- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 1-33-463/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- P. G.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis gydytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini) , administracine tvarka baustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinamas , kad 2011-10-04 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) , tyčia, paėmęs ranka už kaklo žmoną nukentėjusiąją R. G., parvertė ją ant žemės, po ko ji nukrito ant nugaros ir į grindis susitrenkė dešinės rankos alkūnę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. G. tyčia rankomis smaugė nukentėjusiąją R. G., po to spausdamas ją savo kūnu, užlaužė iš už nugaros nukentėjusiosios dešinę ranką bei prispaudė abi kojas ir pilvą. Tokiais savo veiksmais P. G. padarė nukentėjusiajai R. G. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairės alkūnės viduriniame paviršiuje, dešinio peties išoriniame paviršiuje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje šalia alkūnės, dešinėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą momeninėje srityje, dešinio peties sausgyslių patempimą, tai yra – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, P. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Kaltinamasis P. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu nesmurtavo. Nurodė, kad žmona jį apkalba dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso. Paaiškino, kad jis su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini) kaime turi gyvenamąjį namą, kuriame nukentėjusioji nebegyvena nuo 2011-09-01, kai kilus tarpusavio nesutarimams ji išėjo gyventi į savo motinos namus. Nurodė, kad 2011-10-04 nukentėjusioji nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, tarp jų tą dieną nebuvo jokio konflikto. Kaltinamajame akte nurodytu laiku, tai yra 2011-10-04 apie 20 val., jis turbūt miegojo, nes gėrė labai stiprius raminamuosius vaistus. Iš kur atsirado jo žmonos sužalojimai jis nežino, galbūt ją sužalojo kas nors kitas. Praėjusių metų spalio – lapkričio mėnesiais jis susitikdavo su žmona darbe, tačiau neprisimena, kad būtų matęs jos sužalojimus. Paaiškino, jog būdavo, kad apsibardavo su žmona, tačiau fizinio smurto jos atžvilgiu niekada nėra vartojęs, konfliktų metu niekada nebuvo kviečiama policija. Nurodė, kad su nukentėjusiąja turi du vaikus – sūnui bus 16 metų, o dukrai 12. Sūnus gyvena su uošve Vokietijoje, o dukra – su nukentėjusiąja R. G.. Nukentėjusioji dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso ir nesutarimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, trukdo jam bendrauti su vaikais, nuteikinėja juos prieš jį. Nurodė, kad vaikai niekada nėra matę, kad jis vartotų smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, yra tik girdėję jų tarpusavio barnius. Paaiškino, kad mėgino su nukentėjusiąja tartis dėl taikaus santuokos nutraukimo, tačiau dėl nukentėjusiosios įnorių susitarti taikiai nepavyko. Tuo metu, vykstant deryboms apie jokį jo naudotą smurtą nebuvo kalbama, tik vėliau jis gavo Trakų rajono policijos komisariato tyrėjo pranešimą dėl prieš 8 mėnesius sumuštos žmonos. Dėl vykstančio skyrybų proceso ir nukentėjusiosios elgesio teko uždaryti jo įkurtos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialus, apriboti įmonės veiklą, dalis darbuotojų perėjo į R. G. įmonę. Šioje įmonėje dirbo ir jo žmona, tačiau jai nustojus įnešinėti pinigus į įmonės kasą buvo atliktas auditas ir nustatytas 107 tūkstančių litų trūkumas, dėl ko jis kreipėsi į teisėsaugą ir buvo pradėtas tyrimas. Taip pat nurodė, kad R. G. du kartus buvo supjausčiusi jo naudojamo automobilio padangas, tačiau dėl to į policijos pareigūnus jis nesikreipė. Mano, kad nukentėjusioji yra nestabilios psichikos.
