Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-219/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2A-219/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų vingis“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-219/2013Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų vingis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1667-605/2011, pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistikos ekspedicija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų vingis“ dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Eurologistikos ekspedicija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vakarų vingis“, dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 203 798,17 Lt skolos; 50 949,54 Lt palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio surašymo dienos, palūkanas nuo priteistos sumos, lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad tarp UAB „Eurologistikos ekspedicija“ ir atsakovo UAB „Vakarų vingis“ buvo susiklostę komerciniai santykiai, kurių metu buvo teikiamos krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugos. Ieškovas už suteiktas paslaugas (pervežtus krovinius) su atsakovu atsiskaitydavo pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas savo prašymais, nurodydamas sąskaitas, į kurias turi būti pervesti pinigai, pradėjo prašyti avansinio mokėjimo ir per 2003-2004 m. skirtumas tarp apmokėjimų avansu ir suteiktų paslaugų sudarė iki 203 798,17 Lt. Ieškovas teigė, kad iškėlus jam bankroto bylą, bankroto administratorius UAB „Valeksa“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas sugrąžinti permoką. Atsakovas, nepripažindamas savo skolos, atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, jog ne atsakovas UAB „Vakarų vingis“ yra skolingas BUAB „Eurologistikos ekspedicija“, bet priešingai – ieškovas yra skolingas atsakovui 71,97 Lt. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, ieškovas pakartotinai paragino atsakovą atsiskaityti bei nurodė, jog priešingu atveju kreipsis į teismą dėl permokos (avansinio mokėjimo) išmokėjimo, nes pagal BUAB „Eurologistikos ekspedicijai“ turimus buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas yra skolingas ieškovui ir kadangi pinigai gauti be teisinio pagrindo, atsakovui atsiranda prievolė juos grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „Vakarų vingis“ 75 811,09 Lt skolos ir palūkanas nuo priteistos sumos (75 811,09 Lt), lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendime nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas už pervežimo paslaugas pagal atsakovo pateiktus atskirus rašytinius prašymus atliko avansinius mokėjimus atsakovui bei mokėjimus atsakovo kreditoriams. Šalių susitarimu prašymo forma dėl pinigų pervedimo tokiu atveju turėjo būti sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta direktoriaus. Vienas tokio prašymo egzempliorius patekdavo pas ieškovą, o kitą atsakovas įtraukdavo į savo buhalterinę apskaitą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų atsakovo prašymų matyti, jog jie patvirtinti atsakovo direktoriaus parašu ir/ar mažuoju įmonės antspaudu arba didžiuoju įmonės antspaudu. Teismo teigimu, tokiai prašymų patvirtinimo formai ieškovas neprieštaravo. Iš ieškovo pateiktų 2003 m. balandžio 23 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. prašymų atitinkamai 32 000 Lt ir 23 700 Lt sumoms matyti, kad jie yra pasirašyti atsakovo UAB „Vakarų vingis“ direktoriaus R. J. bei patvirtinti mažuoju įmonės antspaudu. Teismas pažymėjo, kad šių prašymų atsakovas nepripažįsta, tačiau analogiškai patvirtinti ir atsakovo pripažįstami 2003 m. balandžio 23 d. prašymas 7 100 Lt sumai, 2003 m. balandžio 24 d. prašymas 3 000 Lt sumai, 2005 m. gegužės 29 d. prašymai 3 280,16 Lt ir 7 500 Lt sumoms. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovo direktorius R. J. teismo posėdyje savo parašų tikrumą ant minėtų 2003 m. balandžio 23 d. bei 2003 m. gegužės 30 d. prašymų neigė, tačiau skirti rašysenos ekspertizę teismo neprašė. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2003 m. balandžio 1 d. prašymas 954,69 Lt sumai, 2003 m. balandžio 4 d. prašymas 3 000 Lt sumai, 2003 m. balandžio 30 d. prašymas 4 500 Lt sumai, 2003 m. gegužės 5 d. prašymas 1 430 Lt sumai yra pasirašyti atsakovo direktoriaus R. J. ir patvirtinti didžiuoju įmonės antspaudu. Nors šių sumų atsakovas taip pat nepripažino, teismas minėtus ieškovo pateiktus prašymus laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais permoką. Teismo teigimu, 2003 m. kovo 18 d. prašymas 1 726,40 Lt sumai, 2003 m. balandžio 25 d. prašymas 3 000 Lt sumai, 2003 m. birželio 25 d. prašymas 500 Lt sumai, 2003 m. birželio 27 d. prašymas 5 000 Lt sumai yra patvirtinti atsakovo direktoriaus R. J. parašais bei įmonės mažuoju antspaudu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti atsakovo pripažįstami prašymai (2003 m. kovo 18 d. 2 400 Lt sumai, 2003 m. balandžio 23 d. 7 100 Lt sumai, 2003 m. balandžio 24 d. 3 000 Lt sumai, 2003 m. birželio 26 d. 8 000 Lt ir 10 423,76 Lt sumoms, 2003 m. birželio 27 d. 47 600 Lt sumai) yra patvirtinti tokia pat forma - su atsakovo direktoriaus R. J. parašais bei įmonės mažuoju antspaudu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas atliko atsakovui apmokėjimus avansu, tačiau atsakovas susidariusios permokos negrąžino.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo teigimu, pagal jo buhalterinius duomenis jis jokių įsiskolinimų ieškovui neturi, ir kad būtent ieškovas atsakovui yra skolingas 71,97 Lt ir šias aplinkybes įrodo žiniaraštis sąskaitai – 240. Minėto žiniaraščio teismas nelaikė įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo įsiskolinimą atsakovui, pažymėjęs, kad šis dokumentas nėra įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą - tai atsakovo sudarytas dokumentas, kuriame nurodytos operacijos, kurių identifikuoti neįmanoma. Teismas taip pat pažymėjo, jog CK 6.240 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymus, grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą. Teismo teigimu, pripažinus, jog šiuo atveju negali būti taikomos CK 6.237 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamas palūkanas, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 50 949,54 Lt palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio surašymo dienos, teismas atmetė.

