Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (I t., b. l. 90–92, 106–108, 126–128), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, Ministerija) 70 380 Lt (iki 2013 m. balandžio 1 d. negauto darbo užmokesčio); 2) priteisti 2 070 Lt mėnesinį darbo užmokestį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti 5 000 Lt turtinės žalos bei 185 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2007 m. spalio 9 d. dirbo Ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento Infrastruktūros skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2010 m. sausio 20 d. gavo informacinį pranešimą, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. yra naikinama jo pareigybė. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalimi, iki 2010 m. balandžio 1 d. jam turėjo būti pasiūlytos kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jei tokių nebūtų – žemesnės kategorijos pareigos. Tačiau jam nebuvo pasiūlyta jokių kitų pareigų, taip pat Ministerijoje nebuvo jokių konsultacijų dėl struktūrinių pertvarkymų. Pareiškėjo žiniomis, etatų skaičius Ministerijoje padidėjo, o pareigybė, analogiška jo užimtai pareigybei, išliko Melioracijos ir biokuro skyriuje. Naikinant Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamentą, informacinis pranešimas apie atleidimą turėjo būti pateiktas visiems departamento specialistams, tačiau pranešimai buvo įteikti tik dviems Infrastruktūros skyriaus specialistams ir vienai Melioracijos skyriaus vyr. specialistei, kuriai, praėjus 2 mėnesiams po atleidimo, buvo pasiūlyta valstybės tarnautojos pareigybė Melioracijos institute. Be to, Ministerijoje liko dirbti daug tarnautojų, kuriems buvo virš 65 metų. Pareiškėjo manymu, į naujai kuriamas pareigybes turėjo būti skiriami asmenys, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir tinkamumą pereigoms. Pagal išsilavinimą R. M. yra žemės ūkio ekonomistas, taigi jo kvalifikacija buvo tinkama. Tačiau į naujas pareigybes tarnautojai buvo priimti pagal subjektyvų pasirinkimą, apie tai neinformuojant tarnautojų, su kuriais sutartys buvo nutrauktos. Be to, pareiškėjas būtų sutikęs dirbti ir Kaune, tačiau jam pareigybės nepasiūlė. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjas teigia turėjęs teisę dirbti valstybės tarnyboje iki jam sueis 65 metai. Jis turėjo teisėtą lūkestį dirbti valstybės tarnyboje iki 65 metų ir po to darbas turėjo būti pratęstas, nes jis yra darbingas ir turi reikalingų įgūdžių bei išsilavinimą. Kadangi iš valstybės tarnybos pareigų jis buvo atleistas neteisėtai, jam turėtų būti priteista šiais neteisėtais veiksmais padaryta žala, kuri lygi negautam darbo užmokesčiui (2 070 Lt) nuo atleidimo dienos (2010 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš viso, atėmus išmokėtą išeitinę išmoką, iki 2013 m. balandžio 1 d. jam priklauso 70 380 Lt. Be to, staigiu, netikėtu bei neteisėtu būdu atleidus jį iš valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjas patyrė gilų sukrėtimą, itin sumažėjo jo pajamos. Po atleidimo iš darbo jam buvo atlikta kairės akies operacija, buvo sutrikęs širdies ritmas, kurį reikėjo atstatyti. Šie sveikatos sutrikimai jam atsirado nerviniu pagrindu, todėl teismas turėtų priteisti 5 000 Lt turtinės žalos bei 85 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintame skunde prašoma atlyginti 185 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgus į besitęsiančios sveikatos sutrikimus.