Nukentėjusioji R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nuo 2007 metų jų tarpusavio santykiai yra blogi. Nurodė, kad pirmą kartą kaltinamasis ją sumušė per 2007 m. Kalėdas – jai buvo padarytas smegenų sutrenkimas, mėlynės veide. Tačiau tąkart ji į policiją nesikreipė, apie patirtą smurtą niekam nepasakojo. 2011-10-04 vakare ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti dukrai šiltų drabužių. Tuo metu tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu miegamajame kaltinamasis čiupo jai už gerklės, paskui pastūmė ir pasakęs, kad padarys taip, kad ji nebedirbtų, kadangi ji yra stomatologė, užsuko jos dešinę ranką. Taip laikė ją pakankamai ilgai, nors ji ir prašė, kad paleistų. Ji mėgino išsilaisvinti, tačiau parkrito ant žemės, susitrenkdama į grindis dešinę ranką, alkūnę, galvą ir pečius. Nurodė, jog patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Kai buvo parversta, krito ant nugaros, susimušė dešinės rankos alkūnę. Grumiantis kaltinamasis užlaužė ranką, ji galėjau į lovą susimušti kairę alkūnę. Nukentėjusiajai nukritus ant nugaros, kaltinamasis ją prispaudė, grumtynių metu ji apsivertė ir į komodą susitrenkė ranką. Nukentėjusioji įvykio detalių dabar jau tiksliai neprisimena. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto jai buvo išsukta dešinė ranka, ant alkūnės atsirado didelė mėlynė, o galvoje – guzas. Dėl šio įvykio ji buvo nedarbinga apie 10 dienų, buvo paėmusi biuletenį. Paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą ji važiavo viena, o jos dukra namuose ruošė namų darbus ir laukė jos sugrįžtant. Kaip grįžo į už 30 kilometrų nuo įvykio vietos esančius namus Vilniuje neprisimena, po patirto fizinio smurto ji buvo šoke. Į namus grįžo apie 22 val. Dukrai sakė, kad ją sumušė kaltinamasis , tačiau detalių nepasakojo. Ar dukra matė sužalojimus, mėlynę nežino, pati jai jos nerodė. Kitą dieną, 2011-10-05, apie 16 val. kreipėsi į Vilniaus 2 policijos komisariatą, tačiau ten jai pasakė, kad reikia kreiptis į gydytojus. Apie 18 val. ji kreipėsi į Baltijos Amerikos privačią kliniką, nes norėjo, kad jai kuo greičiau būtų suteikta medicininė pagalba, o kitur buvo eilės. Baltijos Amerikos klinikoje ją apžiūrėjo traumatologas, ji iškart gavo reikiamus dokumentus. Į policijos komisariatą kreipėsi tik 16 val., nes turėjo derintis prie draugės, kuri ją nuvežė, nes pati negalėjo vairuoti – jai svaigo galva, dėl patirtų sužalojimų negalėjo įjungti atbulinio važiavimo pavaros. Po šio sumušimo ji pradėjo santuokos su kaltinamuoju nutraukimo procesą. Derinant taikaus susitarimo sąlygas apie kaltinamojo smurtą neužsiminė, nes manė, kad apie tai advokatams yra žinoma. Nurodė, kad kaltinamasis buvo neištikimas, tačiau to nepripažįsta. Taip pat kaltinamasis nesutiko dėl povedybinės sutarties sudarymo, vengia taikiai tartis dėl santuokos nutraukimo. Pripažino, kad vieną kartą mėgino sugadinti kaltinamojo automobilio padangas 2011 m. rugsėjo mėnesį, kai kaltinamajam jos neįleidus į namą ji lankė jo mamą. Nurodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtą – sakė, kad jie neišsiskirs, kad padarys taip, kad ji negalėtų dirbti. Paaiškino, kad kaltinamasis ūmus žmogus – vienam darbuotojui yra sudavęs į nosį, 2011 ar 2010 m. buvo papurtęs savo motiną. Vaikų atžvilgiu kaltinamasis smurto nenaudojo. Kaltinamasis ją 2012 m. pavasarį atleido iš darbo, apkaltino 100 tūkstančių litų vagyste, gąsdino kad kreipsis į ekonominę policiją. Kokia šių Kaltinimų tyrimo eiga ji nežino, apklausai ji nebuvo kviečiama. Atleidimą iš darbo ji yra apskundusi teismine tvarka.
Liudytoja O. D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus ir atsisakė duoti parodymus.
Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, juos sieja draugiški ir darbiniai santykiai. Nukentėjusiąją pažįsta, yra su a bendravęs, santykiai su ja neigiami. Nurodė, kad buvo supjaustytos jo automobilio, kuriuo 2011 m. spalio mėnesį naudojosi kaltinamasis, padangos. Nurodė, kad apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios barnius ir muštynes jam nėra žinoma. Jų konfliktų jis nėra matęs ar girdėjęs. Kaltinamasis yra pasakojęs, jog nukentėjusioji vis bando jį išprovokuoti, tačiau apie 2011 m. spalio mėnesio incidentą jis nieko nepasakojo. Niekada negirdėjo, kad kaltinamasis būtų mušęs žmoną. Paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip ne konfliktišką ir ne karštakošį žmogų, ramiai reaguojantį į kylančias problemas. Kiek jam žinoma, kaltinamasis su nukentėjusiąja nesutaria dėl pinigų, iš kaltinamojo žino, kad vyksta skyrybų procesas.
Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau kartu dirbo. Santykiai su juo nėra draugiški. Nukentėjusioji R. G. yra jos draugė. Nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. R. G. jai paskambino ir paprašė atvažiuoti, nes jai reikia pagalbos. Apie 13 val. nuvažiavus pas ją, nukentėjusioji papasakojo, kad nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą susitiko su kaltinamuoju P. G., kuris kilusio konflikto metu ėmė ją mušti. R. G. sakė, kad kaltinamasis jai stipriai užlaužė ranką, ji griuvo ant žemės. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda dešinę ranką, svaigsta galva, negali jos pasukti. Kadangi yra medikė, apžiūrėjo nukentėjusiąją – matė ant jos rankos nuo alkūnės iki žasto buvusią didelę delno dydžio mėlynę, ant galvos, pakaušyje ar žemiau jo – guzą. Kad skaudėtų kairę ranką R. G. nesiskundė. Kiek jai žinoma, tai nebuvo pirmas kartas, kai kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. 2007 m. apie Kalėdas nukentėjusioji turėjo mėlynę po dešine akimi bei sakė, kad ją sumušė vyras. Jos sutarė, kad dėl smurto nukentėjusioji kreipsis į policiją. Tam, kad įvertinti R. G. sveikatos būklę jos skambino į polikliniką, tačiau nukentėjusiąją ten priimti galėjo anksčiausiai tik po savaitės, todėl paskambinusios susitarė, kad ją priimtų Baltijos Amerikos klinikoje. Liudytoja nuvežė nukentėjusiąją į policijos komisariatą. Lipdama iš automobilio R. G. išgriuvo ant žolės, o liudytojai priėjus pasakė, kad jai susvaigo galva. Policijos komisariate ji kartu su nukentėjusiąja nebuvo, po to jos nuvažiavo į Baltijos Amerikos kliniką ir galiausiai liudytoja R. G. parvežė namo. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo administratore. P. G. buvo jos tiesioginis vadovas. Kaltinamasis ją užgauliojo darbe, tačiau ji iš darbo išėjo ne dėl konfliktinių situacijų. Nurodė, kad konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, smurto protrūkių ji nėra mačiusi. Kiek žino, praėjusiais metais buvo pradėtas kaltinamojo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas, tačiau kokia jo eiga – ji nežino. Nurodė, kad R. G. nėra ūmaus charakterio. Tuo tarpu P. G. yra ūmaus charakterio, arogantiškas ir gan konfliktiškas. Kad P. G. būtų naudojęs fizinį smurtą savo darbuotojų atžvilgiu jai neteko matyti.
Specialistas Egidijus Burzdikas teisiamajame posėdyje parodė, kad į Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyrių 2011-10-07 kreipėsi R. G., kuri papasakojo, kad 2011-10-04 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) k., Trakų raj., sutuoktinis žodinio konflikto metu rankomis smaugė kaklą, pargriovė ant žemės ir suko dešinę ranką. R. sakė kad buvo patyrusi šoką, bet pilnai sąmonės praradusi nebuvo. Kitą dieną ji kreipėsi medicininės pagalbos į Baltijos Amerikos kliniką, kur buvo apžiūrėta ir išleista į namus. Skundėsi galvos svaigimu, dešinės rankos skausmu. Specialistas Egidijus Burzdikas asmeniškai apžiūrėjo nukentėjusiąją ir nustatė sužeidimus, kurie nurodyti jo išvadoje. Buvo nustatytos 5 kraujosruvos (hematomos), kurių kiekvienai padaryti reikėjo atskiro trauminio poveikio. Griūnant kraujosruvos gali ir susijungti. Šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, todėl R. G. savęs susižaloti negalėjo. Nurodė, kad dalis nukentėjusiosios sužalojimų galėjo atsirasti griūnant, bet ne visi. Dėl sužalojimų iškrentant iš automobilio pasakyti negali, nes neaiškios iškritimo aplinkybės. Krentant ant minkštos žemės nesusižalojama, o tam kad atsirastų guzas reikia stipriau trenktis – susvyravus ir atsirėmus į automobilio kėbulą tokie sužalojimai neatsirastų. Turint omenyje tai, kad įvykis buvo apie 20 val., apžiūrint kitą dieną guzas galėjo būti matomas, o po trijų dienų nukentėjusiąją apžiūrint specialistui, guzas galėjo atslūgti ir nebebūti matomas. Paaiškino, kad hematomos gali atsirasti po kelių valandų nuo sužalojimo, tačiau gali išryškėti ir po paros. Hematomos išlieka pakankamai ilgai – iki savaitės, bet jei hematoma didelė, t.y., 10-20 cm ilgio, gali būti matoma ir iki 3 savaičių. R. G. apžiūros 2011-10-07 metu buvusi hematoma galėjo atsirasti 2011-10-04, nes atitiko 2-4 parų hematomos požymius. Nurodė, kad sausgyslių patempimas išvadoje nebuvo vertinamas, nes nebuvo patvirtintas objektyviais duomenimis. Tam, kad būtų patempti raiščiai turi būti stiprus rankos atvedimas atgal – griūnant ant žemės ant alkūnės atsirastų alkūnės sužeidimai, bet ne peties raiščių patempimas. Paaiškino, kad smaugiant ant nukentėjusio asmens kaklo žymės gali likti arba ne, priklausomai nuo spaudimo intensyvumo. Stipriai spaudžiant paprastai lieka ant kaklo kraujosruvos nuo pirštų. Paaiškino, kad esant lengvam smegenų sutrenkimui, po smurto patyrus šoką vairuoti galima. Tačiau tai individualu, nes kiekvienas žmogus skirtingai pakelia skausmą.
Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos darbdavys, santykiai su juo darbiniai. Nukentėjusiąją pažįsta kaip buvusią kolegę, dabar su ja nebebendrauja, jų tarpusavio santykiai įtempti. Nurodė, kad apie 2011-10-04 įvykį nieko nežino, apie smurtą kaltinamojo šeimoje nieko nėra girdėjusi. Nurodė, kad R. G. atvažiuodavo į Kauną, kur konfliktuodavo su kaltinamuoju. Kartą R. G. įsiveržė į operacinę, kur operavo P. G.. Kaltinamasis liudytojai po to sakė, jog R. G. tuomet sugriebė jam už rankos, dėl ko jis prakiurdė pacientui sinusą. Dėl šio incidento į policiją nesikreipė. Taip pat iš vieno buvusio darbuotojo girdėjo, kad nukentėjusiosios tėvas V. A. vakarėlio metu prašė Trakų rajono policijos komisariato komisaro sukurpti bylą P. G. atžvilgiu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos žiniomis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kuris nagrinėjamas civiline tvarka. Tarnyba apie tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimoje būtų smurtaujama, jokių duomenų neturi. Nurodė, kad Kaltinamojo dukra atsisako bendrauti su juo, dėl to jos manymu kalti yra abu tėvai, nes netinkamai elgiasi su vaiku.
Teisiamojo posėdžio metu dalyvaujant psichologei Indrei Mačiūnei nepilnametė D. G. ją apklausiant psichologei Indrei Matačiūnaitei parodė, kad jai yra dvylika metų, ji gyvena Vilniuje kartu su mama. Jos brolis gyvena ir mokosi Vokietijoje. Anksčiau, prieš maždaug du metus gyveno kaime su abiem tėvais. Dabar jos tėvai kartu nebegyvena, vyksta skyrybų procesas. Nurodė, kad su tėvu nebendrauja daugiau nei pusmetį. Nurodė, kad dar gyvenant kaime – tai buvo rudenį arba žiemą – tikslaus laiko ji neprisimena, girdėjo kaip jos tėvas mušė jos mamą. Tuo metu ji sėdėjo ir žaidė su šunimi po stalu, tačiau stalas buvo uždengtas staltiese, todėl ji nematė kas vyksta. Ji girdėjo, kaip jos tėvas keikia mamą, jos mama rėkė ir verkė. Mano, kad tada tėvas mušė jos mamą. Paaiškino, kad tėvas ir anksčiau keikdavo jos mamą. Taip pat nurodė, kad vėliau, jai jau gyvenant Vilniuje, jos mama nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiimti daiktų. Kaime buvo ir jos tėvas. Tą vakarą jos mama grįžo po 22 val. – apie 23 ar 23.30 val. verkdama, jai ant alkūnės buvo didelė mėlynė. Tuo metu ji buvo namuose, ruošė namų darbus. Kada tai buvo neprisimena – gal prieš pusmetį ar metus. Ji mamai velkantis pižamą ant mamos rankos pamatė mėlynę. Kokio dydžio, formos, spalvos buvo mėlynė ji neprisimena. Mama jai sakė, kad ją sumušė tėvas. Tą vakarą mama dar išsivirė arbatos ir po kurio laiko nuėjo miegoti. Kad būtų su kuo nors kalbėjusi telefonu neprisimena, nes mama liepė jai eiti miegoti. Nurodė, kad taip pat yra mačiusi, kai tėtis paėmęs už rankos tąso jos mamą. Taip pat prieš pusantrų metų, būdama pas savo tėvo mamą, ji matė, kaip apie 22 val. atvažiavęs jos pasiimti tėvas močiutei pasakius kad jos neišleis bei papriekaištavus, kad važinėja pas kitas moteris, paėmė močiutę už pečių ir ją papurtė. Kada tiksliai tai buvo, ji neprisimena. Be to, jos tėvas spardė vieną jos šunį, negražiai jį vadino, taip pat iš orinio šautuvo buvo iššovęs į kitą šunį. Nurodė, kad tėvas jos nėra mušęs, taip pat neprisimena, kad būtų mušęs jos brolį.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3013/11 (01) patvirtina, kad R. