Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.3.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2020 m. spalio 1 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2020 m. birželio 18 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas bendrąsias šakinio auto krautuvo naudojimo taisykles, t. y. neturėdamas tam teisės, nesilaikydamas reikalavimų, kad krovinį reikia paskirstyti tolygiai ant abiejų šakių peilių ir apsaugoti nuo pasislinkimo arba nukritimo, prieš važiavimą kėlimo stovą palenkti atgal, vežti leistino aukščio krovinį, kad visomis važiavimo kryptimis pakankamai gerai matyti kelią, prieš pavojingas vietas, pvz., duris, važiuoti iš lėto ir įspėjamai signalizuoti, nelygumus pravažiuoti atidžiai ir stebint krovinį, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį auto krautuvą TOYOTA, pakraudamas krovinį – hidraulinio preso tepalinį siurblį ant šakių peilių, jo tolygiai nepaskirstė, kad apsaugotų nuo paslinkimo ar nukritimo, vežė per didelio aukščio krovinį, dėl ko nematė kelio ir esančių kelyje nelygumų, prieš įvažiuojant į pastatą, nesignalizavo ir neįspėjo kitų asmenų, kad pasitrauktų iš auto krautuvo važiavimo kelio, dėl ko įvažiuojant į pastato vidų, jo vairuojamas auto krautuvas dėl esančių nelygumų susvyravo, vežamas hidraulinio preso tepalinis siurblys nuslydo nuo auto krautuvo šakių ir prispaudė tarpduryje stovėjusį nukentėjusįjį R. P., dėl ko nukentėjusysis R. P. patyrė šlapimo pūslės plyšimą, gūžduobės lūžimą, tokiais veiksmais dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. P., nes šlapimo pūslės plyšimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje

Iš kaltinamojo V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Kaltinamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra du pastatai, kurie priklauso jo tėvui V. K.. Viename iš pastatų jis anksčiau, maždaug prieš septynis metus, vykdė individualią veiklą, susijusią su mediena. Kitas pastatas, kuriame ir įvyko 2020 m. birželio 18 d. nelaimingas atsitikimas, buvo sandėlis. Šiuo metu jis šiuose pastatuose jokios veiklos nevykdo, tik kartais atvažiuoja pasižiūrėti kokia tvarka prie jų. Vienas pastatas šiuo metu yra išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. birželio 18 d. jis atvyko prie šio pastato aptvarkyti teritoriją. Reikėjo suvežti į pastato vidų įrenginius iš kiemo. Tą dieną taip pat atvažiavo ir R. P., kurį jis pažįsta seniai. Kartais jis jam padeda iš draugiškumo atlikti ūkio darbus, nušienauja teritoriją ar pan. R. P. atvažiavo pasiimti daiktų, kuriuos jis sutarė jam atiduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi išsinuomojusi autokrautuvą Toyota. Šis autokrautuvas stovi bendroje teritorijoje. Kai jam reikėdavo ką nors sunkesnio įvežti ar išvežti iš pastato, jis kartais paprašydavo UAB (duomenys neskelbtini) darbininkų, o kartais pats pasiimdavo autokrautuvą ir juo pasinaudodavo. Apie 16.50 val. jis pasiėmė autokrautuvą Toyota, nes reikėjo iš kiemo į pastato vidų įvežti hidraulinio preso tepalinį siurblį. Autokrautuvą jis vairuoti moka. Kai turėjo verslą įmonėje naudojo autokrautuvą. Turėjo ir teisę vairuoti autokrautuvą, tačiau tokia teisė yra pasibaigusi ir šiuo metu teisės vairuoti autokratuvą jis neturi. Ant autokrautuvo priekinių šakių jis privažiavęs užsikrovė hidraulinio preso tepalinį siurblį ir jį vežė į pastato vidų. Šio siurblio jis nepritvirtino, virve ar diržais nepririšo. Nuo tos vietos iš kur paėmė siurblį, iki pastato reikėjo pavažiuoti apie 20 metrų. Pagalvojo, kad iš lėto važiuos, atstumas nedidelis ir pritvirtinti siurblio nereikia. Jo visas dėmesys buvo sutelktas į krovinį ir kurioje vietoje buvo R. P. tuo metu jis nematė. Prie pastato durų yra nedidelis pakilimas. Pravažiuojant pro šį pakilimą autokrautuvas susvyravo ir siurblys nuo šakių slydo. Kai pamatė, kad siurblys slysta, tuo metu pamatė, kad tarpduryje stovi R. P.. Siurblys atsirėmė į R. P. maždaug jam ties liemeniu. Kadangi autokrautuvas dar judėjo, todėl siurblys nebuvo taip, kad prispaudęs R. P. sustojo. Jis galima sakyti „praslydo“ pro R. P., jį prispausdamas prie plytų. Po to pamatė, kad R. P. suklupo. Jis greitai išlipo iš autokrautuvo ir paklausė ar R. P. jaučia kojas, nes išsigando, kad jam nebūtų pažeistas stuburas. R. P. kojas judino. Padėjo šiam atsitraukti nuo durų, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. R. P. išvežė į ligoninę. Jis buvo blaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo R. P. atsiprašė, su juo susitaikė, jam padarytą žalą atlygino. Su Kauno teritorine ligonių kasa pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo už R. P. gydymą.

