- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-148-491-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Ričardas Gilys, Eligijus Gladutis
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl 2007 m. sausio 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jis pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. B. priverčiamoji medicinos priemonė pritaikyta už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, 2006 m. spalio 16 d. apie 17.30 val. viešoje vietoje – Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: bandė patekti į jam nepažįstamų (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, įleistas į namus stumdė A. M. bei plūdosi necenzūriniais žodžiais, išprašytas iš namų tuščiu buteliu išdaužė D.S. M. namo devynis langų stiklus, tuo padarydamas jai 150 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo šią nutartį panaikinti ir palikti jam iki skundžiamos nutarties priėmimo taikytą ambulatorinį gydymą, nes jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė yra per griežta. Jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau ją padarė alkoholio poveikyje. Nurodo, kad alkoholio šiaip nevartoja, gydosi ambulatoriškai, vartodamas jam paskirtus vaistus, kas mėnesį lankosi pas psichiatrą. D.S. M. padarytą žalą atlygino, jos atsiprašė, pažada daugiau alkoholio nebevartoti. Apeliantas taip pat mano, kad jo sveikatai efektyvesnis būtų ambulatorinis gydymas bei gyvenimas šeimoje.
Teismo posėdyje asmuo, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, jo atstovas bei gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Parinkdamas priverčiamąją medicinos priemonę teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos pavojingos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose nustatant medicinos priemonės rūšį ypač reikšmingos yra kompetentingų specialistų – teismo psichiatrų, išvados.
Iš šioje byloje esančio ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 72 matyti, kad A. B. serga lėtine psichine liga – paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojančiu deficitu. Akte taip pat nurodoma, kad A. B. yra daug kartų gydytas psichiatrinėse ligoninėse, ketverius metus gydytas priverstinai dėl sunkių nusikaltimų, kurie ypač pavojingi visuomenei. Jam diagnozuota paranoidinės šizofrenijos priepuolinė eiga, šiuo metu psichikoje yra mąstymo dezorganizacija, kuri pasireiškia logikos, kryptingumo stoka, yra rezonavimas, nėra kritikos nei savo psichinei būsenai, nei daromiems nusikaltimams. Apelianto asmenybė susiformavusi kaip egocentriška, jis save visur stengiasi pateisinti, kaltindamas kitus, nesugeba veikti kryptingai ir numatyti elgesio pasekmių, paskutiniu metu ignoruoja gydymą, kadangi save laiko sveiku, bloga socialinė adaptacija, yra pavojus visuomenei (81 – 82 b.l.). Būtent tokias ekspertizės akto išvadas teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino išvadą davęs ekspertas, nurodydamas, kad jam dėl dabartinės sveikatos būklės reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą specialiame bendro stebėjimo skyriuje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (120,123 b.l.). Abejoti šiomis specialistų išvadomis kolegija neturi jokio pagrindo.
Visi šie bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu apelianto pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jam yra būtinas medicininis stebėjimas bei gydymas, todėl apylinkės teismas teisingai taikė jam skundžiamoje nutartyje nurodytą priemonę. Jokių rimtų bei įtikinamų motyvų, kodėl A. B. turi būti taikoma jo prašoma priverčiamoji medicinos priemonė, jis savo skunde nenurodė. Tai, kad jis atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios bei pasižada ateityje nebenaudoti alkoholio rodo jo požiūrį į padarytą baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką bei jos pasekmes, tačiau negali būti lemiamu kriterijumi parenkant jam priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę.
Todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
A. B. apeliacinį skundą atmesti.