- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- I-3102-789/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01137-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. 2013-04-10 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-03-15 sprendimą Nr. 1D-2872(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išmokėti neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – ir pensija) dalį, sumažintą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str.; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtos pensijos dalį – 28 064,96 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad 2000 m. Ministerija paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją – 1541,27 Lt per mėnesį. Nurodė, kad 2013-02-22 kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, tačiau Ministerija 2013-03-15 priėmė sprendimą neišmokėti pensijos nepriemokos.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010-01-01. Vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, pareiškėjui nuo 2010-01-01 kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūnų pensija. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. mokamos valstybinės pareigūno pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas). Pareiškėjas nurodo, kad teisinį reguliavimą, įtvirtintą Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., aiškindamas kartu su šio įstatymo 4 str. 1 d. ir 1 priede įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o pagal šio įstatymo 5 str. 1 d. jos dar kartą perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nustatytą formulę.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbi jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Atkreipė dėmesį, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančiomis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pensijos nepriemoka išmokėta nebuvo ir šis turtinis praradimas turėtų būti pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimu bei pašalintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 27–28) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo pareiškėjo pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas ir mokėjo jam sumažintą valstybinę pensiją. 2012-09-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. Laikinojo įstatymo 5 str. netekus galios, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas. Ministerijos atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant jam sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir / ar jo teisėtų interesų, nes Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012-09-21, o pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė ar neveikia taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Be to, jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą, prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, nes 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2000-01-17 Ministerijos sekretoriaus pavaduotojo patvirtinta išvada Nr. 15882 pareiškėjui nuo 2000-01-04 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1407,25 Lt per mėnesį (b. l. 19). 2004-06-17 Ministerijos sprendimu Nr. 2/17-1351 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių invalidumo ir pensijų už tarnybą perskaičiavimo“ pareiškėjo pensija buvo perskaičiuota ir nuspręsta jam nuo 2004-05-01 mokėti 1541,27 Lt dydžio pensiją (b. l. 20). Pensija 2010 m. sausio mėnesį–2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. Perskaičiavus pareiškėjo pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str., neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio sudaro 28 064,96 Lt (b. l. 8). 2013-02-25 Ministerijoje gautas pareiškėjo 2013-02-22 prašymas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 21). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2013-03-15 sprendime Nr. 1D-2872(11) nurodė, kad valstybinė pensija pareiškėjui perskaičiuota, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, ir prašymas išmokėti pensijos nepriemoką negali būti patenkintas (b. l. 6–7). Pareiškėjas nesutinka su šiuo Ministerijos sprendimu, todėl prašo teismo Ministerijos sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str., panaikinti ir įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 1–3).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo. Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.
Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. esant pagrįstoms sąlygoms. Pareiškėjui valstybinė pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 4 str., buvo mažinama apytiksliai 18,71 procento, t. y. laikantis reikalavimo mažinti išmoką ne daugiau nei 20 procentų.
Atsakovė pažymėjo, kad 2010-01-01–2010-08-31 Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo, todėl, perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir taip nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).
Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad iš duomenų matyti, jog pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, tai apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš Tarnybos veiksmų, o būtent – išmokėtos pensijos dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2013-02-03) patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. nustatyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. AB „Swedbank“ mokėjimo išrašas patvirtina, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 sausio mėnesį pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 26). Ministerijoje pareiškėjo 2013-02-22 prašymas gautas 2013-02-25 (b. l. 21). Taigi pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.
Minėtoje LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatuota ir tai, kad asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkūrimas reiškia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimą. Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.
Tarnybos 2013-03-13 pažyma Nr. 11PP(P)-1929 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ tvirtina, kad S. D. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija 2010 m. sausio mėnesį–2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. (b. l. 8). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui S. D. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neišmokėta 28 064,96 Lt dydžio pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos priteisimo tenkintinas ir S. D. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (28 064,96 Lt), susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Pažymėtina, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteko galios ir nėra taikomos.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).
Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui S. D. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (28 064,96 Lt) pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui S. D. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Tai savo skunde nurodė ir pareiškėjas.
Be to, jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą, Ministerija prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01, nes 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad, siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Taip pat nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, remdamasi Ministerijos prašymu atidėti pensijos nepriemokos išmokėjimą, LVAT praktikoje išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina išmokėti S. D. 28 064,96 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-03-15 sprendimą Nr. 1D-2872(11), kuriuo atsisakyta išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo skunde nepakankamai aiškiai suformulavo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Nors reikalavimo pradžioje pareiškėjas prašo panaikinti sprendimą, tačiau toliau tęsia reikalavimą tikslindamas jį ir nurodydamas, su kuria sprendimo dalimi nesutinka. Be to, iš antrojo pareiškėjo reikalavimo, kuriuo jis prašo priteisti konkrečią neišmokėtos pensijos dalies sumą – 28 064,96 Lt, matyti, kad jis siekia, kad būtų priteista tik ta pensijos nepriemokos dalis, kuri buvo neišmokėta dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Taigi laikytina, kad S. D. skundžia Ministerijos 2013-03-15 sprendimo dalį, kuria atsisakyta išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str., bet ne visą sprendimą. Teismas pažymi, kad šio sprendimo dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str., neišmokėjimo prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikiamiems išaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Ministerijos 2013-03-15 sprendimo Nr. 1D-2872(11) dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, naikintina.
Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1–3). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę reikalauti atlyginti jam ir atstovavimo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Patirtoms bylinėjimosi išlaidos pagrįsti pareiškėjas pateikė: 2013-03-26 atstovavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas paveda advokatui Valdui Bivainiui paruošti procesinius dokumentus administracinėje byloje dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 13); 2013-03-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 43, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis (skundo surašymas ir dokumentų teismui paruošimas), valandų skaičius (4 val.) ir suma (400 Lt) (b. l. 12); 2013-03-26 pinigų priėmimo kvitą (b. l. 10); 2013-04-08 advokato pagalbos išlaidų apskaičiavimą (b. l. 11). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo teismui pateikti dokumentai yra patvirtinti advokato Valdo Bivainio. Be to, atstovavimo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad įgaliotas advokatas parengė skundą teismui.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 1 p. patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 p. advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjui teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui galiojo Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuris nuo 2013-01-01 nustatė 1000 Lt MMA.
Pareiškėjas už skundo parengimą prašo priteisti 400 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (pagal Rekomendacijų 8.2 p. rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį yra 3 MMA, t. y. 3000 Lt (3 x 1000 Lt). S. D. skundas buvo patenkintas visiškai. Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, S. D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteisiant 400 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1, 6 d., 45 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo S. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-15 sprendimo Nr. 1D-2872(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti S. D. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.
Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 28 064,96 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius šešiasdešimt keturis litus 96 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str., ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, šią nepriemoką išmokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.