Nukentėjusysis R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 16.45 val. atvažiavo pas V. K. į dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), gatvės negali pasakyti, niekad neatkreipęs dėmesio. Atvažiavo pasikalbėti su V. K. ir pasiimti medienos. Jis su juo yra pažįstamas. Pas V. K. kartais padėdavo dirbti smulkius darbus iš draugiškumo. Atvažiuodavo pas jį nusipirkti medienos. Pakalbėjus su V. K., jis ėjo į dirbtuvių vidų pasižiūrėti medienos. Ties įėjimo durimis išgirdo paskui, tai yra iš lauko, į dirbtuvių vidų važiuojantį autokeltuvą. Atsisukęs pamatė, kad ant jo veža hidraulines presavimo stakles. Kiek jis prisimena, jam atrodo, kad vežė tokias stakles. Jis tada atsistojo prie sienos, tarp durų, kad pravažiuotų šis autokeltuvas. Atsistojo nugara į sieną. Autokeltuvui įvažiavus tarp durų, staiga staklės nuo autokeltuvo šakių pasislinko ir prispaudė jį prie sienos. Viskas įvyko labai greitai. Negali pasakyti dėl ko šios staklės nuslinko nuo autokeltuvo šakių. Mano, kad prie durų buvo nelygumai, dėl to autokeltuvas sujudėjo ir staklės nuslydo nuo šakių. Pradėjo šaukti iš skausmo. Staklės jį prispaudė ties pilvu ir dubeniu prie sienos. Greitai autokeltuvu pavažiavo atgal ir staklės jį atlaisvino. Tada jis suklupo. Jį išnešė į kiemą ir paguldė. Nežino kas tiksliai vairavo autokeltuvą. Jam atrodė, kad vairavo V. K., kadangi kai jis atvažiavo pas jį, jis vienas buvo dirbtuvėse. Daugiau žmonių įeinant į dirbtuves, nematė, o po to, kai jį prispaudė tai atsimena, kad buvo jau daugiau žmonių. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šio įvykio metu jam buvo sužaloti dubens kaulai, šlapimo pūslė, žarnyno plėvelė. Dėl sužalojimo jis buvo gydomas Kauno klinikose. Po to vieną kartą buvo pas savo šeimos gydytoją, dėl siūlų išėmimo. V. K. buvo pas jį atvykęs, jam skambina, kalbasi telefonu, tačiau kas vairavo autokeltuvą jis taip ir niekad nepaklausė. Šis įvykis tai buvo nelaimingas atsitikimas, kuris įvyko ir dėl jo kaltės ir dėl autokeltuvo vairuotojo kaltės, kadangi vežė krovinį jo nepritvirtinęs. Dėl šio įvykio jis niekam pretenzijų neturi.