Taip pat teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, Vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį palūkanų dydis paskaičiuojamas, taikant šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atsižvelgęs į šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vakarų vingis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovui priteista 75 811,09 Lt skolos, palūkanos nuo priteistos sumos ir 2 274 Lt žyminio mokesčio bei 25 Lt pašto išlaidų valstybei ir priimti naują teismo sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismo sprendime niekuo nemotyvuojama, kodėl iš ieškovo pateikto į bylą 131 prašymo yra išskiriama 10 prašymų: 2003 m. balandžio 23 d. - 32 000,00 Lt sumai; 2003 m. gegužės 30 d. - 23 700 lt sumai; 2003 m. balandžio 1 d. - 954,69 Lt sumai; 2003 m. balandžio 4 d. - 3 000,00 Lt sumai; 2003 m. balandžio 30 d. - 4 500,00 Lt sumai; 2003 m. gegužės 5 d. - 1 430,00 Lt sumai; 2003 m. kovo 18 d. - 1 726,40 Lt sumai; 2003 m. balandžio 25 d. - 3 000,00 Lt sumai; 2003 m. birželio 25 d. - 500,00 Lt sumai; 2003 m. birželio 27 d. - 5 000,00 Lt sumai – viso 75 811,09 Lt sumai. Nenurodoma, kokiems požymiams esant 10 prašymų pripažinti tinkamais ir pagal juos ieškovas yra permokėjęs atsakovui 75 811,09 Lt, o likę 121 prašymai yra netinkami. Be kita ko teismas konstatavo, kad minėtus 10 prašymų pasirašė būtent R. J. , nors jokio specialaus tyrimo niekas neatliko. Teismas neturi specialių žinių, kad nustatytų, kuris parašas yra vieno ar kito asmens - tą padaryti gali tik specialias žinias turintis specialistas (ekspertas).

2. Sprendime nurodoma, kad teismas nelaiko įrodymu atsakovo pateikto žiniaraščio sąskaitos, kur nurodoma, kad būtent ieškovas skolingas atsakovui 71,97 Lt, nes tai, teismo nuomone, atsakovo sudarytas dokumentas, kurio neįmanoma identifikuoti. Tačiau teismas nieko nepasisako, kokio identifikavimo reikia, nustatant byloje tiesą ir neatsižvelgia, kad būtent šį dokumentą į bylą pateikė pats ieškovas.

