Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio ir profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-09-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2013-08-09 iki 2013-08-10 ir laikytina galutinė bausmė 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2. 2014-02-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 str. – 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 str.1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, nubaustas subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d.,

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2013 m. kovo 28 d., nuo 11.30 val. iki 12.30 val., Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Panevėžyje, Beržų g. 46, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00106-13 dėl D. L. automobilio vagystės, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdamas pagrįsti baudžiamojoje byloje D. L. pateiktą versiją apie tariamą automobilio vagystę, davė žinomai melagingus parodymus, t. y. melagingai nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d., apie 16-17 val. važiuojant keliu Ramygala – Krekenava ties posūkiu į Pašilių k., kelkraštyje pamatė po eismo įvykio paliktą D. L. priklausantį apgadintą automobilį ,,Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad automobilio savininko įvykio vietoje nebuvo ir neradus D. L., automobilį pargabeno į D. L. namus, kai iš tikrųjų po eismo įvykio pats D. L. buvo įvykio vietoje ir kartu su D. L. automobilį ,,Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežė į namus.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 str. 1 d.

D. Š. 2013 m. kovo 28 d., nuo 08.50 val. iki 09.45 val., Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Panevėžyje, Beržų g. 46, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00106-13 dėl D. L. automobilio vagystės, būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, siekdamas pagrįsti baudžiamojoje byloje D. L. pateiktą versiją apie tariamą automobilio vagystę, davė žinomai melagingus parodymus, t. y. melagingai nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d., apie 16-17 val. važiuojant keliu Ramygala – Krekenava ties posūkiu į Pašilių k., kelkraštyje pamatė po eismo įvykio paliktą D. L. priklausantį apgadintą automobilį ,,Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad automobilio savininko įvykio vietoje nebuvo ir neradus D. L., automobilį pargabeno į D. L. namus, kai iš tikrųjų po eismo įvykio pats D. L. buvo įvykio vietoje ir kartu su D. L. automobilį ,,Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežė į namus.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 str. 1 d.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje, gali būti kad įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, jis buvo apklaustas kaip liudytojas dėl D. L. automobilio ,,Mercedes Benz“. Prieš pradedant apklausą dėl automobilio vagystės jis buvo įspėtas, kad yra baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą ir pasirašė. Žinodamas, kad yra baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas apklausos metu melavo. Nors visų savo parodymų, duotų tos apklausos metu nelabai atsimena, tačiau apklausą tikrai persiskaitė, viskas buvo surašytais pagal jo žodžius. Didžioji dalis duotų parodymų yra teisinga. Tą dieną tikrai jis, M. M., D. Š. ir T. M., T. M. automobiliu važiavo iš Ramygalos į Krekenavą, kad iš bankomato M. M. galėtų pasiimti pinigų. Važiuojant, ties Pašilių sankryža, pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį ,,Mercedes“, kuris buvo pavirtęs ant šono. Automobilio priekinė dalis buvo sudaužyta. Automobilis priklausė D. L.. Prie automobilio buvo pats D. L. ir B. (pavardės nežino). M. J. išlipo iš automobilio nuėjo iki jų. Keliu pro šalį važiavusio traktoriaus vairuotojas pasiūlė ištraukti automobilį ant kelio. Vėliau iš Krekenavos į Ramygalos pusę važiavęs ,,traliuko“ vairuotojas sutiko D. L. automobilį parvežti į

su juo buvęs B., jis ir kiti vaikinai važiavo T. M. automobiliu ,,BMW“ 2013-03-28

apklausiamas kaip liudytojas melavo apie tai, kad posūkyje prie Pašilių prie automobilio ,,Mercedes

Benz“ nebuvo jokių žmonių, nors iš tikrųjų buvo D. L. ir B.. Melavo sakydamas, kad

tiek jis, tiek D. Š. skambinėjo D. L., jo ieškodami, iš tikrųjų D. L. buvo įvykio

vietoje. Taip pat melavo, kad su D. L. tą dieną nesimatė, su juo telefonu nekalbėjo, taip pat

melavo, kad tik kitą dieną susitiko D. L.. Iš tikrųjų nuo pat to momento, kai kartu su

D. L. buvo įvykio vietoje ir pats D. L. kartu važiavo su jais, kai po eismo įvykio jo automobilis buvo parvežtas į jo namus. Dėl melagingų parodymų davimo kaltę pripažįsta pilnai

(120-121, 124 b.l. ).

