Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1957-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
1S-1957-658/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
S. G.
Byla Nr. 1S-1957-658/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. (S. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas 2004-03-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 metų.

Bausmės pradžia – 2003-03-10, bausmės pabaiga – 2017-03-10.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-08-31 nutarimu Nr. 1362 nutarta nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-09-29 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką bei, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. G. skunde prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, t. y., įstatyme numatytą bausmės dalį, kadangi gali būti lygtinai paleidžiamas. Pataisos namuose dirba , yra 11 kartų skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, lankė socialinės reabilitacijos programas. Nepagrįstai atsisakyta jo atžvilgiu taikyti lygtinį atsižvelgiant į bausmės tikslus, kadangi sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti vadovaujamasi ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

S. G. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 50 balų, taigi S. G. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju, norint taikyti asmens atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro tokią ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų galima manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad įmanoma jį dabar paleisti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis teigia, kad laisvėje nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, išgerdavo retai, tačiau tiek šis, tiek ankstesni nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad net pataisos namuose užfiksuoti du alkoholio vartojimo faktai (paskutinis 2014-09-10), kas leidžia abejoti S. G. teiginiais, jog jis sugeba susidoroti su priklausomybe. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad rizika pakarotinai nusikalsti labiausiai sietina būtent su alkoholio vartojimo problemomis. Nors nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos namuose, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina to, kad jis būtų ėmęsis veiksmų spręsti turimą problemą, anoniminių alkoholikų susirinkimų nelankė. Pagal psichologinės tarnybos išvadas rizika pakartotinai nusikalsti taip pat sietina su silpnoka savireguliacija, silpna savitvarda (ypač pavartojus alkoholio), neigiama pasirenkamų draugų įtaka, išsilavinimo stoka bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais. Nuteistasis nusikaltimus paprastai vykdydavo su kitais asmenimis, lengvai pasiduodavo neigiamai draugų įtakai, bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis. S. G. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi ir bausmės atlikimo metu įgyti nesiekė.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu pažymėti ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką nekinta - tiek ankstesnių jo prašymų lygtinai paleisti nagrinėjimo metu, tiek šiuo metu yra 50 balų, t. y., nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši aplinkybė, vertinant ją su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad S. G. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Nors S. G. bausmės atlikimo metu dirba, skatintas 11 kartų, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis