- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 1-157-167/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, dirbantis, gyv. vieta nežinoma (iki kardomosios priemonės–gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, gyv. (duomenys neskelbtini)), teistas, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį A. K. ir padarė jam nežymų sveikatas sutrikdymą.
M. K. 2010-08-15, apie 16.55 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajam mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą koja į galvą ir tuo padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, nosies sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį A. K..
Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010-08-15 dienos metu buvo pas kaimyną D. M., gyv. (duomenys neskelbtini) ir gėrė degtinę. Kartu su jais gėrė draugas R. ir dar kažkoks vyriškis. Jo sūnus buvo kartu, tačiau vėliau išėjo į kiemą. Kai baigė gerti, grįžo į namus, (duomenys neskelbtini) ir nuėjo miegoti, nes namuose nieko nebuvo. Kas vyko toliau, nelabai atsimena, išskyrus tai, kad daužė bute esančius daiktus ir atvyko policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad sužalojo savo sūnų, tačiau kaip tai įvyko nelabai pamena. Žino, kad sūnus buvo gydomas ligoninėje dėl jo padaryto sužalojimo. Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį pažada atlyginti. Žmonos dėl šio įvykio jis jau atsiprašė. Blaivus taip būtų nesielgęs.
Nukentėjusiojo atstovė D. K. teisme parodė, kad 2010-08-15 jos vyras M. K. buvo pas kaimyną D. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Į tą butą ateidavo ir ji, pabūdavo ir vėl išeidavo į savo namus. Vyrai gėrė alkoholį, ji gėrė taip pat, tačiau nedaug. Pagaminusi sūnui valgyti išėjo į kiemą jo pakviesti. Tuomet, kai ji su vaiku sugrįžo į butą, jau buvo sugrįžęs ir vyras. Ji pasiteiravo kada jis spėjo sugrįžti į namus, o jis išgirdęs šį jos klausimą, atsikėlė ir sudavė jai į petį. Tuo metu sūnus buvo šalia jos, todėl labai išsigando ir pradėjo verkti. Nuo vyro suduoto smūgio ji nukrito ant šalia buvusio stalo. Kadangi vaikas pradėjo verkti, M. K. jam įspyrė, tačiau kaip tiksliai viskas įvyko ji nežino. Atsikėlusi ji pasiėmė sūnų, išbėgo iš buto pas kaimyną į 10 butą. Ten dar buvo girti vyrai, su kuriais anksčiau gėrė jos vyras. Vyrai nuėjo pas ją į butą pažiūrėti ką veikia M. K., tačiau visi susipyko, pradėjo muštis. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi sūnui iš nosies bėgo kraujas, iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje sūnui padarė tyrimus, kad sūnui yra smegenų sukrėtimas gydytojas jai nesakė. Apie tai ji sužinojo tik iš televizijos žinių. Pats gydytojas jai pasakė, kad sūnui yra tik veido sumušimas. Ji nematė, kad M. K. į rankas būtų pasiėmęs kirvį, nors namuose jie kirvį turėjo. Bute buvo visur kruvina, nes M. K. buvo susižalojęs koją. Iki šio įvykio namuose jokių konfliktų nebūdavo, tik sugrįžęs iš Ispanijos pradėjo šiek tiek išgėrinėti. Po įvykio su vaiku jis buvo susitikęs. Su sūnumi ji buvo pas psichologą, kuris jokių pakitimų nepastebėjo. Sūnus yra ugdomas namuose, nes į darželį jo vesti neturi finansinių galimybių.
Liudytojas R. J. teisme parodė, kad 2010-08-15 nuėjo pas pažįstamą D. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namuose Dariaus nebuvo, tačiau ten buvo kaimynas M.. Bute pasiliko palaukti draugo ir sėdėdami gėrė alkoholį. Kartais į butą ateidavo M. žmona D., kuri išgerdavo ir išeidavo į savo butą, vėl sugrįždavo. Po kiek laiko, kai M. jau nebebuvo, į butą atbėgo D. ir pasakė, kad ją kažkas užpuolė. Ji atrodė pasimetusi, sutrikusi, išsigandusi. Tada jis su draugu nubėgo pas D. į butą ir ten pamatėme, kad visur pritaškyta kraujo, sudaužyti stiklai, M. kažką laikė rankoje. Jiems įėjus, M. puolė ant jų, todėl jie pargriovė M. ant žemės ir užrakinę buto duris išėjo iš buto. Būdami laiptinėje, jie girdėjo, kad M. vis tiek nenurimo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Tokių įvykių pas M. šeimoje daugiau nėra nei girdėjęs, nei matęs.
Liudytojas R. S. teisme parodė, kad 2010-08-15 dirbant kartu su Šiaulių m. VPK PR patruliu M. D. VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus minėtu adresu, namo laiptinėje juos pasitiko kaimynas, kaltinamojo žmoną ir gydytojas. Moteris nurodė, kad jos vyras yra užsirakinęs bute su kirviu. Vyriškiui jie bandė paaiškinti, kad yra policijos pareigūnai, tačiau jis nesileido į kalbas. Atidarius buto duris, vyriškį jie sulaikė. Vyriškis buvo labai agresyviai nusiteikęs, neblaivus. Bute buvo labai daug kraujo, nes kaltinamojo koja buvo sužeista. Kiek pamena, kirvio bute lyg ir nerado, bute buvo labai didelė netvarka, daiktai visur išmėtyti, stiklo šukės. Kolega M. D. sakė, kad ant vaiko veido matėsi sumušimo žymės.
