Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. A., sekretoriaujant R. N., dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M., nukentėjusiajai M. A., liudytojams U. M., M. M., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, susituokusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą, nedirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2011 m. birželio 14 d. D. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios auklėdama nepilnametę dukrą U. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2011-05-26 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai elgdamasi apmėtė smėliu kaimynės M. A. balkono langus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant D. M. kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. padarymo.

D. M. paaiškino, kad savo kaltės dėl vaiko nepriežiūros nepripažįsta, nurodydama, kad rūpinasi savo dukra, ją auklėja, prižiūri. Sužinojusi iš kaimynės M. A., kalbėjosi apie tai su dukra: U. prisipažino, kad metė smėlį į langus, tačiau nesuprato, kad to daryti negalima. Dukra ilgai verkė, sunku buvo išsiaiškinti visas smulkmenas, vaikas labai stipriai pergyveno, o po pokalbio su ja suprato, kad taip elgtis negalima. Išsiaiškinus su dukra norėjo nuteiti pas kaimynę atsiprašyti, tačiau rado savo pašto dėžutėje kaimynės rašytą raštelį ir suprato, kad jos vaikai bus nuolat dėl visko kaltinami.

Nukentėjusioji M. A. paaiškino, kad š.m. birželio 3 d. parvažiavo namo ir pamatė savo balkono langus apmėtytus smėliu. Kas tiksliai mėtė smėlį ji nematė, tačiau lauke mergaičių paklausė kas mėtė smėlį į jos langus ir mažoji mergaitė pasakė, kad U.. Ji nuėjo pas kaimynę D. M. ir liepė jai nuvalyti langus, kadangi jos mergaitė apmėtė smėliu. Ji tikėjosi, kad D. M. ateis nuvalyti langų ir jos atsiprašys, tačiau moteris to nepadarė. Vėliau po pareiškimo parašymo policijai, sužinojo, kad į langą smėliu mėtėsi ne tik U. bet ir kita mergaitė.

Liudytoja U. M. paaiškino, kad su kita mergaite V. paėmusi smėlį į saują metė į kaimynės, gyvenančios pirmame aukšte, langus, kadangi kaimynė tą mergaitę pavadino negražia. Nurodo, kad ir mama, ir tėtė ja labai rūpinasi.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad vieną dieną, grįžo vaikai visi trys verkdami, U. pradėjo aiškinti kas atsitiko, kad mėtė su smėliu į langus, o ta moteris jas aprėkė. Kai vaikai nusiramino, atėjo kaimynė M. A.. Ji grubokai bendravo su žmona tarpduryje, ji rėkė ant žmonos. Kaimynė jo žmoną pavadino „motka“ sakė, tegu eina ir valo tuos langus. Pabendravo su vaikais, paaiškino, kad negerai padarė. Kitą dieną žmona norėjo eiti pas ją pasikalbėti, bet rado pašto dėžutėje raštelį šmeižiantį, ir nenuėjo pas kaimynę. Nurodo, kad vaikais rūpinasi.

Alytaus m. VTAS skyriaus atstovė paaiškino, kad Alytaus m. VTAS skyriui nėra žinoma D. ir M. M. šeima, ji neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar D. M. galėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šio tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos dukros veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, D. M. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos dukra atliko priešingą teisei veiką. Neginčijamų įrodymų, paneigiančių D. M. ir liudytojų paaiškinimus, byloje nėra. Šiuo atveju privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar D. M. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos dukra nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jos priežiūrą ir auklėjimą. Tuo tarpu teismo posėdžio metu Vaiko pedagogų pateiktoje vaiką charakterizuojančią medžiagoje bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad D. M. tinkamai rūpinasi savo mažamečiu vaiku, nusiskundimų mergaitės atžvilgiu nepareikšta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Darytina išvada, kad neįrodyta D. M. kaltė padarant ATPK 181 str. numatytą pažeidimą.

Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. 1 d. nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas <...> surašo protokolą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo; galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties visumos.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaip pažeidėja (subjektas, kaip vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų) nurodyta mažametės U. M. motina D. M., nors pagal bylos duomenis U. M. tėvai yra D. M. ir M. M. (b.l. 8), kurie turi vienodą pareigą rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos auklėti, prižiūrėti, t.y. tinkami realizuoti savo tėvų valdžią. Duomenų, kodėl administracinė atsakomybė taikoma tik vienam iš tėvų, ir kodėl tik motinai, nepateikta, todėl neaišku, kaip šioje byloje buvo nustatytas šio administracinio teisės pažeidimo subjektas ir ar jis yra tinkamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog D. M. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant D. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.