Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo M. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis M. K. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį; 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė jiems išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, be to, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnį ir neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Kaip teigia nuteistasis, abiejų instancijų teismų sprendimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis grįstas prieštaringais įrodymais, prielaidomis, bylos įrodymų prasmė iškraipyta, nevertinta jų visuma, kaltinantiems įrodymams suteiktas prioritetas, neišdėstyti motyvai, kodėl kaltinamąjį kaltinančiais įrodymais remtasi, o teisinantys atmesti, apsiribota formaliu dalies įrodymų išdėstymu, jų santykis nevertintas, abejotinos aplinkybės ir įrodymai netirti, neišdėstyti teismo motyvai į gynybos argumentus, neįvertintos reikšmingos abipusio konflikto kilimo ir eigos aplinkybės. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai turėjo būti vertinami ne nukentėjusiojo parodymų kontekste, o su visais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, pats neteisingai ir tendencingai vertino bylos įrodymus, savo sprendimą priėmė nepatikrinęs kiekvieno įrodymo tikrumo (patikimumo), liečiamumo, leistinumo, jų tarpusavio ryšio, jų neaptarė ir motyvuotai nepaneigė kaltinimui prieštaraujančių duomenų, netinkamai taikė šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus (BPK 6, 7 straipsniai). Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžtinai didesnę įrodomąją galią skyrė nukentėjusiojo parodymams bei jam parankios liudytojos jo sutuoktinės R. M. parodymams, kuri tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą formaliais, pernelyg siaurais, vienpusiškais argumentais, liko iš esmės neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Nuteistojo nuomone, dėl pirmiau nurodytų BPK pažeidimų abiejų instancijų teismuose buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisingą ir nešališką teismą, taip pat pažeistas in dubio pro reo principas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, ji grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais. Visi bylos įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolas, jame esančios fotonuotraukos, eksperto Gregorie Abi Chaker paaiškinimai, nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų R. M. ir I. M. parodymai) buvo įvertinti atskirai ir priderinti prie nukentėjusiojo subjektyvių ir prieštaringų parodymų, kurie bylos proceso metu skyrėsi (dėl jam suduotų smūgių skaičiaus). Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo specialisto išvadas, nekreipė dėmesio į ją pateikusio eksperto teisme duotus paaiškinimus apie įvykio metu atsiradusius kūno sužalojimus, jų atsiradimo mechanizmą. Nukentėjusiojo A. M. parodymus teismai laikė patikimais vien dėl to, kad jam buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau neįvertino jų pobūdžio, lokalizacijos, atsiradimo mechanizmo. Priešingai negu konstatuota teismo nuosprendyje, A. M. patyrė sužalojimus (nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvas dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje ir vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje, kraujosruvą nugaros dešinėje, kraujosruvą dešinės pėdos išorinėje užpakalinėje dalyje, dešinės čiurnos sąnario raiščio plyšimą) pats, traukdamasis atbulas ir pargriūdamas, kai užkliuvo už kieme buvusios statybinių atliekų krūvos. Nukentėjusysis gulėdamas mėtė į nuteistąjį akmenis, todėl nuteistasis priklaupė ir dešine ranka griebė už kaklo, o kaire ranka suėmė jo dešinę ranką, kad šis vėl nepaimtų akmens. Taigi nuteistojo veiksmai buvo gynybiniai ir jie turi būti vertinami kaip būtinoji gintis, stengiantis išvengti pavojaus savo sveikatai. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, joje esančios fotonuotraukos, be to, teismo medicinos ekspertas teisme nurodė, kad A. M. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam krentant, apie tai teismas nepasisakė. Šie duomenys rodo, kad tarp nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir nuteistojo veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl teismai nepagrįstai priteisė iš nuteistojo A. M. neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo M. K. teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 28 straipsnio, 138 straipsnio 1 dalies – taikymu ir esminiais BPK 20 straipsnio 1, 5 dalyse, 305 straipsnio 1 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, 332 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimais, grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir atlikto įrodymų vertinimo kritika, o ne teisiniais argumentais. Kasaciniame skunde klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami ir apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nutartyje į juos atsakė, pateikdamas išsamius motyvus. Teisiniais argumentais nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai apie teisės į gynybą, teisingą ir nešališką teismą pažeidimus bei šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo, in dubio pro reo principų pažeidimus nagrinėjant bylą. Nesutikimas su teismų nustatytomis aplinkybėmis ir išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeisti šalių rungimosi, procesinio lygiateisiškumo, in dubio pro reo principai ir suvaržytos nuteistojo procesinės teisės. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad byloje buvo vertinami visi bylos įrodymai, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės bei jų visumos pagrindu buvo nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir pateiktas teisinis jų vertinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.