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairės alkūnės vidiniame paviršiuje, dešinio peties išoriniame paviršiuje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje šalia alkūnės, dešinėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y., 2011-10-04. Kliniškai nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinio peties rotatorių sausgyslių patempimas nepatvirtinti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimais nevertinami. R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūros metu galvos plaukuotoje dalyje, veide, kakle išorinių sužalojimų nebuvo matyti (b.t. 1, b.l. 19-20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3573/11 (01) papildomai nurodyta, kad kliniškai R. G. buvo nustatyta poodinė kraujosruva momeninėje srityje, dešinio peties sausgyslių patempimas. Kliniškai nustatytas galvos smegenų sutrenkimas bei įtariamas antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas nepatvirtinti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimais nevertinami. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Poodinės kraujosruvos galvos momeninėje srityje bei dešinio peties išoriniame paviršiuje su kliniškai nustatytu peties sausgyslių patempimu galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant minėtomis kūno vietomis į kietą paviršių. Nustatytų kūno sužalojimų pasekmė – pilnas išgijimas. R. G. nustatyti kūno sužalojimai bendro darbingumo netekimo nesukelia (b.t. 1, b.l. 44-46).
2012-02-24 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas išaiškinant nukentėjusiajai teisę kreiptis su skundu į Trakų rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., jos atžvilgiu padarymo (b.t. 1, b.l. 50-51).
Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-04-02 nutarimu remiantis 2011-05-26 Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-12-01 raštu „Dėl Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normų taikymo“ 2012-02-24 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodant tolesnį ikiteisminį tyrimą tęsti pagal LR BK 140 str. 1 d. (b.t. 1, b.l. 58).
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (LR BPK 20 str.).
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu , vadovaudamasis įstatymu( BPK 20str.5d.) Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003m. birželio 20d. Nr.40 „ Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančią nuosprendžių surašymą“ 3.18papunktyje yra nurodyta, kad nuosprendis negali būti grindžiama prielaidomis, o teismo išvados pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Todėl, vadovaudamasis šiomis principinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ištyręs byloje surinktus duomenis , teismas daro išvadą, jog kaltinamojo P. G. kaltė neįrodyta , todėl jis išteisintinas. Ši išvada grindžiama tokiais argumentais:
Pirmiausia byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kad kaltinime nurodytu laiku, nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusioji buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini) į kaltinamajam ir nukentėjusiajai priklausančią sodybą. Kaltinamasis P. G. tiek ikiteisminio tyrimo , tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė šią aplinkybę, kitų įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios R. G. nurodytą aplinkybę, byloje nėra. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, nesiėmė savalaikių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kad patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę (pvz. duomenų iš telekomunikacijų bendrovių apie kaltinamojo ir nukentėjusiosios mobilių telefonų prisijungimą prie bazinių stočių įvykio metu, išreikalavimo, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti ir apklausti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų, kaimynų ar kitų asmenų , galėjusių matyti nukentėjusiosios automobilį ar ją pačią ir t.t. ). Kadangi nuo įvykio praėjo gana ilgas laiko tarpas, akivaizdu, kad dabar nebegalima surinkti papildomų įrodymų byloje(informacija ryšių bendrovėse saugoma 6mėn.) Todėl teismas remiasi byloje surinktų įrodymų visetu, nebepavesdamas atlikti papildomų tyrimo veiksmų BPK 287 str. pagrindu. Beje , būtinumą atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus yra nurodžiusi 2011 10 27 rašytiniuose nurodymuose prokurorė E.Jevmenovaitė ( T.1, b.l.14). Be to, teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgia į jų tam tikrą nenuoseklumą ir nelogiškumą o būtent 2011m. spalio 5d., t.y. kitą dieną po nurodyto įvykio apklausta liudytoja , nukentėjusioji R. G. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaime, esančią sodybą atvyko vieninteliu tikslu - kaltinamajam įteikti santuokoje įgyto turto pasidalijimo projektą, kurį jai buvo paruošęs advokatas (T.1, b.l.4-5). Analogišką kelionės tikslą ji nurodė ir 2011 11 05 papildomos liudytojos apklausos metu( T.1, b.l. 15-17). Ir tik 2012 05 21 akistatos su kaltinamuoju metu bei teismo posėdyje nukentėjusioji jau nurodė, jog be nurodyto tikslo į (duomenys neskelbtini) kaime, esančią sodybą, ji pirmiausia vyko paimti dukros daiktų, juos paėmusi perdavė pasiūlymą dėl turto pasidalijimo ir tuomet kaltinamasis ją puolė mušti(T 1, b.l.79-80; 2012 10 03 teismo posėdžio protokolas)
Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl būtinybės įteikti pasiūlymą dėl turto pasidalijimo. Visų pirma neginčytinai nustatyta, kad 2011 10 04 kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai jau buvo įtempti ir priešiški, tuo metu jie jau gyveno skyriumi, todėl iš viso abejotina ar nukentėjusioji būtų drįsusi viena pakankamai vėlyvu metu susitikti viena su kaltinamuoju , tuo labiau, kad ji teisme charakterizavo kaltinamąjį kaip neprognozuojamą ir labai impulsyvų asmenį, nuo kurio , kaip nurodė pati yra nukentėjusi prieš keletą metų ir patyrusi galvos smegenų sutrenkimą. Antra, kaip pripažino pati nukentėjusioji , jos ir kaltinamojo ištuokos ir turto padalijimo klausimai buvo sprendžiami padedant advokatams, jos advokatas kaltinamajam pasiūlymą dėl turto padalijimo išsiuntė kitą dieną po įvykio. Todėl ši aplinkybė paneigia būtinybę vykti pas kaltinamąjį įteikti jam
pasiūlymą dėl turto padalijimo. Be to, nukentėjusioji nepaaiškino būtinumo vykti pas kaltinamąjį gana vėlyvu metu paimti dukros daiktų, paliekant dukrą tuo metu vieną namuose. Todėl tokie prieštaringi ir ne visiškai logiški kelionės į (duomenys neskelbtini) kaimą tikslų aiškinimas taip pat kelia abejones nukentėjusiosios parodymų tikrumu.
Teismas vertindamas nukentėjusiosios R. G. parodymus, atsižvelgia į tai, kad 2011 10 04 ji ir kaltinamasis jau buvo pradėję spręsti ištuokos ir turto pasidalijimo klausimus. Neabejotinai ikiteisminio tyrimo pradėjimas P. G. galėjo turėti įtakos šių klausimų sprendimui nukentėjusiajai palankia linkme, nes kaltinamąjį nuteisus, būtų preziumuota jo kaltė dėl santuokos nutraukimo ir šeimos iširimo, o tai savo ruožtu galėjo palankiai įtakoti ir turto tarp sutuoktinių nukentėjusiosios naudai padalijimo klausimą. Taigi prasidėjęs ištuokos ir turto padalijimo procesas dėl ko kaltinamasis ir nukentėjusioji nesutaria, didina apkalbos tikimybę ir galimybę, siekiant savanaudiškų tikslų, bei įrodo, kad nukentėjusioji turėjo motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Teismo nuomone galimą apkalbą patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio. Štai , 2011 10 05 Baltijos –Amerikos klinikoje, kur ji kreipėsi kitą dieną po sumušimo, jai be kita ko buvo diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, paviršinis galvos sumušimas(galvos plaukuotoje dalyje nustatyta apie 2x2 skausminga hematoma), dešiniojo peties rotatorių sausgyslių patempimas (plyšimas), nubrozdintos abi alkūnės. Tačiau tiek 2011 10 0 7 specialisto išvadoje Nr. G 93013/11(01) (T.1, b.l.19-20), tiek 2011 12 05 specialisto išvadoje Nr. G 93573/11(01)(T.1, 44-46).
