Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr.1A-190-135/2011

Teisėja Eleonora Matulaitienė Teisminio proceso Nr. 1-41-1-1093-2010-3

2011 m. balandžio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal apelianto Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais, paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. V. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu K. B. civilinis ieškinys atmestas, o Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. V. 2192,19 Lt už nukentėjusiojo K. B. gydymą.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2010-07-19 apie 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų tyčia smogė vieną kartą peiliu K. B. į nugaros kairiąją pusę, padarydamas jam durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstoje su kairio plaučio, pilvaplėvės sužalojimu, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam K. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras neginčija nuteistojo M. V. kaltės ir teismo išvadų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Prokuroro prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos 75 straipsnio taikymą nuteistajam M. V. pagrįstas. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad esant sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, nors kaltininko padaryta nusikalstama veika yra pavojinga visuomenei ir už ją numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, M. V. skirtina švelnesnė nei įstatymo sankcijoje už tą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, nes yra pagrindas manyti, kad kaltininko asmenybė nėra labai pavojinga visuomenei ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nuteisus M. V. terminuota laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtinas (BK 50 str., 75 str. 1 d.).

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatyta šios bendros taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą, bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metu, tačiau tik tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Už LR BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Kaip minėta anksčiau, taikant bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.), lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas, t. y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams. O M. V. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir ši aplinkybė rodo, jog nėra formalaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsniu, nepaskyrė nuteistajam švelnesnės bausmės, o paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuria ir numato BK 135 straipsnio 1 dalis, atidėdamas jos vykdymą, todėl netinkamai pritaikė ir BK 62 straipsnio nuostatas (BPK 328 str. 1 p.).

Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad prokurorai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam M. V. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo, panaikinus BK 75 straipsnio taikymą, nuteistajam M. V. paskirti švelnesnę, negu buvo paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bausmę – laisvės apribojimą (BK 42 str. 1 d., 48 str.), nustatant nuteistajam teismo įpareigojimus.

Kolegijos nuomone, skundžiamajame nuosprendyje išdėstyti argumentai, kurių prokuroras neginčija, duoda pagrindą M. V. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmę. Byloje yra duomenų, kad M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui pateikdamas nusikaltimo padarymo įrankį. Nustatytos M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei tai, kad jis atlygino turtinę žalą, išlaiko mažametę dukrą, kurią dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam išlaikyti. Teismas taip pat vertina tai, kad M. V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, taip pat tai, kad nukentėjusysis prašė kaltininko nebausti realia laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmės rūšis, taikant LR BK 62 straipsnio nuostatas, nuteistajam paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (LR BK 62 str. 3 d. 3 p.) – laisvės apribojimas, t. y. griežčiausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 42 str. 1 d. 5 p.).

Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

M. V., pripažintam kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant LR BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.