Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką. Pagal Taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Metodikos II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs).

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V–673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) VI skyrius reglamentuoja policijos patrulių veiklą vykdant eismo priežiūrą. Vykdydamas eismo priežiūrą policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (Instrukcijos 69.1 punktas).

Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“, „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas, kurios 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, atlikus kraujo tyrimą ir gavus jo rezultatus.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2014 pasisakė, kad vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo). Pažymėjo, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tokiais duomenimis byloje gali būti administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmenų paaiškinimai, eksperto išvados, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai, kitokie dokumentai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatas, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.