Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. G., jo atstovui advokatui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Lino Kontrimo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-3749-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjas 2024 m. kovo 19 d. G. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2024 m. kovo 19 d. 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo žemės ūkio techniką – savivartį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, t. y. neturėdamas „SM“ kategorijos, žemės ūkio technika neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos valstybinė techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Važiuodamas atbulas šaligatviu ir išvažiuodamas į važiuojamąją kelio dalį, G. G. neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė pravažiuojančią transporto priemonę, ją apgadindamas. Tokiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 14, 114, 126 ir 226 punktų reikalavimus.

Institucijos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3749-2024 G. G. pagal 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams.

2024 m. balandžio 26 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovo advokato Lino Kontrimo skundas dėl Institucijos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo, juo prašoma nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde nurodoma, kad G. G. pripažįsta visus jam inkriminuotus nusižengimus, jų neginčija, dėl jų nuoširdžiai gailisi, sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą. Jis nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. dirba UAB „A.“ pagalbiniu darbininku. UAB „A.“ darbams vykdyti naudoja UAB „G. s. c.“ priklausančią žemės ūkio techniką – savivartį „Dump Benford 9000PTR“, kuris yra skirtas žemės kasimo darbams ir kitiems statybos darbams atlikti. 2024 m. kovo 19 d. G. G. vykdė jam pavestas darbines funkcijas – kelio šlaito lyginimo ir kasimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Jis dirbo aptvertoje ir pažymėtoje darbų zonoje, savivartį naudojo ne kaip transporto priemonę, o kaip darbo priemonę, juo nevežė nei žmonių, nei krovinių, atliko tik statybos darbus objekte, t. y. ženklais pažymėtoje teritorijoje, o ne viešoje gatvėje ar keliuose. Toks savivarčio naudojimo būdas mažina veikos pavojingumą. Jeigu tam tikra savivarčio dalis darbų metu nebūtų išlindusi į važiuojamąją kelio dalį, joks eismo įvykis nebūtų įvykęs ir G. G. atsakomybė išvis nebūtų taikoma. G. G. buvo apmokytas dirbti ir važiuoti savivarčiu, turėdamas traktorininko pažymėjimą (pastarasis šiuo metu nebegalioja, nes galiojimas nebuvo pratęstas) bei „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, mokėjo naudotis ir važiuoti šia technika, žinojo KET reikalavimus. Be to, maksimalus tokio savivarčio greitis yra 28 km/h, darbų zonoje savivartis juda apie 1 km/h greičiu, todėl tokio savivarčio vairavimas sukelia mažesnį pavojų nei automobilio ar motociklo vairavimas, neturint teisės vairuoti tokios transporto priemonės. G. G. dirba įmonėje, atsisakydamas vykdyti užduotis, galėjo būti atleistas, todėl bijodamas prarasti darbo vietą, atliko vadovų pavestą užduotį – kelio šlaito kasimo ir lyginimo darbus, juo labiau jis negalėjo reikalauti, kad savivartis būtų apdraustas ir atlikta techninė jo apžiūra, nes savivartis nebuvo naudojamas kaip transporto priemonė, į darbo vietą jis buvo atgabenamas naudojant specialiąją techniką. G. G. pažeidimą padarė, kai eismas minėtoje vietoje nebuvo intensyvus. Eismo įvykis įvyko bevardėje gatvelėje, kuri yra skirta įvažiuoti į garažus, tuo tarpu darbų zona nuo intensyvaus eismo (duomenys neskelbtini). buvo visiškai atitverta atitvarais. KET G. G. pažeidė tik dėl neatsargumo, t. y. atliekant statybos darbus, savivarčio konstrukcijos daliai (kabliui) išlindus į važiuojamąją kelio dalį, kuri nebuvo atitverta atitvarais. G. G. keliu nevažiavo, dalyvavimas eisme buvo tik trumpalaikis, jis nesiekė dalyvauti eisme ir taip pažeisti KET reikalavimus, o tai rodo mažesnį asmens pavojingumą. Be to, G. G. nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Jis dirba, tačiau pagal 2024 m. balandžio 16 d. UAB „A.“ pažymą, netekęs teisės vairuoti, negalėtų atlikti pagrindinių darbo funkcijų ir gali būti atleistas iš darbo arba jam pavestos mažesnės kvalifikacijos reikalaujančios užduotys, atitinkamai sumažinant jo darbines pajamas. G. G. darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas ir profesionalus darbuotojas. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis neturėtų galimybės nuvykti tiek į darbą, tiek parvykti iš jo, kadangi jo gyvenamoji vieta yra toli nuo darbo vietos, dėl to turėtų arba išeiti iš darbo, arba imti neapmokamas atostogas. Jis niekada nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, jam taip pat niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs. G. G. suvokia, jog jam gresia teisės vairuoti praradimas, todėl yra labai sukrėstas ir įvertina teisės vairuoti turėjimo reikšmingumą, yra pasiryžęs atsakingai elgtis kelyje, nedaryti naujų KET pažeidimų.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad G. G. vairavo transporto priemonę – savivartį „Dump Benford 9000PTR“, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kurios variklio galia 79 kW, nurodytai savaeigei mašinai valdyti vairuotojas turi būti įgijęs „SM“ kategoriją. Pasak Institucijos, iš vaizdo įrašo matyti, jog kasimo darbai vyksta šalia judrios gatvės, teritorija nėra atskirta jokiais tvoros segmentais ar atitvarais, automobiliai važiuoja gatve, kurioje įvyko eismo įvykis, matyti nešvarus kelias, kad juo daug kartų važiuota transporto priemonėmis iš darbų zonos. Institucijos teigimu, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, jog darbų zona nebuvo aptverta tvora, nepažymėta „Stop“ juosta, buvęs metalinis atitvaras neapribojo pašalinių asmenų patekimo į darbų zoną, padėtas tik kelio ženklas Nr. 106 „Darbai kelyje“, kuris nedraudžia ir neapriboja pašalinių asmenų patekimo į darbų zoną. Darbuotojai, dirbdami su transporto priemonėmis darbų zonoje (kaip nurodė atsakingas asmuo – kasamame takelyje) ir norėdami patekti į kitą statybvietės vietą ar į sandėliavimo teritoriją, dalyvavo viešajame eisme, t. y. transporto priemonės važiavo šaligatviu ir keliu. Nėra abejonės, kad G. G., vairuodamas savivartį ir veždamas žemes iš kasamo takelio į sandėliavimo vietą, dalyvavo viešajame eisme, t. y. važiavo šaligatviu, norėdamas įvažiuoti į kelią, nepastebėjo kelyje stovėjusio „Mercedes-Benz“ markės automobilio, kuris bandė įvažiuoti į pagrindinį Šiaurės pr. kelią, ir atsitrenkė į jį. Dalyvaujant viešajame eisme, transporto priemonė turi būti įregistruota nustatyta tvarka, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, turi būti atlikta jos valstybinė techninė apžiūra. Vaizdo įraše taipogi užfiksuota, kaip G. G. nurodo neturintis reikiamos kategorijos vairuoti savivartį, nėra išsilaikęs ir gavęs jokio pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti minėtą transporto priemonę. Institucijos nuomone, teisės vairuoti lengvąjį automobilį turėjimas nereiškia, kad asmuo gali valdyti ir savivartį, nes transporto priemonės yra skirtingų gabaritų, svorių, skirtinga jų valdymo specifika. Skunde nenurodyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pasak Institucijos, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Atsižvelgiant į tai, skundas turėtų būti netenkintas, o skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad savivarčiu važiuodamas atbulas pastebėjo ženklą, jam reikėjo pasukti į dešinę, todėl truputį išvažiavo į kelią, t. y. išlindo savivarčio galinė dalis – kablys, jis netyčia atsitrenkė į pro šalį važiavusios mašinos dureles. Važiuodamas atbulas patikrino, ar kas nors neatvažiuoja, atrodė, kad nieko nebuvo. Jis mokykloje buvo įgijęs traktorininko pažymėjimą, dirbo su traktoriumi, todėl mokėjo juo važiuoti. Dabar ši teisė nebegalioja, nes neprasitęsė jos galiojimo, taip įvyko, nes neturėjo laiko, yra dirbantis, o tam reikalinga ne viena laisva diena. Įvykio metu vairavo įmonei priklausantį savivartį, darbdavio jam buvo pavesta darbų aikštelėje išvežti gruntą. Jam buvo paaiškinta, kad statybos aikštelėje galima dirbti ir be mašinos draudimo, apie tai, kad savivartis neapdraustas, jis nežinojo. Savivarčio maksimalus greitis yra 28 km/h, darbo zonoje važinėja labai lėtai. Savivarčiu į važiuojamąją kelio dalį niekada nevažiuoja, darbo zona buvo pažymėta „Darbai kelyje“ ženklu. Už šiurkščius KET pažeidimus niekada baustas nebuvo. Teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones turi berods nuo 2008 m., vairuoja nuolat. Jis gyvena Macikų k., Šilutės r., o darbo vieta yra Klaipėdoje, neturint teisės vairuoti, darbo vietą pasiekti sudėtinga. Jam teisė vairuoti reikalinga dėl darbo – reikia važiuoti parsivežti medžiagų, taip pat jis veždavo žmones iš Šilutės į Klaipėdą, į darbą, netekęs teisės vairuoti, netektų darbo. Dėl įvykio labai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovas advokatas teismo posėdžio