Liudytojas S. V. teisme parodė, kad jis kartu gyvena su anūke D. ir jos šeima. Tą dieną, kai įvyko konfliktas su M., jo nebuvo namuose tris dienas, o grįžęs į namus, juose rado pritaškyto daug kraujo, sudaužytų stiklų. Namuose nieko nebuvo, todėl jis kreipėsi į policiją, kad jam paaiškintų kas nutiko, nuėjo pas anūkę į darbą pasiklausti kas čia vyksta. Kalbėjosi ir su M., tačiau jis nurodė, kad nieko nepamena, nes buvo išgėręs. Vėliau anūkė jam papasakojo, kad M. sužalojo savo sūnų, nes buvo per daug išgėręs, nors sakė, kad vaikui nieko blogo nenutiko. Kai grįžo į namus, vaikas su mama buvo ligoninėje. Toks įvykis D. šeimoje įvyko pirmą kartą, jokių konfliktų tarp jų niekuomet nėra buvę. Vaikas yra auklėjamas, gerai prižiūrimas.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinka, po padaryto nusikaltimo, kurios metu buvo sudaryta įvykio vietos schema ir fotografuota (b.l. 8-15).
Specialisto išvada Nr.G 1252/10(04), kurioje nurodoma, jog A. K. nustatyta galutinė diagnozė-veido ir kūno sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku paviršiumi paveikus veidą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32).
Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajam M. K. pareikšto kaltinimo kontekste, iš dalies atitinka kaltinamojo parodymus, atitinka nukentėjusiojo atstovės D. K. parodymus bei liudytojų R. J., R. S., S. V. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, logiškai papildo vieni kitus, parodymai atskleidžia ir kitus netiesioginius įrodymus, kurie siejasi su faktinėmis nusikaltimo aplinkybėmis ir su šia veika susieja M. K..
Tokiu būdu vertinant nukentėjusiojo atstovės D. K. parodymus bei liudytojų R. J., R. S., S. V. parodymus bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma M. K. nusikaltimo, kurio metu, panaudojo fizinį smurtą, nežymiai buvo sutrikdyta mažamečio A. K. sveikata, prieš mažametį tiesioginio vykdytojo nusikalstama veika.
Kaltinamasis teigė neprisimenąs visų nusikalstamos veikos aplinkybių, neatsimena, kad sužalojo sūnų, tačiau tai, kad būdamas neblaivus, kilus konfliktui su žmona jis sužalojo mažametį savo sūnų patvirtina mažamečio nukentėjusiojo A. K. atstovė ir kaltinamojo žmona D. K., kuri tvirtino, kad jai su vaiku būnant namuose, iš kaimynų parėjo girtas vyras. Tarp jos ir M. K. kilo konfliktas, dėl ko buvo išgąsdintas ir mažametis jų sūnus A.. Vaikui pradėjus verkti, tėvas jam spyrė koja, vaikui iš nosies bėgo kraujas, todėl ji su vaiku pabėgo pas kaimynus, o vaikui iškvietė greitąją med. pagalbą. Liudytojas R. J. patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, jam išėjus į namus su berniuku atbėjo išsigandusi M. K. žmona ir pasakė, kad ją užpuolė. Nuėjus pas M. K. į butą, matėsi išdaužyti stiklai ir kraujo žymės, M. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir puolė juos, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, liudytojo R. S. parodymais, kad atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko išsigandusi moteris ir kaimynas, kurie nurodė, kad girtas vyras namuose smurtauja. Pareigūnams įėjus į butą, visur buvo pilna kraujo, nes vyras buvo susižeidęs, aplinkui buvo pilna šukių. Vyriškiui jie bandė paaiškinti, kad yra policijos pareigūnai, tačiau jis nesileido į kalbas, buvo labai agresyviai nusiteikęs, neblaivus. Kolega M. D. pastebėjo ant vaiko veido sumušimo žymes, S. V. parodymai, kad gyvena kartu su kaltinamojo šeima, bet įvykio metu buvo išvykęs. Parvažiavęs namuose rado betvarkę, pridaužytą stiklų ir kraujo. Vėliau jam anūkė D. K. pasakė kas įvyko, kad M. K. sužalojo savo sūnų, dėl ko ji su vaiku buvo ligoninėje, specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad A. K. nustatyta galutinė diagnozė - veido ir kūno sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku paviršiumi paveikus veidą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. tyčiniais veiksmais, suduodamas smūgius mažamečiui, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį A. K. ir padarė jam nežymų sveikatas sutrikdymą, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimas įrodytas.
Skiriant bausmę M. K. atsižvelgiama į tai, kad jis būdamas neteistu, teistumas išnykęs, (b.l. 81-83), padarė nesunkų nusikaltimą, byloje pareikštas civilinis ieškinys (b.l. 37-45), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 105-107), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 94). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad už LR BK 140 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau žemiau vidurkio, numatyto sankcijoje, taikytinas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas bei ir skirtinas įpareigojimas, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus laisvės bausmės atlikimo.
Įskaitytinas į bausmės laiką sulaikymo laikas nuo 2010-08-15, 16.55 val., iki 2010-08-17, 15.10 val. (b. l. 59,60).
Byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1123,20 Lt turtinės žalos dėl A. K. gydymo išlaidų ( b.l. 37-45). Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl tenkintinas pilnai.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b.l. 77-78) ir periodinė registracija policijos įstaigoje (b.l. 80) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistina.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-08-15, 16.55 val., iki 2010-08-17, 15.10 val.
Iš M. K. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1123,20 Lt (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt tris litus 20 centų).
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.