Šie sužalojimai nėra nustatyti, ar patvirtinti objektyviais medicininiais duomenimis. Nors teismo medicinos eksperto nukentėjusioji pirmą kartą buvo apžiūrėta 2011 10 07, t.y. po 2 dienų po kreipimosi į Baltijos – Amerikos kliniką, tačiau teismo nuomone tokie sužalojimai kaip alkūnių nubrozdinimas , hematoma galvoje, bent jau skausminga vieta galvoje objektyviai turėjo išlikti. Kita vertus Baltijos – Amerikos klinikos medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota dešinės kojos (šlaunies) sumušimas ir požymiai(darytina išvada, kad nukentėjusioji neturėjo nusiskundimų dėl šio sužalojimo), o 2011 10 07 teismo medicinos ekspertas jau konstatavo kraujosruvą dešinėje šlaunyje. Šių medicininių duomenų prieštaringumas duoda pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusioji bando padidinti padarytų sužalojimų skaičių, o tuo pačiu ir sunkinti kaltinamojo padėtį. Vertindamas nukentėjusiosios parodymus dėl jai padarytų sužalojimų sunkumo ir aplinkybių, teismas abejoja jos parodymais dėl galėjimo vairuoti iš karto po sužalojimo, jos elgesį po įvykio, nekviečiant pagalbos(policijos, greitosios ar pan.), nesikreipiant medicininės pagalbos nei tą patį vakarą nei kitos dienos rytą, įvertinant tai, kad ji turi medicininį išsilavinimą, teismas vertina kritiškai kaip nelogišką ir neįtikinamą.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų E. M., A. U. ir G. R. parodymai jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi jie įvykio nematė, žino apie jį iš kaltinamojo ir iš nukentėjusiosios pasakojimų. Teismas vertina šių liudytojų parodymus tik ta apimtim, kurioje jie charakterizuoja kaltinamąjį ir nukentėjusiąją kaip asmenybes, kadangi jie visi yra pažįstami tarpusavyje. Teismas vadovaudamasis minėtų liudytojų parodymais daro išvadą, kad tikrai santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau ir iki įvykio ir jo metu buvo itin konfliktiški ir žodinė agresija buvo abipusė.
Liudytojos O. D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nevertinami, nes teisme ji kaip kaltinamojo motina pasinaudodama savo teise atsisakė duoti parodymus.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji prašė apklausti teisme jų nepilnametę dukrą D., kaltinamasis tam neprieštaravo. Apklausus mergaitę buvo nustatyta, jog ji žino apie tėvų konfliktinius santykius, pati smurto nėra mačiusi ar patyrusi iš tėvo pusės, yra įsižeidusi dėl jo kartais išsakytų žodžių jos atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad gyvena su mama ir jai taip labiau patinka, tačiau motyvus nurodė savus( gyvenat mieste nereikia anksti keltis į mokyklą, namuose Vilniuje skirtingai negu kaime visuomet veikia kompiuteris, gali bet kada susitikti su draugėmis ir pan.). Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių su tuo klausimų išsprendimu vienas iš kylančių konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra ir bendravimo su vaiku kliūčių sudarymas, kaltinamasis nurodė, kad jam neleidžiama matytis su dukra. Todėl teismas vertina mergaitės pasisakymus labiau kaip informaciją, kurią jai pateikia mama, negu ji pati yra mačiusi ir suformuluoja, o tai natūralu tokiame vaiko amžiuje, kuomet vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir jo įtaka dėl susiklosčiusių tam tikrų situacijų vaikui yra tuo laikotarpiu didesnė.
Vaiko teisių apsaugos atstovė teisme taip pat patvirtino tą aplinkybę, jog jų tarnyba duomenų apie tai kad G. šeimoje būtų smurtaujama neturi.
Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra tarpusavyje susiję dar ir darbiniais santykiais, kaltinamasis yra nukentėjusiąją atleidęs iš darbo, tai dar pagilino jų santykių krizę, todėl teismas daro išvada, kad ši aplinkybių visuma rodo pakankamą nukentėjusiosios motyvą apkalbėti kaltinamąjį.
Todėl, nežiūrint į tai, kad pagal teismo medicinos specialistų išvadas nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, tačiau nukentėjusios parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas ir tam tikras nelogiškumas , motyvų apkalbai buvimas dėl konfliktiškų abipusių santykių su kaltinamuoju, ikiteisminio tyrimo metu neišsamus įrodymų surinkimas , kurio teisminio nagrinėjimo metu dėl praėjusio laiko nebegalima papildyti, neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados , kad nukentėjusiajai sveikatą sutrikdė kaltinamasis P. G.. todėl neįrodžius kaltės jis išteisintinas.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas įvertina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas byloje pažeidžiant BPK reikalavimus. BPK 407 straipsnyje be kita ko, nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140str. 1d. ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjusysis skundą paduoda tiesiogiai teismui. Nors iš nukentėjusiosios R. G. pareiškimo (T.1, b.l.1) buvo akivaizdu , jog galimai buvo įvykdyta veika, numatyta BK 140str. 1d., tačiau nežiūrint į tai Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato tyrėja pradėjo ikiteisminį tyrimą .Be to ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 138str. 1d., nors jokių duomenų apie tokio pobūdžio sužalojimą ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu nebuvo. Baudžiamojo proceso kodeksas kaip ir nedraudžia tokio veiksmo, tačiau teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiosios protokolas - pareiškimas buvo gautas 2011 10 05 16val. iš karto pradėtas ikiteisminis tyrimas , 2011 10 05 16.10 -17val. nukentėjusioji R. G. apklausta liudytoja ir iš karto po to pripažinta nukentėjusiąja. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad iš nukentėjusiosios pareiškimo jau buvo akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas turės būti atliekamas Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklos teritorijoje, kurioje galimai įvykdyta nusikalstama veika( BPK 174str.1d.) Taigi ikiteisminio tyrimo pradėjimas esant aiškioms BPK 3str.1d.6p. nurodytoms aplinkybėm, akivaizdžiai skubotas pripažinimas nukentėjusiąja, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas aiškiai žinant , jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, teismui duoda pagrindą daryti išvadą apie neteisėtą ir šališką įrodymų rinkimą.