Liudytojas Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jų įmonės veikla – medienos apdirbimas. Įmonės veiklai jis iš V. K. nuomojasi pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje yra keturi pastatai. Viename iš šių pastatų daiktus laiko pats V. K.. Antrą pastatą nuomoja jis. Jis įmonės darbams yra išnuomojęs dyzelinį šakinį autokrautuvą Toyota. Šį autokrautuvą išsinuomojęs yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paties autokrautuvo dokumentų neturi, turi tik nuomos sutartį. Autokrautuvas Toyota dažniausiai stovi pastato viduje. V. K. atvažiuoja kartais į savo pastatą pasitvarkyti, atveža kokių nors daiktų. Kartais, kai reikia perkelti kokį nors sunkų daiktą, jis pasiima autokrautuvą Toyota. Ar V. K. turi teisę vairuoti tokį autokrautuvą, jis nežino. Žino, kad kažkada seniai, kai pats V. K. turėjo įmonę, jis turėjo autokrautuvą ir dirbo su juo. Jis V. K. leisdavo pasinaudoti jo įmonės nuomojamu auto krautuvu. Specialių taisyklių, skirtų būtent šiam autokrautuvui, nėra, yra bendros autokrautuvo naudojimo taisyklės. 2020 m. birželio 18 d. jis pats buvo savo įmonėje, dirbo. Kaip V. K. pasiskolino autokrautuvą, jis nematė. Tą dieną nebuvo jo sutikęs ir nebendravo. Autokrautuvas Toyota tą dieną stovėjo sandėlyje. Autokrautuvo užvedimo rakteliai visada būdavo pačiame autokrautuve. Apie 17 val. jam kažkas iš jo darbuotojų pasakė, kad prie V. K. pastato kažkas atsitiko, buvo atvažiavus greitoji. Jis nuėjo pasižiūrėti. Matė, kad prie V. K. sandėlio durų, tiksliau tarpduryje, guli hidraulinio preso siurblys, iš jo išbėgęs tepalas. Prie pastato stovėjo jų autokrautuvas. Paklausus V. K. kas nutiko, šis pasakė, kad nukrito siurblys nuo autokrautuvo ir prispaudė vyrą. Ką tokį prispaudė, jis nežino. Sužaloto vyro jau nebuvo, jis buvo išvežtas jau į ligoninę.

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo Ž. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2020 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo esančiose fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Pietvakarių kryptimi yra vieno aukšto mūrinis dvišlaičiu stogu ūkinės paskirties pastatas. Pastato šiaurinėje dalyje yra dvivėrės durys. Angos ilgis 3,16 m. aukštis 2,40 m. Prie atidarytų durų matosi betono plokščių pagrindas. Prie atvirų durų pastato viduje matosi papiltos pjuvenos, kuriose yra išryškėję galimai tepalo dėmės, nes skleidžia specifinį tepalo kvapą. Prie vienos ir kitos pastato sienų atremtos įvairaus dydžio plokštės bei metaliniai vamzdžiai, dienos lempos bei kitos ūkinės paskirties daiktai. Pastato viduje yra žalios spalvos metaliniu korpusu preso tepalinis siurblys, kuris yra padėtas ant mechaninio keltuvo. Preso viršutinėje dalyje yra elektros variklis, manometras, išeinančios iš korpuso žarnos. Pastato viduje esantis pagrindas yra betoninis, prie išėjimo į lauką matomas betono pakilimas, kurio aukštis 3 cm. Kairėje pusėje prie pakilimo guli medinė lentelė. Nuo išėjimo 3 m. atstumu lauke stovi raudonos spalvos autokrautuvas ant kurio yra užrašas TOYOTA. Autokrautuvo priekyje yra dvi šakės su pakėlimo mechanizmu. Autokrautuvo šakės yra nuleistos ant žemės ir remiasi į betoninę plokštę;