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. kovo 28 d. buvo apklausiamas kaip liudytojas dėl įvykių susijusių su D. L. automobilio patirta avarija 2013 m. vasario mėnesį. Kadangi su D. L. neblogai sutardavo, tai sugalvojo jam padėti, kad šis neturėtų nemalonumų dėl to, kad po patirtos avarijos išvažiavo iš įvykio vietos nepranešęs policijai. Prieš apklausą buvo įspėtas, kad yra baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, bet apklausos metu pasakė ne visą teisybę, t. y. melavo, norėdamas padėti D. L.. Melavo todėl, kad iš pradžių nepranešus policijai buvo pasišalinta iš įvykio vietos, o D. L., norėdamas gauti draudimo išmoką, parašė pareiškimą policijai dėl automobilio vagystės. Todėl ir teko meluoti, kad D. L. nebuvo įvykio vietoje, kuomet jis, M. J., M. M. ir T. M., T. M. automobiliu ,,BMW 318“ važiuodami iš Ramygalos į Krekenavą, ties posūkiu į Pašilių kaimą, pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir į medį atsirėmusį automobilis ,,Mercedes-Benz E220“. Apklausos metu pamelavo, kad jis ir minėti asmenys automobilį į Ramygalą pargabeno D. L. nežinant. Dėl melagingų parodymų davimo labai gailisi, iš to jokios naudos neturėjo. Iš tiesų D. L. ir B. nuo pat pradžių, jiems tik pastebėjus avariją, stovėjo prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio. Nusprendęs apie įvykį nepranešti policijai, D. L. atsisėdo į T. M. automobilį tamsintais galiniais stiklais ir iš automobilio nelipo iki buvo parvežtas į namus. D. L. automobilis į jo kiemą buvo parvežtas kitu automobiliu, tačiau apie tai D. L. žinojo (156-157 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1. M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminį tyrimas nutrauktas, esant BK 93

parodymais, iš kurių matyti, kad tą dieną, kai jis kartu su T. M., M. J. ir D. Š., T. M. automobiliu ,,BMW“ važiavo į Krekenavą ir kelyje ties posūkiu į Pašilius, pamatė, kad nuo kelio nuvažiavęs D. L. automobilis ,,Mercedes Benz“ įvykio vietoje stovėjo pats D. L. ir B. (P.). Nuo Krekenavos į Ramygalą važiavo tralas, kurį susistabdę paprašė automobilį parvežti į Ramygalą, į D. L. gyvenamą vietą. Visi šeši t. y. jis, T. M., D. Š., M. J., D. L. ir B. taip pat važiavo į Ramygalą. Vėliau visi, išskyrus B., nuvažiavo į D. L. namus, nukėlė D. L. 'automobilį nuo tralo ir

išsiskirstė. Praėjus kuriam laikui, atsitiktinai susitikus su M. J., D. Š., T. M. ir

D. L., pradėjo kalbą apie įvykį su D. L. automobiliu. D. L. pasakė, kad

automobilis yra draustas Kasko draudimu ir gerai būtų gauti draudimo išmoką automobilio

remontui. Sutarė sakyti, kad jis, T. M., M. J. ir D. Š. rado automobilį jau

sudaužytą ir paliktą ant kelio ir kad D. L. ten nebuvo. Už tokius parodymus D. L.

nieko nežadėjo, sumeluoti jis pažadėjo iš draugiškumo (81-82 b.l.).

2. Liudytojo T. M. apklausos metu duotais parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį, per M. M. sužinojo, kad netoli Ramygalos, Pašilių posūkyje, nuo kelio nuvažiavo juodos spalvos ,,Mercedes“ markės automobilis. T. M., M. M., D. Š. ir M. J., jo automobiliu ,,BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į nurodytą vietą. Iš karto pagalvojo, kad nuo kelio galėjo nuvažiuoti (duomenys neskelbtini) gyvenantis D. L., nes tik jis vienas (duomenys neskelbtini) turi tokį automobilį. Nuvažiavus iki Pašilių sankryžos, pamatė, kad automobilis Mercedes guli ant šono ties sankryža, kur kelias atsišakoja į Pašilius ir į Krekenavą. Matėsi, kad automobilio priekinė dalis atsitrenkusi į medį ir automobilis gulėjo ant kairio šono. Automobilio priekinė dalis buvo stipriai sudaužyta. Buvo nulaužtas ar tai vienas, ar tai du kelio ženklai. Automobilyje žmonių nebuvo, tačiau ant kelio vaikščiojo B., pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslesnio adreso nežino ir pats D. L.. T. M. paklausė, kas nutiko, D. L. pasakė, kad važiavo ir ,,neišėmė“ posūkio, t. y. neužsuko ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį. T. M. paklausė, ar apie įvykį pranešė policijai, o kažkuris iš jų dviejų pasakė, kad niekam nepranešė. Dar pasakė, kad čia nieko nebus. Paaiškino, kad gali kilti problemų, nes numušti kelio ženklai. Pakalbėjus, B. atsisėdo į jo automobilį ant priekinės sėdynės, o D. L. atsisėdo ant galinės sėdynės. D. L. nesimatė, nes automobilio šoniniais stiklai ir galinis stiklas buvo tamsinti.

