones ar kitaip apsunkinti ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. išvengti išieškojimo pagal ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių bei neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės atliko ar atlieka nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į teismo sprendimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės vengia įvykdyti įsipareigojimus, pateikdamos suklastotą mokėjimo pavedimo kopiją, bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai bus vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo nutartį panaikinti, jos skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Apeliantė (ieškovė) byloje pareiškė ne tik piniginį reikalavimą, bet ir restitucinį. Pirmosios instancijos teismas nutartyje iš esmės pripažino, kad apeliantė (ieškovė) nurodė ir pateikė duomenis apie atsakovių elgesį po sutarčių nutraukimo, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės bus vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tokia pozicija neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio ir taikomos būtent tuomet, kai sprendimas iš esmės dar nėra priimtas, tačiau jau egzistuoja racionaliai pagrįsta rizika, kad iki sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo turtas gali būti paslėptas, perleistas, išgabentas ar kitaip padarytas faktiškai nepasiekiamas, o teismo sprendimo įvykdymas apsunkintas arba neįmanomas.
7.2. Iš pateiktos Creditinfo ataskaitos matyti, kad atsakovė yra sisteminis nemokus subjektas, kurio atžvilgiu jau taikomos priverstinio išieškojimo priemonės: įregistruoti 5 turto areštai (paskutinis 2026 m. vasario 4 d. dėl 81 931 Eur), fiksuojamos reikšmingos nepriemokos valstybei (Sodra – 13 783,78 Eur, VMI – 81 913,04 Eur), vykdomi 58 teismo procesai (iš jų 43 – kaip atsakovės statusu, įskaitant procesus dėl bankroto bylų iškėlimo), bei pateikta 15 antstolių raginimų. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi objektyvių galimybių bei racionalaus intereso sąžiningai vykdyti prievoles, o tai tiesiogiai indikuoja didelę tikimybę, jog atsakovė sieks išlaikyti faktinę kontrolę turto atžvilgiu jį paslėpdama ar realizuodama.
7.3. Realią grėsmę sprendimo įvykdymui taip pat patvirtina pateikiami GPS sekimo įrangos duomenys, iš kurių matyti, jog vienos iš transporto priemonių (Fiat Scudo) GPS signalas buvo nutrauktas 2024 m. rugsėjo 13 d., t. y. transporto priemonės buvimo vietos duomenys nuo šios datos nebefiksuojami. Šie duomenys, vertinant juos kartu su atsakovės atsisakymu nurodyti turto buvimo vietą ir atsisakymu jį grąžinti, prima facie patvirtina padidintą riziką, kad turtas yra slepiamas, o jo lokalizavimas bei restitucinio reikalavimo įvykdymas ateityje gali būti reikšmingai apsunkintas.
7.4. Svarbu pažymėti, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė 2026 m. sausio 25 d. e. paštu pateikė ieškovei suklastoto mokėjimo pavedimo kopiją, siekdama sudaryti klaidingą įspūdį apie prievolių vykdymą ir taip vilkinti ieškovės teisėtų interesų įgyvendinimą. Be to atsakovė sąmoningai slepia turto buvimo vietą ir atsisako jį grąžinti. Toks elgesys negali būti laikomas paprastu sutartiniu ginču, nes tai yra aktyvus veiksmas, tiesiogiai įrodantis ketinimą išvengti išieškojimo ir LAP kontekste vertintinas kaip reikšmingas indikatorius, patvirtinantis padidintą tikimybę, kad atsakovė ir toliau sieks sukurti kliūtis būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2. Apeliantė (ieškovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė „Creditinfo“ ataskaitą apie atsakovę, pažymą dėl transporto priemonės važiavimo ataskaitos, GPS sekimo įrangos ataskaitą. Atskirajame skunde nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant paneigti teismo motyvą dėl grėsmės nebuvimo.
3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
4. Atsižvelgdamas į tai, kad minėti įrodymai pateikti siekiant pagrįsti apeliantės (ieškovės) argumentus dėl realios grėsmės galimai apeliantei (ieškovei) palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužkirs kelio operatyviam proceso nagrinėjimui ir neprieštaraus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams. Dėl šių priežasčių pateikti įrodymai priimami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl ginčo esmės
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal apeliantės (ieškovės) pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi patikslintame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų faktinis ir galimi teisiniai pagrindai, argumentacija, pateikti patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
10. Toliau vertinama kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt apeliantei (ieškovei) palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019 ir kt.).
11. Pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus turto (automobilių) perdavimo ir grąžinimo po šalių sudarytų sutarčių nutraukimo. Galimai apeliantei (ieškovei) palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo objektu esančios transporto priemonės turėtų būti perduotos natūra apeliantei (ieškovei). Todėl, siekiant užtikrinti esamos faktinės ir teisinės padėties (status quo) išsaugojimą iki ginčo išsprendimo iš esmės, tikslinga ginčo objektu esančioms transporto priemonėms taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo atsakovės galimo nesąžiningumo vertinimo. Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas siejamas ne tiek su atsakovės nesąžiningumu, kiek su būtinybe užtikrinti paties ginčo objektų išsaugojimą ir galimybę juos perduoti apeliantei (ieškovei) natūra galimai apeliantei (ieškovei) palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės, svarbu užtikrinti ne tik, kad transporto priemonė nebūtų perleista, bet ir nebūtų sunaikinta ar kitaip prarastų savo vertę, nes jos eksploatavimas lemia nusidėvėjimą, taip pat ji gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką bei pareikšto ieškinio tikslą – automobilių natūra grąžinimą apeliantei (ieškovei) – apeliantės (ieškovės) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos ir proporcingos priemonės. Tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiks bylos nagrinėjimo metu pranašumo nė vienai iš ginčo šalių, kol ginčas tarp šalių nebus išspręstas nė viena iš šalių negalės automobilių nei parduoti, nei jais naudotis (eksploatuoti).
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – apeliantės (ieškovės) prašymas tenkinamas, areštuotinos transporto priemonės, uždraudžiant jomis disponuoti, perregistruoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos, paslėpti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šias transporto priemones iki įsiteisės teismo sprendimas. Be to, atsakovė įpareigojama minėtą turtą perduoti apeliantei (ieškovei), automobilio saugotoja paskiriant apeliantę (ieškovę).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą – transporto priemones Ford F-150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Scudo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digoteka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jomis disponuoti, perregistruoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos, paslėpti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šias transporto priemones iki įsiteisės teismo sprendimas. Be to, įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Digoteka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), perduoti automobilius Ford F-150, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Scudo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRF finance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), automobilio saugotoja paskiriant apeliantę (ieškovę).
Išaiškinti, kad apeliantė (ieškovė), kurios prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.