3. Teismo sprendimas priimtas, pažeidžiant CPK 265 straipsnio reikalavimus: nenurodytas, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, nieko nepasisakyta dėl kitų ieškovo pateiktų 121 prašymo; pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas pagrindė savo sprendimą įrodymais, kurie nebuvo tirti teismo posėdyje dėl R. J. parašo atitikimo ieškovo pateiktuose dokumentuose, kartu pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, įpareigojančią teismą sprendime argumentuoti, kokiu pagrindu yra atmetami kiti byloje esantys įrodymai (dėl likusių 121 prašymo).

4. Esant nepagrįstam ieškovo reikalavimui dėl skolos, negali būti tenkinti ir kiti ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo, taip pat priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Eurologistikos ekspedicija“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius nepripažįstamų jo prašymų netinkamumą ar galimo suklastojimo faktus, taip pat įrodymus, kad atsakovas neturėjo atitinkamo dydžio finansinių prievolių savo kreditoriams, kuriems atsakovo prašymų pagrindu atitinkamus mokėjimus atliko ieškovas, tačiau jokių įrodymų atsakovas nepateikė.

2. Atsakovas, turintis pareigą įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, atsisakė prašyti skirti rašysenos ar kitą ekspertizę. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tais įrodymais, kurie buvo pateikti į bylą.

3. Atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė savo atsikirtimų, jog dalis atsakovo prašymų, kurių jis nepripažino, yra netinkami ar galimai suklastoti, nepateikė nei vieno atsakovo antspaudų perdavimą - priėmimą patvirtinančio dokumento ar liudijimo, taip pat neįrodė, jog ėmėsi visų protingų ir teisėtų priemonių, kad apsaugoti savo dokumentų autentiškumą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Paties atsakovo parengtos suvestinės (žiniaraščio „Pirkėjai") teisingumas ir atitikimas pirminiams dokumentams paneigtas pačiais pirminiais dokumentais, todėl šį žiniaraštį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik kaip atsakovo, turinčio materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi proceso dalyvio, nuomonę apie pateiktus pirminius įrodymus apibendrinimas (suvestinė), kuri paneigta į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių pripažintų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas naikintinas byla perduotina Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vakarų vingis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovo UAB „Eurologistikos ekspedicija“ atsakovui UAB „Vakarų vingis“ sumokėtų piniginių sumų, kurias, ieškovo teigimu, atsakovas įgijo be teisinio pagrindo, nes jos buvo sumokėtas avansu už būsimas paslaugas ir reikalaujamą priteisti sumą sudaro skirtumas tarp atsakovo suteiktų paslaugų bei jam sumokėtų sumų.

Ieškovas BUAB „Eurologistikos ekspedicija“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vakarų vingis“, dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 203 798,17 Lt skolos; 50 949,54 Lt palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio surašymo dienos, palūkanas nuo priteistos sumos, lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo faktinį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad tarp UAB „Eurologistikos ekspedicija“ ir atsakovo UAB „Vakarų vingis“ buvo susiklostę komerciniai santykiai, buvo vykdomos krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugos. Ieškovas su atsakovu už suteiktas paslaugas (pervežtus krovinius) atsiskaitydavo pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas savo prašymais, nurodydamas sąskaitas, į kurias turi būti pervesti pinigai, pradėjo prašyti avansinio mokėjimo. Kiekvienam išankstiniam mokėjimui atsakovas pateikdavo ieškovui atskirą prašymą, kuriame būdavo nurodyta už ką ir kam prašoma sumokėti ir tokiu būdu per 2003-2004 m. skirtumas tarp apmokėjimų avansu ir suteiktų paslaugų sudarė iki 203 798,17 Lt.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „Vakarų vingis“ 75 811,09 Lt skolos ir palūkanas nuo priteistos sumos (75 811,09 Lt), lygias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už pervežimo paslaugas pagal atsakovo pateiktus atskirus rašytinius prašymus atliko avansinius mokėjimus atsakovui bei mokėjimus atsakovo kreditoriams. Šalių susitarimu prašymo forma dėl pinigų pervedimo tokiu atveju turėjo būti sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta direktoriaus, tokio prašymo vienas egzempliorius patekdavo pas ieškovą, o kitą atsakovas įtraukdavo į savo buhalterinę apskaitą. Teismas byloje pateiktų atsakovo prašymų pagrindu nustatė, jog jie patvirtinti atsakovo direktoriaus parašu ir/ar mažuoju įmonės antspaudu arba didžiuoju įmonės antspaudu ir tokiai prašymų patvirtinimo formai ieškovas neprieštaravo. Ieškovo pateikti 2003 m. balandžio 23 d. ir 2003 m. gegužės 30 d. prašymai atitinkamai 32 000 Lt ir 23 700 Lt yra pasirašyti atsakovo UAB „Vakarų vingis“ direktoriaus R. J. bei patvirtinti mažuoju įmonės antspaudu. Nustatęs, kad šių prašymų atsakovas nepripažįsta, tačiau analogiškai patvirtintus 2003 m. balandžio 23 d. prašymą 7 100 Lt sumai, 2003 m. balandžio 24 d. prašymą 3 000 Lt sumai, ir 2005 m. gegužės 29 d. prašymus 3 280,16 Lt ir 7 500 Lt sumoms ir atsakovas pripažįsta, teismas pažymėjo, jog nors atsakovo direktorius R. J. teismo posėdyje savo parašų tikrumą ant minėtų 2003 m. balandžio 23 d. bei 2003 m. gegužės 30 d. prašymų neigė, tačiau skirti rašysenos ekspertizę teismo neprašė.

