- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-10-27
- Bylos Nr.
- II-1723-580/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- R. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Mizaraitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, R. S. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-09 nutarimą, kuriuo jam paskirta 580 Lt bauda ir bylą nutraukti arba grąžinti ją, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Minėtu nutarimu R. S. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį 580 litų bauda už tai, kad 2008-09-06 Vilniuje, Zarasų gatvėje, apie 8 val. 40 min., vairuodamas automobilį „BMW 320”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį 34 km/h, tai yra važiavo 84 km/h greičiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad buvo nubaustas neteisėtai ir motyvuoja tuo, jog buvo pažeistos greičio matavimo procedūros: patrulis naudojo greičio matavimo priemonę, skirtą naudoti griežtai tik stacionariomis sąlygomis. Jei buvo patruliuojama važiuojant tarnybiniu automobiliu, tuomet naudotas Traffi patrol įtaisas buvo naudojamas pažeidžiant instrukcijas ir užfiksuoti duomenys nagrinėjant bylą visai negali būti laikomi teisėtu įrodymu.
Pareiškėjo teigimu, nustatinėdami pažeidimą, pareigūnai nesilaikė Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo srities, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tačiau to nebuvo daroma. Nenurodoma ir tai, jog pareiškėjas nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kas, remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, leistų pareigūnams palikti postą ir persekioti nesustojusį automobilį pranešus apie tai budėtojui ir gavus jo leidimą. Taip pat nevykdytas ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimas, jog transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlius bei specialius garso signalus bei privažiavus prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio, o reikalavimas sustoti pareikštas žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį
Pareiškėjas teigia, kad policijos patrulis pažeidė ATPK 256 straipsnį, kuriame nurodoma, jog pareigūnai, surašantys protokolą, privalo jame nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką, esmę ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nurodyta tiksliausia pažeidimo vieta yra Zarasų gatvė, kurioje greičio apribojimas iki 50 km/h taikomas tik vienoje jos atkarpoje, o patruliai pareiškėjo vairuojamą automobilį stabdė privažiavę tarnybiniu automobiliu atkarpoje, kur leistinas greitis yra 60 km/h. Todėl tiksli greičio matavimo vieta, būdas bei aplinkybės, kodėl patruliai nedavė ženklo sustoti, o vijosi automobiliu, pažeisdami minėtus Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, negali būti laikomi neturinčiais reikšmės bylai teisingai išspręsti.
R. S. taip pat teigia, kad jam buvo neteisingai pritaikyta nuobauda: ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, yra administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Tačiau per pastaruosius metus pareiškėjas buvo nubaustas tik už automobilio parkavimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET) bei už vairavimą neprisisegus saugos diržo, todėl pažeidimo laikyti pakartotiniu ir skirti beveik maksimalią baudą nėra pagrindo.
Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad neginčija fakto, jog važiavo 84 km/h greičiu, tačiau mano, kad jo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti pamatuotas ne toje Zarasų gatvės atkarpoje, kur leistinas greitis 50 km/h, o pravažiavus ženklą, nustatantį leistiną 60 km/h greitį, kadangi policijos pareigūnai sustabdė automobilį būtent pravažiavus šį ženklą. R. S. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba perkvalifikuoti padarytą pažeidimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-09-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.1. 4) R. S. už tai, kad jis 2008-09-06 Vilniuje, Zarasų gatvėje, apie 8 val. 40 min., vairuodamas automobilį „BMW 320”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį 34 km/h, tai yra važiavo 84 km/h greičiu. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-09 nutarimu (b.1. 5) paskirta 580 Lt bauda.
ATPK 124 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. veiksmai pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 135 punkto reikalavimą, numatantį nuostatą, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
Nustatyta, kad R. S. vairuojamo automobilio greitis užfiksuotas 2008-09-06 administracinio teisės pažeidimo protokole (b.1. 4). R. S. vairuojamo automobilio greitis buvo išmatuotas greičio matuokliu Traffi patrol Nr. 507-013/60003. Liudytojų E. P. ir A. N. parodymais nustatyta, kad greičio matuokliu Traffi patrol buvo galima išmatuoti automobilio greitį tik laikant prietaisą stacionarioje padėtyje. Greitis buvo pamatuotas iš stovinčio automobilio. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad, matuojant greitį, atstumas tarp policijos patrulio ir R. S. automobilio buvo 214, 5 m. Prietaiso Traffi patrol naudojimo instrukcijos pažeidimų nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta ir tai lėmė netikslų veikos kvalifikavimą. Protokole nurodytai įvykio vietai paneigti arba patikslinti gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui (ATPK 256 straipsnis). Tokiais duomenimis gali būti paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu liudytojai E. P. ir A. N. neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl negalėjo parodyti, kurioje vietoje ir kieno automobilio greitį pamatavo, tik paaiškino, kad patruliavo Zarasų gatvėje apie tris mėnesius, matuodavo greitį skirtingose Zarasų gatvės atkarpose: ne tik atkarpoje, kur leistinas greitis yra 50 km/h, bet ir atkarpoje, kurioje galioja ženklas, nurodantis, kad galima važiuoti 60 km/h greičiu. Kai automobilis, viršijantis greitį, nesustodavo, pareigūnai jį persekiodavo.
R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo automobilis buvo sustabdytas Zarasų gatvės atkarpoje, kurioje galioja kelio ženklas, nustatantis leistiną 60 km/h greitį.
Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad Zarasų gatvėje kelio ženklas, nustatantis 60 km/h leistiną automobilių greitį, stovi už sankryžos su Subačiaus gatve, o kitose Zarasų gatvės atkarpose greičio ribojimo ženklų nėra, todėl galioja KET nuostata, numatanti miesto ribose leistiną 50 km/h greitį.
2008-09-06 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulio E. P. surašytame tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad 2008-09-06 apie 8 val. 40 min., patruliuojant su patruliu A. N. buvo pamatuotas automobilio „BMW 320”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greitis ir nustatyta, kad šis automobilis viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 84 km/h greičiu. Tačiau automobilio sustabdymo aplinkybės ir vieta tarnybiniame pranešime nėra detalizuota.
Teismas daro išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, kurioje Zarasų gatvės atkarpoje buvo pamatuotas R. S. automobilio greitis ir dėl to negalima vienareikšmiškai nuspręsti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršijo leistiną greitį 34 km/h, ar 24 km/h. Esant tokiai situacijai visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuojama, kad byloje nepakanka įrodymų, kad būtų galima kvalifikuoti R. S. veiką pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas kvalifikuoja R. S. pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
Remiantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas, vadovaudamasis ATPK 36 straipsniu, nustatė, kad R. S. turi 7 galiojančias nuobaudas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus. Pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Teismas pažymi, kad R. S. nurodyti galimi pareigūnų darbo tvarkos pažeidimai – reikalavimas sustoti nebuvo pareikštas per patrulinio automobilio garsiakalbį, ir kitos pažeidėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, policijos pareigūnų padaryti veiklos taisyklių pažeidimai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą svarbūs tiek, kiek pažeidimo padarymas gali turėti įtakos administracinės atsakomybės taikymui. Sutinkamai su pažeidimo esme šiuo atveju reikalinga išsiaiškinti ar pakanka įrodymų nuspręsti, jog R. S. viršijo būtent 50 km/h leistiną greitį. Visi kiti su šia aplinkybe nesusiję veiksmai gali būti vertinami ne šioje byloje, o kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-09-09 nutarimą, kuriuo paskirta 580 Lt bauda ir R. S. paskirti 280 Lt administracinę nuobaudą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.