metu taip pat prašė skundą tenkinti, nurodė, kad šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas nei jis būtų padarytas vairuojant automobilį ar motociklą, neturint tam teisės. G. G. dirbo darbo zonoje, išvažiavo į viešąjį kelią dėl neatsargumo, atlikdamas darbines funkcijas, todėl tyčios dalyvauti eisme, važiuoti keliu su šiuo savivarčiu jis neturėjo. Juo nevažiuoti G. G. neturėjo galimybės, nes tai yra viena iš jo darbinių funkcijų, darbdavys jam suteikė tokį savivartį, nurodė atlikti būtent tokias funkcijas, jei G. G. būtų tam prieštaravęs, nesutikęs, tai galbūt būtų sąlygoję jo atleidimą iš darbo. G. G. išvadas padarė, savo kaltę pripažino, teisės vairuoti atėmimo pasekmės yra gan skaudžios, kadangi dabar jis kiekvieną dieną turi eiti 6 km pėsčias iki (duomenys neskelbtini), kad galėtų nuvažiuoti į darbą Klaipėdoje. Paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2024 m. balandžio 3 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra, G. G. pripažįsta padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jo veikoje yra šių nusižengimų sudėčių požymiai, ir jis pagrįstai patrauktas už tai administracinėn atsakomybėn. Skundu prašoma tik pakeisti skundžiamo nutarimo dalį – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 9 mėnesių iki 1 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui, numatytam ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. G. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors G. G. vairuodamas savivartį neturėdamas teisės jo vairuoti padarė KET pažeidimą, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis vairavo savivartį atlikdamas darbdavio pavestas darbo funkcijas, tai teismui pateiktoje pažymoje-charakteristikoje patvirtino ir pats G. G. darbdavys (b. l. 7), minėtą transporto priemonę vairavo statybos darbų objekte, atitinkamu kelio ženklo pažymėtoje teritorijoje, o ne vairavo ją savo noru ir valia dalyvaudamas viešajame eisme. Nors atsiliepime nurodoma, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, jog darbų zona nebuvo aptverta tvora, nepažymėta „Stop“ juosta, buvęs metalinis atitvaras neapribojo pašalinių asmenų patekimo į darbų zoną, padėtas tik kelio ženklas Nr. 106 „Darbai kelyje“, kuris nedraudžia ir neapriboja pašalinių asmenų patekimo į darbų zoną, tačiau G. G. nėra už tai atsakingas. G. G. anksčiau buvo įgijęs teisę vairuoti žemės ūkio techniką, tai patvirtina traktorininko-mašinisto pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 6), teismo posėdžio metu jis taipogi patvirtino mokantis vairuoti traktorių, tik neatsinaujino pažymėjimo, turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, jo vairavimo stažas yra 14 metų (b. l. 16). G. G. įvykio metu buvo blaivus. Todėl, įvertinus aptartas aplinkybes, padarytas pažeidimas laikytinas mažiau pavojingu nei analogiškas pažeidimas, padarytas asmens, kuris savanoriškai būtų dalyvavęs viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, kurios praktiškai nebūtų mokėjęs valdyti ar išvis neturėdamas teisės vairuoti jokių transporto priemonių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į G. G. asmenybę – per pastarųjų 5 metų laikotarpį jis administracine tvarka buvo baustas 1 kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtą baudą yra sumokėjęs, ši nuobauda jau negaliojo ir aptariamo nusižengimo padarymo metu, skundžiamu nutarimu paskirtos 300 Eur baudos neginčijo, ją sumokėjo (b. l. 6), be pastarosios nuobaudos, daugiau galiojančių nuobaudų nėra, G. G. dirba, jo darbinių funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, jis charakterizuojamas tik teigiamai. G. G. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčijo, viso proceso metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad G. G. nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir KET pažeidimus, gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, padarytas pažeidimas daugiau yra atsitiktinis. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta G. G., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo įsitikinimu, G. G. paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, tai bus pakankama administracinės nuobaudos tikslų pasiekimui.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. nutarimas keistinas, G. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atstovo advokato Lino Kontrimo skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3749-2024 administracinio nusižengimo byloje: G. G. pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.