Pažymėtina ir tai, kad 2011 11 05 nukentėjusioji pateikė 2011 10 07 specialisto išvadą Nr. G 3013(11(01) iš kurios neginčytinai tapo aišku, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(T.1, b.l.18-20), tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2012 02 24(T.1, b.l.50-51). Vertinant pirminę nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų nustatymo procedūrą, teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 10 05 pradėjusi ikiteisminį tyrimą tyrėja neatliko būtinų tyrimo veiksmų , užtikrinančių nešališko ir visapusiško sveikatos sutrikdymo masto nustatymą, t.y. nepaskyrė užduoties specialistui tikslu nustatyti nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų , o suteikė galimybę nukentėjusiajai tą padaryti savo iniciatyva – pirma kreiptis medicininės pagalbos į privačią gydymo įstaigą, o po 2 dienų jai pačiai asmeniškai prašant ji buvo apžiūrėta teismo medicinos eksperto. Neabejotina, kad ir toks ikiteisminio tyrimo veiksmų nenuoseklumas, kelia pagrįstas abejones nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto bei kūno sužalojimų padarymo aplinkybių nustatymo teisingumui ir nešališkumui.
Darydamas išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, o vėliau paaiškėjus BPK 3 str.1d. 6p. nurodytoms aplinkybėms, savalaikiai nenutrauktas, teismas pažymi, kad 2012 04 02 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas neteisėtai. Visų pirma , ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumas nedavė pagrindo jo atnaujinti. Antra vertus, nutarime be pagrindo remiamasi Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, kadangi įstatymas ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu negaliojo ir negalėjo būti taikomas teisinėms situacijoms , įvykusioms iki teisės akto įsigaliojimo , vertinti.
Taigi visi šie teismo nurodyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau atnaujinimo neteisėtumo, daro neteisėtais ir pačius ikiteisminio tyrimo veiksmus.
Kaltinamajam P. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.t. 1, b.l. 73, 74), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Šalies argumentai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 205,71 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl neteisėtų P. G. veiksmų sužalota R. G. buvo laikinai nedarbinga nuo 2011-10-05 iki 2012-10-14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-10-26 sprendimu Nr. 6-12-131587 R. G. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-10-07 iki 2011-10-14 iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų paskyrė ir išmokėjo 205,71 Lt ligos pašalpą (b.t. 1, b.l. 101-102).
Motyvuojamoji dalis
Aukščiau aptartų argumentų pagrindu kaltinamasis P. G. išteisintas nesant neginčytinų ir teisėtai surinktų įrodymų , patvirtinančių jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140str.1d. ir nesant galimybių pašalinti abejonių dėl kaltinamojo kaltės, išteisinus kaltinamąjį pareikštą civilinį ieškinį atmesti, nes nenustatyta kaltinamojo kaltė dėl atsiradusios žalos.
Psichologės dalyvavimo mažametės D. G. apklausoje išlaidos – 500 Lt. (b.t. 2, b.l. 2) priteistinos iš P. G. ir R. G. lygiomis dalimis(BPK 104str.2d.)
Nukentėjusiosios išlaidos už teisines paslaugas advokatei – 2000 Lt(b.t. 2, b.l. 18) iš kaltinamojo P. G. jį išteisinus nepriteistinos. (BPK 106 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298str., 301str.1d., 303 str.5d.1p., 305 str.3d., 307 str. 4d. ir 308 str., teismas
nusprendžia:
P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140str. 1d. pateiktą kaltinimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę P. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį atmesti.
Atmesti nukentėjusiosios R. G. prašymą priteisti iš P. G. 2000Lt( du tūkstančiai litų) advokato darbui byloje apmokėti.
Priteisti VŠĮ Paramos vaikams centrui(įm. kodas 124632778) a.s. LT 39 7300 0100 0006 4344 AB „Swedbank, kodas 73000 iš P. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250(du šimtai penkiasdešimt litų) ir iš R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250(du šimtai penkiasdešimt litų) už dalyvavimą mažametės D. G. apklausoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.