Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2022-08-01, t. y. neužtikrinus jam privatumo dušo patalpose, nesudarius sąlygų laikytis higienos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022-07-14 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I1-4305-402/2022 pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino, be kita ko, iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-02-14 pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nes dušinėje nebuvo pertvarų. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl privatumo neužtikrinimo duše laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-02-14 paliekama nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2019-11-27 iki 2019-12-11, nuo 2020-01-13 iki 2020-05-20, nuo 2020-06-15 iki 2020-09-08, nuo 2021-04-20 iki 2022-02-14 (b. l. 12).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias Pravieniškių PN-AK 3-jo sektoriaus kamerų tipo patalpas: nuo 2020-03-03 iki 2020-03-18 – kamerų tipo patalpą Nr. 15; nuo 2020-05-12 iki 2020-05-20 – kamerų tipo patalpą Nr. 9; nuo 2020-06-23 iki 2020-07-08 – kamerų tipo patalpą Nr. 11; nuo 2020-07-10 iki 2020-07-16 – kamerų tipo patalpą Nr. 6; nuo 2020-07-16 iki 2020-07-25 – kamerų tipo patalpą Nr. 8 (b. l. 15).

Kadangi pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose), pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2019-08-01 iki 2020-03-02, nuo 2020-03-19 iki 2020-05-11, nuo 2020-05-21 iki 2020-06-22, 2020-07-09, nuo 2020-07-26 iki 2022-08-01, t. y. kai pareiškėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose (buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose arba buvo išvykęs iš pataisos namų), atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jam priklausė du kartus per savaitę nusiprausti duše.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 17.5. punktu, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Atsakovės atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į Taisyklių pakeitimus, buvo pakeisti nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai. Atsižvelgiant į šiuos grafikus, visiems laisvės atėmimo bausmę įstaigos 3-me sektoriuje atliekantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau, kaip du kartus per savaitę (b. l. 15). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad muilo dozatoriai įstaigoje periodiškai užpildomi (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprūpinimą higienos priemonėmis, vedimą praustis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, todėl jais remiasi. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl nesudarytos galimybės naudotis dušu du kartus per savaitę ar higienos priemonių trūkumo. Iš esmės, pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl minėtų pažeidimų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie neišvedimą praustis du kartus per savaitę ir dušo patalpų neaprūpinimą higienos priemonėmis. Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl nesudarytos galimybės naudotis dušu du kartus per savaitę, dušo patalpų neaprūpinimo higienos priemonėmis, atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė išgyvenimus, pažeminimą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo duše laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-02-14 palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.