Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams R. P. ir D. P. adresuoti ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, t. y. įteikti atsakovei R. P. 2019 m. vasario 5 d. Atsakovui D. P. minėti teismo procesiniai dokumentai taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsni), teismui priėmus 2019 m. vasario 12 d. nutartį. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovas tiekė elektros energiją, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2018 m. spalio 17 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams R. P. ir D. P. pagal 2011 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 915-7, o 2018 m. spalio 17 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-232590 minėto buto nuosavybės teisė perėjo J. A.. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovas nurašė elektros skaitiklio rodmenis ir nustatė, kad atsakovų suvartotas elektros energijos kiekis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo 9 132 kWh. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovė R. P. ir naujasis buto savininkas J. A. sudarė Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad naujasis būsto savininkas komunalinių paslaugų teikėjams įsipareigoja mokėti nuo nurodytų apskaitos prietaisų parodymų, t. y. už elektros energiją – nuo 9 132 kWh. Iš ieškovo į bylą pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos bei PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. susidarė 214,60 Eur skola už patiektą elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovai R. P. ir D. P. būtų padengę šį įsiskolinimą ieškovui, nėra. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl įsiskolinimo ir jo dydžio neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovas per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001).

Atsakovams, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkams (laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2018 m. spalio 17 d.), prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją jiems priklausiusiam turtui (CK 6.388 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas (CK 6.387 straipsnio 1 dalis) atsirado vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136 straipsniu, 6.383 straipsniu, 6.384 straipsniu, 6.388 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), bei kitais teisės aktais. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai neatsiskaitė su ieškovu už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl 214,60 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 214,60 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminį mokestį) priteisti solidariai iš atsakovų.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kadangi įstatymas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš skolininkų, byloje taip pat nėra duomenų, kad tai būtų nustatyta šalių susitarimu, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminio mokesčio) iš atsakovų priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 7,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, j. a. k. 303383884, naudai 214,60 Eur (du šimtus keturiolika eurų ir 60 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (214,60 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, j. a. k. 303383884, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.