Vėliau, pakeleivingų transporto priemonių pagalba D. L. automobilis buvo pakrautas ant

,,traliuko“ ir tą automobilį nuvežė į D. L. namus (duomenys neskelbtini). Jis ir visi buvę įvykio vietoje

kad D. L. automobilį išsivežė policijos pareigūnai, kalbėjosi su D. L., kuris sakė, kad

dėl automobilio rašys pareiškimą policijai, kad tą automobilį pavogė iš jo kiemo. Jis paprašė

nesakyti, kad jis buvo Pašilių sankryžoje prie apvirtusio sudaužyto automobilio. Tačiau jis su tokiu

D. L. prašymų nesutiko (24-26 b.l.).

3. Liudytojo B. P. apklausos metu duotais parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2013 m. vasario 26 d. ryte, nuėjus pas tuo metu buvusį bendradarbi D. L., kuriam tą dieną buvo išeiginė diena, išgėrė alkoholio. Besėdint ir begeriant alkoholį, po pietų, netikėtai į namus grįžo kartu su D. L. gyvenanti V. G.. Pamačiusi juos geriant alkoholį, pradėjo priekaištauti D. L., kad šis vėl geria alkoholį ir jie apsipyko. D. L. pirmas išėjo iš namo į kiemą. Išėjęs paskui jį pamatė, kad D. L. sėdi kieme stovėjusiame automobilyje ,,Mercedes Benz“. Atsisėdęs prie D. L. prisnūdo. Snausdamas pajuto, kad D. L. pradėjo važiuoti iš kiemo ir pasuko į Ramygalos centro pusę. Pajutęs, kad automobilis važiuoja labai dideliu greičiu, pabudo. Matė, kad artėjant prie posūkio D. L. pradėjo stabdyti, tačiau nebesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Automobilis pavirto ant kairės pusės ir kiek atsimena sustojo prie medžio. Automobilis išvažiavo į priešingą kelio pusę ir nuo kelio nuvažiavo jau už posūkio. Netrukus privažiavo raudonos spalvos ,,BMW“ markės automobilis, kurį vairavo pažįstamas, (duomenys neskelbtini) gyvenantis vaikinas. Tuo automobiliu atvažiavo ir daugiau vaikinų, kurie nuėjo prie D. L. automobilio ir pasirūpino automobilio pervežimu į D. L. namus. Jis ir D. L. sėdo į atvažiavusiųjų vaikinų ,,BMW“ markės automobilį ir buvo parvežti į namus. Jau vėliau, D. L. prašė niekam nieko nesakyčiau apie avariją. Iš tikrųjų pats D. L. padarė avariją Pašilių sankryžoje, kai nesuvaldęs automobilio posūkyje nuvažiavo nuo kelio (27-29 b.l.).

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamieji M. J. ir D. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 str. 1 d., nes jie būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

Kaltinamieji D. Š. ir M. J. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (183, 185-186 b.l.).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas tyčinis. Kaltinamasis teistas (132-133 b.l.), baustas administracine tvarka (143-144 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (146 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą M. J. gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. M. J. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę bausmę.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas tyčinis. Kaltinamasis neteistas (164 b.l., ankstesnis teistumas išnykęs, 166-174 b.l.), baustas administracine tvarka (175-176 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (177 b.l.), nedirba, iš darbo biržos išbrauktas (180 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą D. Š. gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamieji M. J. ir D. Š. pilnai pripažino padarę nusikalstamas veikas, jiems paskirtos bausmės BK 64¹ str. pagrindu sumažinamos vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktini galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti 21 (dvidešimt vieną) valandą per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti 21 (dvidešimt vieną) valandą per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. M. J. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį išdirbti 21 (dvidešimt vieną) valandą per mėnesį visuomenės labui ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal 2014-02-08 nuosprendį.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. J. ir D. Š., kad jiems teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos turi būti sumokėtos per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.

Išaiškinti M. J. ir D. Š., kad jie nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.