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog R. P. nustatytas šlapimo pūslės plyšimas, gūžduobės lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas dėl šlapimo pūslės plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas;

2020 m. vasario 28 d. įrenginio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. gruodžio 31 d. išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvą Toyota;

atmintinė krautuvo vairuotojui, kurioje nurodyta, jog krovinį reikia paskirstyti tolygiai ant abiejų šakių peilių ir apsaugoti nuo pasislinkimo arba nukritimo, prieš važiavimą kėlimo stovą palenkti atgal, vežti leistino aukščio krovinį, kad visomis važiavimo kryptimis pakankamai gerai būtų matomas kelias prieš pavojingas vietas, pvz., duris, važiuoti iš lėto ir įspėjamai signalizuoti, nelygumus pravažiuoti atidžiai ir stebint krovinį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. birželio 18 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas bendrąsias šakinio auto krautuvo naudojimo taisykles, t. y. neturėdamas tam teisės, nesilaikydamas reikalavimų, kad krovinį reikia paskirstyti tolygiai ant abiejų šakių peilių ir apsaugoti nuo pasislinkimo arba nukritimo, prieš važiavimą kėlimo stovą palenkti atgal, vežti leistino aukščio krovinį, kad visomis važiavimo kryptimis pakankamai gerai matyti kelią, prieš pavojingas vietas, pvz., duris, važiuoti iš lėto ir įspėjamai signalizuoti, nelygumus pravažiuoti atidžiai ir stebint krovinį, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį auto krautuvą TOYOTA, pakraudamas krovinį – hidraulinio preso tepalinį siurblį ant šakių peilių, jo tolygiai nepaskirstė, kad apsaugotų nuo paslinkimo ar nukritimo, vežė per didelio aukščio krovinį, dėl ko nematė kelio ir esančių kelyje nelygumų, prieš įvažiuojant į pastatą, nesignalizavo ir neįspėjo kitų asmenų, kad pasitrauktų iš auto krautuvo važiavimo kelio, dėl ko įvažiuojant į pastato vidų, jo vairuojamas auto krautuvas dėl esančių nelygumų susvyravo, vežamas hidraulinio preso tepalinis siurblys nuslydo nuo auto krautuvo šakių ir prispaudė tarpduryje stovėjusį nukentėjusįjį R. P., dėl ko nukentėjusysis R. P. patyrė šlapimo pūslės plyšimą, gūžduobės lūžimą. Taigi tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusiajam R. P. padarytas sužalojimas – šlapimo pūslės plyšimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 5 498,16 Eur civilinį ieškinį. 2020 m. rugpjūčio 28 d. civilinis ieškovas su kaltinamuoju pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo padarytą 5 498,16 Eur žalą atlyginti per 55 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 28 d., kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur. Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam R. P. pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2020 m. rugsėjo 22 d., prieštaravimų užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. išsituokęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi, vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), V. K. įmonėje, administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus nebaustas, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, neįsiteisėjęs. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare kaltinamasis nuo 2005 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerius metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė. Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 5 498,16 Eur civilinį ieškinį, su kaltinamuoju pasirašė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 55 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos – 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nukentėjusysis R. P. civilinio ieškinio byloje nereiškė. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirti 30 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant trejų mėnesių laikotarpiui ir paskiriant intensyvią priežiūrą, su kuria kaltinamasis sutinka, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam skirtina prokurorės prašoma bausmės rūšis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal kasacinę jurisprudenciją nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Be to, BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi kaltinamojo atžvilgiu baudžiamojo įstatymo galiojimas turi grįžtamąją galią, kadangi švelnina kaltinamojo padėtį, praeityje kaltinamasis laikomas neteistu, kadangi jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismui nuosprendis neįsiteisėjęs. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, galiojančios nuo 2020 m. liepos 1 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos prokurorės prašomo baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu V. K. paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti/tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.