Taip pat teismas pažymėjo, kad 2003 m. balandžio 1 d. prašymas 954,69 Lt sumai, 2003 m. balandžio 4 d. prašymas 3 000 Lt sumai, 2003 m. balandžio 30 d. prašymas 4 500 Lt sumai, 2003 m. gegužės 5 d. prašymas 1 430 Lt sumai yra pasirašyti atsakovo direktoriaus R. J. ir patvirtinti didžiuoju įmonės antspaudu – šių sumų atsakovas taip pat nepripažino, tačiau teismas minėtus ieškovo pateiktus prašymus laikė patikimais įrodymais. Teismas nurodė, kad 2003 m. kovo 18 d. prašymas 1 726,40 Lt sumai, 2003 m. balandžio 25 d. prašymas 3 000 Lt sumai, 2003 m. birželio 25 d. prašymas 500 Lt sumai, 2003 m. birželio 27 d. prašymas 5 000 Lt sumai yra patvirtinti atsakovo direktoriaus R. J. parašais bei įmonės mažuoju antspaudu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiti atsakovo pripažįstami prašymai (2003 m. kovo 18 d. 2 400 Lt sumai, 2003 m. balandžio 23 d. 7 100 Lt sumai, 2003 m. balandžio 24 d. 3 000 Lt sumai, 2003 m. birželio 26 d. 8 000 Lt ir 10 423,76 Lt sumoms, 2003 m. birželio 27 d. 47 600 Lt sumai) yra patvirtinti tokia pat forma - su atsakovo direktoriaus R. J. parašais bei įmonės mažuoju antspaudu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas atliko atsakovui apmokėjimus avansu, tačiau atsakovas susidariusios permokos negrąžino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, savo ieškininiame pareiškime teigė, kad per 2003 m. – 2004 m. laikotarpį skirtumas tarp jo apmokėjimų avansu ir suteiktų paslaugų susidarė iki 203 798,17 Lt (4 b. l., 1 t.). Atsižvelgdama į šį ieškovo teiginį bei į tai, kad reikalaujamą priteisti pinigų sumą ieškovas savo ieškinyje įvertino kaip permoką, kurią atsakovas nepagrįstai atsisakęs grąžinti, šio ieškovo reikalavimo esmę teisėjų kolegija vertina kaip reikalavimą priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo jo iš ieškovo įgytų lėšų sumą, susidariusią dėl to, kad ieškovui atsakovo faktiškai suteiktų paslaugų kaina yra reikalaujama priteisti suma mažesnė, negu jo avansu atlikti mokėjimai atsakovui už pastarojo suteiktas paslaugas, arba tai, kad atsakovas neatliko paslaugų, už kurias ieškovas sumokėjo avansiniais mokėjimais. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė į bylą eilę dokumentų: PVM sąskaitas-faktūras, atsakovo UAB „Vakarų vingis“ išankstinio apmokėjimo prašymus, kasos pajamų išlaidų orderius bei mokėjimus banko pavedimais patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškinyje nenurodė esminių aplinkybių, kurios leistų teismui padaryti išvadas dėl to, ar atsakovas iš ieškovo iš tiesų be pagrindo įgijo ieškinyje nurodytą pinigų sumą: ieškinyje ieškovas nedetalizavo, už kokią sumą jo nurodytu laikotarpiu atsakovas jam suteikė paslaugų iš viso ir kokie bylos duomenys tai įrodo, kiek ir kokiu būdu jis už atsakovo suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso ir kokie duomenys tai įrodo, kaip susidarė ieškinyje nurodyto dydžio permoka, neatliko jokios savo pateiktų dokumentų analizės bei nenurodė,

