Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 126 str. 4 d., L. S. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai perduota spręsti administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. G. atsakomybės pagal ATPK 124² str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Institucija 2016 m. liepos 9 d. L. S. pagal ATPK 126 str. 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-65759504-16 už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d., 21 val. 50 min., Šiauliuose, ties Grinkevičiaus g. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „FORD MONDEO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,69 promilės (paklaida +/- 1,7 %).

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavo, kad liudytojų paaiškinimuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio aplinkybės nesutampa su teisme nurodytomis įvykio aplinkybėms, padarė išvadą, kad iškilusių abejonių dėl to, ar L. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pašalinti nėra galimybės, ir nusprendė, kad L. S. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Maža to, apylinkės teismas pagal ATPK 124² str. 1 d. iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą liudytoju byloje apklaustam A. G., kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo, už tai, kad pastarasis vairuodamas transporto priemonę, vinguriavo kelyje, sukdamas į daugiabučio namo kiemą, užvažiavo ant kelkraščio, kelyje elgėsi taip, jog sudarė pagrindą įtarti, kad vairuotojas gali būti neblaivus.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismas, nustatęs, kad teisės pažeidimą mačiusių liudytojų ir policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo užfiksuotų paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose, nesiėmė jokių veiksmų, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti. Taip pat pažymima, kad šioje byloje prieštaravimų yra ne tik tarp atskirų liudytojų bei pareigūnų parodymų, tačiau ir paties L. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, bei parodymų, duotų pareigūnui teisės pažeidimo nustatymo dieną. Pažymima, kad L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis iš lauko teniso varžybų grįžo autobusu su drauge A. M., o jo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į jo namo kiemą parvairavo jo draugas A. G., o 2016 m. liepos 9 d. policijos pareigūnams aiškino, kad jis automobilio nevairavo, kad jis namo grįžo pėsčiomis, apie kitą asmenį, vairavusį jo automobilį, neužsiminė ir versiją, kad jo automobilį vairavo draugas A. G., iškėlė tik teismo posėdžio metu.

Be to, skunde akcentuojama, kad liudytoja V. B. policijos pareigūnui E. A. įvykio dieną paaiškino, jog iki atvykstant policijos pareigūnams „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo ir nerūkė, vadinasi, vairuotojas visą laiką buvo stebimas liudytojos V. B. ir, nepaisant to, kad liudytoja to vairuotojo neatpažintų, nes nematė jo veido, L. S. parodymai, kad jis automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo jo draugas A. G., kuris į butą jam atnešė sportinį krepšį bei automobilio raktus, kad jis prie automobilio atėjo tik pasiimti piniginę, kurią paliko mašinoje – prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms.

Apibendrinant skunde konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismas nesiėmė priemonių pašalinti šiuos parodymų prieštaravimus bei surinkti šiai bylai reikšmingus duomenis, kurie atsakytų į klausimus: kodėl prie automobilio policijos pareigūnai rado L. S., jei vairavo automobilį A. G., o vairuotojas iš V. B. regėjimo lauko iki atvykstant policijai nebuvo dingęs; kur tuo metu, kai pareigūnai prie automobilio rado L. S., buvo A. G., atsižvelgiant į tai, kad nuo pranešimo apie pavojingai manevruojantį automobilį Tilžės gatvėje iki policijos pareigūnų atvykimo į V. G. g. 2, Šiauliuose namo kiemą praėjo gana trumpas laiko tarpas; ar pagal kitus asmens požymius V. B. būtų atpažinusi vairuotoją ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje priimtas procesinis sprendimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Konkrečiu atveju apylinkės teismas nesilaikė minėtų procesinės teisės normų reikalavimų ir padarė esminį procesinių normų pažeidimą, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Administracinę bylą nagrinėjantis organas (taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje aiškinosi galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tačiau, nenurodydamas jokių argumentų, kažkodėl neginčijamais laikė išskirtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo poziciją palaikančios liudytojos A. M. parodymus, liudytojo A. G. parodymus, teikdamas prioritetą kai kuriems L. S. palankiems liudytojų A. B. ir V. B. parodymams, apie kitas jų nurodytas aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos policijos pareigūnės I. G. parodymus, skundžiamame nutarime net neužsiminė.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismo posėdyje atitinkamus parodymus davė administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S., pastarojo sugyventinė A. M., liudytojai A. G., A. B., V. B., I. G., tačiau skundžiamame nutarime atskleista tik vienintelio L. S. parodymų esmė, apie liudytojų A. M., liudytojo A. G., A. B., V. B. parodymus užsiminta tik tiek, kiek jie sutampa su L. S. versija, o apie liudytojos policijos pareigūnės I. G. parodymus, apie tai, kokias aplinkybes liudytojai A. B. ir V. B. buvo nurodę savo pirminiuose paaiškinimuose (7; 8 b. l.), ką aiškino pats galimas pažeidėjas įvykio dieną, kokie duomenys nurodyti vyriausiųjų patrulių E. A. ir I. G. tarnybiniuose pranešimuose (9; 10 b. l.) – skundžiamame nutarime neužsiminta.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktais įrodymais, neteikiant prioriteto nei vienai įrodymų kategorijai. Šiuo atveju apylinkės teismas akivaizdžiai minėtos nuostatos nepaisė – apsiribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir tik kai kuriais liudytojų parodymais, ir visiškai nepagrįstu teiginiu, kad liudytojų paaiškinimuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio aplinkybės nesutampa su teisme nurodytomis įvykio aplinkybėms. Taigi, teismas skundžiamame nutarime nenurodė ir neaptarė visų byloje surinktų įrodymų, nevertino surinktų įrodymų nuoseklumo, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, neanalizavo L. S. ir jo poziciją palaikančių liudytojų parodymų per logiškumo prizmę, atitinkamų versijų atsiradimo aplinkybių, nekreipė pakankamo dėmesio į įrodymų, ypatingai į liudytojų A. G., A. M. parodymų, šaltinių patikimumą, o liudytojos I. G. parodymus išvis ignoravo.

Apeliacinės instancijos teismas konkrečiu atveju didžiausią dėmesį skyrė skundžiamo nutarimo turiniui ir konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinei ir teisinei situacijai, nes ATPK 302¹¹ str. 2 d. inter alia numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos skundas arba nukentėjusiojo skundas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdama administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), todėl, tenkinant Institucijos skunde nurodytą reikalavimą, ši administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, nurodant iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins šioje nutartyje ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto įtakoti galimus iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimus, dėl jų šioje nutartyje išsamiau nepasisako, kaip ir dėl galimo liudytojo A. G. patraukimo atsakomybėn pagal ATPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.