Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Joditai Rapalavičienei, atsakovo valdybos pirmininkui Vladislav Lavcel, atsakovo atstovei adv. Laimai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kristinos Bondarenko ieškinį atsakovui Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB “Nemėžis” priešieškinį ieškovei Kristinai Bondarenko dėl žodinės panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Kristina Bondarenko kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono ŽŪB “Nemėžis” per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2004-11-29 sprendimu pripažino negaliojančiomis 2004-07-01 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė Jurijui Poplavskij 49/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Minsko pl. 74, Vilniuje, panaikino minėtos namo dalies teisinę registraciją J.Poplavskio vardu, ir 2004-09-03 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Jurijus Poplavskij butą, esantį Minsko pl. 74-2, Vilniuje ir ūkinius pastatus, pardavė Nijolei Kalinauskienei, panaikinant minėto buto ir ūkinių pastatų teisinę registraciją N.Kalinauskienės vardu. Tuo pačiu sprendimu teismas pritaikė restituciją ir sugrąžino butą, esantį Minsko pl. 74-2, Vilniuje, ir ūkinius pastatus, esančius Minsko pl. 74, Vilniuje, į atsakovo balansą, o ieškovei buvo pripažinta teisė privatizuoti minėtą butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą (b.l.5-7). Nurodė, kad sutinka sumokėti atsakovui 1018 Lt., t.y. sum, kuria buvo įvertintas butas (b.l. 106-107). Atsakovo priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-21 sprendimu ieškovei buvo pripažinta teisė privatizuoti butą, esantį Minsko pl. 74-2, Vilniuje, lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos teismas paliko sprendimą nepakeistą, o sprendimas įsiteisėjo 2006-12-29. Ieškovė registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2007-04-16 prašymą leisti jai privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Atsakovui neatsiliepus, ieškovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę N.Lipeikienę dėl teismo sprendimo priverstinio įvykdymo (b.l.17). Antstolė neįvykdė teismo sprendimo, todėl ieškovė kreipėsi į Naujosios Vilnios seniūniją, tikslu išsiaiškinti namo dalies kainą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Butas ankščiau buvo seniūnijos balanse ir paskaičiuota buto su privatizavimo kaina sudarė - 407 Lt (b.l. 19).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 1992-05-18 Vilniaus raj. žemės ūkio skyriaus nuosavybės teisės liudijimą, pagal 1992-07-11 Steigimo sutartį ir pagal 1992-07-21 priėmimo-perdavimo aktą butas buvo perduotas atsakovui, negalėjo būti privatizuotas, o tik parduotas šalių tarpusavio susitarimu. Pažymėjo, kad parduoti patalpų už 1018 Lt nesutinka, kadangi patyrė didesnių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti žodinę panaudos sutartį dėl trijų kambarių buto, esančio Minsko plentas 74-2, Vilniuje, ir iškeldinti iš jo atsakovę bei iš jos priteisti išlaikymo išlaidas už 2000-2007 metus – 1698,87 Lt, nes už tą laikotarpį atsakovas turėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį už minėtą butą.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų, esančių Minsko pl. 74-2, Vilniuje, su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį pagal Butų privatizavimo įstatymą. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1013 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-21 sprendimu (b.l. 5-7) ieškovei buvo pripažinta teisė butą, esantį Minsko pl. 74-2, Vilniuje, privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, pagal Butų privatizavimo įstatymą. Buvo nustatyta, kad 2007-2008 m. (b.l. 12-13, 15, 18) ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama leisti įsigyti gyvenamąsias patalpas ir ūkinius pastatus lengvatinėmis sąlygomis pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Iš atsakovo atsakymo ieškovei dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo (b.l. 16) matyti, kad atsisakyta sudaryti prašomą sutartį, remiantis 2002-11-28 visuotinio ŽŪB „Nemėžis“ narių susirinkimo sprendimu (kurio nei originalas, nei kopija nebuvo pridėta) ir pasiūlyta gyvenamąsias patalpas ir ūkinius pastatus įsigyti už 12000 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs antstolės 2007-06-08 raginimą įvykdyti sprendimą (b.l.17), pripažino ieškovės teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismui pripažinus teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, ūkinius pastatus ištiko pagrindinio daikto likimas (LR CK 4.14 str.) Atsakovas pateikė įkainojimo aktą, kuriame gyvenamųjų patalpų vertė nustatyta - 1017,87 Lt (b.l.106-107), teisminio nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimu sudaryti su ja sutartį dėl gyvenamosios patalpos su priklausiniais įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl atsakovo skundžiami veiksmai pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Atsakovo atsisakymą sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, teigiant, jog daug kainavo bylinėjimosi išlaidos, teismas traktavo kaip nelogišką, nemotyvuotą ir pripažino neįrodytu.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės 1698,87 Lt nekilnojamojo turto mokestį už ieškovės naudojimosi turtu laikotarpį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimu, kadangi Butų privatizavimo įstatymas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas, nustojo galioti 2000 m. gruodžio 21 d. Taip pat pažymėjo, jog Butų privatizavimo įstatymas numatė, jog gali būti privatizuojami valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Komerciniai ūkiniai subjektai, tokie kaip akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės butų įstatyme nenumatyti, todėl prievolė privatizuoti butus negalėjo atsakovui būti taikoma. Nurodė, jog butas nuo 1992 m. priklauso atsakovui, o ne valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui ir atsakovas yra teisėtas šio buto valdytojas, todėl įpareigojimas privatizuoti jau privatizuotą butą yra nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, jog butas ieškovei gali būti parduotas, tačiau abiem šalims sąlygos turi būti priimtinos. Nurodė, jog turto pardavimas žemesne nei rinkos kaina pažeistų atsakovo pajininkų lūkesčius. Pažymėjo, jog teismas nepasisakė dėl priešieškinyje nurodyto prašymo – kompensuoti atsakovo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį už butą, kuriuo naudojosi ieškovė.

Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo skundą atmesti, priteisti turėtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas sprendimu pripažino ieškovės teisę privatizuoti butą. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė, kad butas priklauso ne atsakovui, o valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui. Nurodo, jog atsakovas ginčija tai, kas jau buvo išspręsta ankstesniuose teismo sprendimuose. Nesutinka su atsakovo reikalavimu, jog ieškovė turi kompensuoti apeliantui sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį už butą. Pabrėžė, jog 2006 m. birželio 21 d. sprendimu buvo pripažinta ieškovės teisė privatizuoti butą, tačiau atsakovas šią procedūrą vilkino, vengė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, siūlydami sudaryti tik buto nuomos sutartį, todėl atsakovas pats kaltas už jo neva patirtus nuostolius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-21 sprendimu ieškovės K.Bondarenko ieškinys buvo patenkintas (b.l.5-7), jai buvo pripažinta teisė privatizuoti butą, esantį Minsko pl.74-2, Vilniuje, lengvatinėmis sąlygomis pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-29 nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (b.l.8-10). Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad ieškovė dar iki 1992-11-30 buvo padavusi prašymą privatizuoti minėtą butą ir turi teisę įsigyti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Kadangi byloje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ginčas yra kilęs iš esmės iš tų pačių teisinių santykių, todėl minėtais teismų sprendimu ir nutartimi nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (LR CPK 182 str. 2 p.) ir iš naujo neįrodinėtini. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčui negali būti taikomas LR butų privatizavimo įstatymas, įpareigojimas privatizuoti butą yra nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas, atmetami kaip nepagrįsti ir negalimi, kadangi minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-21 sprendimu buvo pripažinta, kad šalių ginčo santykiams turi būti taikomas LR butų privatizavimo įstatymas, todėl minėti atsakovo argumentai iš esmės reiškia minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą, kas yra negalima nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius atsakovo argumentus ir pripažino ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą.

Pagal LR CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje LR teritorijoje. Todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006-06-21 sprendimas yra privalomas atsakovui vykdyti. Atsakovas, atsisakydamas leisti privatizuoti ieškovei ginčo butą, elgiasi neteisėtai. Kadangi teismų yra nustatyta, kad butas ieškovei turi būti privatizuotas pagal LR butų privatizavimo įstatymą, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ginčo butas turi būti parduodamas ieškovei pagal bendrąsias LR CK normas pagal abiems šalims priimtinas sąlygas. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad butas turi būti parduodamas pagal LR butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, todėl butas privalo būti parduodamas būtent tokia, o ne jokia kitokia tvarka, kainą apskaičiuojant pagal LR butų privatizavimo įstatymo nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju buto pardavimo ieškovei sąlygas imperatyviai nustato LR butų privatizavimo įstatymas. Kadangi atsakovas neteisėtai atsisako vykdyti teismo sprendimą ir parduoti ieškovei butą pagal LR butų privatizavimo įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Nors Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendime kalbama apie ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau, kaip matyti iš sprendimo turinio, naikinant ginčo buto perleidimą J.Poplavskij ir N.Malinauskienei, atitinkamai buvo panaikintas ir ūkio pastatų perleidimas, kaip ginčo buto priklausinių. Ūkio pastatai yra ginčo buto priklausiniai, skirti tarnauti butui, todėl juos, kaip antraeilius daiktus, turi ištikti buto, kaip pagrindinio daikto likimas (LR CK 4.13 str., 4.14 str.).

Kadangi byloje buvo pripažinta, kad ieškovė teisėtai ginčo bute gyvena ir turi teisę jį privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, todėl atsakovo reikalavimai nutraukti žodinę ginčo buto nuomos sutartį su ieškove ir ją iškeldinti iš buto atitinkamai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai ir teisėtai atmetė. Kadangi ginčo buto savininku iki šiol yra atsakovas, jis piktybiškai atsisako ieškovei butą parduoti pagal LR butų privatizavimo įstatymą, todėl iš jo neteisėtų veiksmų atsiradę jo nuostoliai negali būti perkeliami ieškovei. Ieškovas, kaip ginčo buto savininkas, mokėjo nekilnojamojo turto mokestį už ginčo butą, ši pareigą priklauso tik atsakovui, todėl jis neturi teisės reikalauti šio mokesčio iš ieškovės. Todėl pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 1698,87 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 300 Lt dydžio išlaidos už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.), taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 14 Lt, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono ŽŪB „Nemėžis“ (įm.k. 8607982) 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovei Kristinai Bondarenko (a.k.44705011345) ir 14 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.