kurie dokumentai įrodo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jame nurodomos atsakovo skolos (ieškovo permokos) susidarymo mechanizmą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį bei nagrinėdamas bylą iš esmės, į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, jų nesiaiškino ir nenustatė, todėl priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo keliamas klausimas dėl dalies sumų, kurių atsakovas teigia neprašęs sumokėti savo kreditoriams, mokėjimo pagrįstumo, taip pat buvo prašoma išnagrinėti pateiktus prašymus, kuriuose yra ne atsakovo direktoriaus R. J. parašas, tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su ieškovo į bylą pateikto 131 prašymo įvykdyti apmokėjimus, nesiaiškino, dėl ko iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, ar visi šie prašymai iš tikrųjų buvo pateikti ieškovui, ar jie buvo patenkinti ir jų pagrindu atlikti mokėjimai pagrįstai gali būti pripažinti kaip už atsakovą sumokėtos sumos jo kreditoriams, ar minėtus prašymus pasirašė įgaliotas atsakovo atstovas. Apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai teigia, kad teismo sprendime niekuo nemotyvuojama, kodėl iš ieškovo į bylą pateikto 131 prašymo yra išskirta tik 10 prašymų: 2003 m. balandžio 23 d. - 32 000,00 Lt sumai; 2003 m. gegužės 30 d. - 23 700 lt sumai; 2003 m. balandžio 1 d. - 954,69 Lt sumai; 2003 m. balandžio 4 d. - 3 000,00 Lt sumai; 2003 m. balandžio 30 d. - 4 500,00 Lt sumai; 2003 m. gegužės 5 d. - 1 430,00 Lt sumai; 2003 m. kovo 18 d. - 1 726,40 Lt sumai; 2003 m. balandžio 25 d. - 3 000,00 Lt sumai; 2003 m. birželio 25 d. - 500,00 Lt sumai; 2003 m. birželio 27 d. - 5 000,00 Lt sumai – viso 75 811,09 Lt sumai ir analizuoti tik šie prašymai. Taip pat nenurodyta, kokiems požymiams esant minėti 10 prašymų pripažinti tinkamais ir kuo grindžiama išvada, kad pagal juos ieškovas yra permokėjęs atsakovui 75 811,09 Lt, o likę 121 prašymai yra netinkami ir neįrodo ieškovo teiginio dėl nepagrįstai negrąžintos permokos.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių šio ieškinio pagrįstumui nustatyti svarbių bylos aplinkybių, tarp jų ir aplinkybių, susijusių su ieškovo į bylą pateiktu 131 prašymu įvykdyti apmokėjimą, neišsiaiškino ar šie prašymai buvo patenkinti ir jų pagrindu atlikti mokėjimai pagrįstai pripažintini kaip už atsakovą sumokėtos sumos, ar minėtus prašymus pasirašė įgaliotas atsakovo atstovas, taip pat neištyrė faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo UAB „Vakarų vingis“ procesiniuose dokumentuose nurodytais faktais dėl ieškinio faktinio pagrindimo, kurie gali turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o byloje esantys duomenys nėra pakankami ir jų pagrindu negalima daryti išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, t. y. dėl to, ar ieškinyje ieškovo nurodyta permokos suma, taigi ir skundžiamu sprendimu priteista suma iš tiesų yra ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo atsakovo įgytos lėšos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.). Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas