Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei ir Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Kristinai Česnauskienei, nuteistajai D. B., nukentėjusiajam E. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 1 d. – 15 MG (1950 Lt.) dydžio bauda.

Iš D. B. priteista nukentėjusiajam E. S. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad 2008-07-03 apie 6.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 38 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 150 punktų reikalavimus tuo, kad būdama eismo dalyve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, sukdama į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojančios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl ko susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu Ford Transit valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. B.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Ford Transit keleivis E. S., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliantės įsitikinimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. B. tyrimo metu sąmoningai nurodė klaidingą savo telefono numerį, kuriuo naudojosi įvykio dieną, kad negalima būtų atsekti jo bendravimo po įvykio su E. S. fakto.

Apeliantės nuomone, teismas neįvertino visapusiškai objektyviai specialisto išvados bei jo apklausos teisme, nes šie įrodymai apibūdina tik galimą sužalojimo mechanizmą, tačiau nepateikia informacijos ir išvados apie sužalojimo padarymo laiką, o E. S. mikroautobuse patirti tokio pobūdžio traumos negalėjo dėl to, jog mikroautobusas paties A. B. parodymais, važiavo lėtai, staigiai jis jo nestabdė, smūgis buvo nestiprus. Be to, pats E. S. tyrimo metu tvirtino, jog matė artėjantį neišvengiamą susidūrimą, įsikibo laikytis, todėl galėjo susižaloti tik kitomis aplinkybėmis, nes tokiu atveju mažai tikėtina, jog autoįvykio metu nebūtų nukentėjusios mikroautobuse važiavusios dar dvi keleivės. Abejones sužalojimu nuteistajai kelia ir ta aplinkybė, kad E. S. iškarto po įvykio apie savo sužalojimą nepasakė nei jai, nei A. B., o į medikus kreipėsi tik daugiau kaip po 2 val., atsisakė vykti pas ekspertus.

Skunde teigiama, kad teismas neįvertino jos nuoseklių parodymų apie tai, jog po autoįvykio A. B. pasakė „džiaukis, kad pradėjau darbą ir žmonių nėra“, neįvertino nenuoseklių ir dokumentams prieštaraujančių E. S. teiginių, kad į mikroautobusą jis įlipo ir bilietą gavo tuomet, kai jame jau sėdėjo du keleiviai. Įvertinusi tokius A. B. žodžius, vėliau atsiradusį nukentėjusįjį ir tai, kad po autoįvykio iš mikroautobuso neišlipo nei vienas žmogus, apeliantė daro išvadą, kad tiek A. B. tiek ir E. S. duodami nesąžiningus parodymus, siekia praturtėti svetimo sąskaitą.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į E. S. parodymus dėl keleivių eiliškumo įlipant į mikroautobusą bei į tai, jog apylinkės teismas neįvertino E. S. parodymų apie tai, kad jis važiuodamas stebėjo kelią ir tai, kad pagal jo telefono skambučių išklotinę jis 06.47 val. skambino telefonu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jam išdėstytais motyvais. Prokurorė ir nukentėjusysi prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis yra motyvuotas, pagrįstas jame aptartais įrodymais, todėl teisėtas ir jo naikinti apeliaciniame skunde aptartais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Tai, kad D. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, neginčija ir pati nuteistoji. Šią aplinkybę patvirtina nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas.

Apeliantė skunde ginčija tik tą aplinkybę, kad autoįvykio metu nukentėjo E. S. ir, kad jam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata.

Kolegijos nuomone apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad D. B. padarė veiką numatytą LR BK 281 str. 1d.

Nepagrįstas nuteistosios teiginys, jog įrodymu, patvirtinančiu E. S. važiavimą į autoįvykį patekusiu mikroautobusu, negalima laikyti jo pateikto bilieto kopijos. Šis įrodymas tik patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo A. B. parodymus apie tai, kad E. S. važiavo autoįvykio metu apgadintame mikroautobuse.

Nuteistosios teigimu, A. B. neteisingai nurodė važiavimo bilietų išdavimo laiką dėl to, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas įvykio laikas 6.48 val., o bilietas išmuštas 6.53 val. Laiko deklaracijoje ir bilieto išdavimo laiko skirtumai gali būti paaiškinami tuo, kad kasos aparate automatiškai nustatytas laikas nebūtinai turėjo sutapti, o šiuo atveju ir nesutapo su A. B. bei D. B. subjektyviai, nežiūrint į laikrodį nurodytu įvykio deklaracijos laiku. A. B. teisme patvirtino, o D. B. to ir neneigė, kad laikas deklaracijoje buvo nurodytas ne tikslinant jį pagal laikrodį, o A. B. pasakant deklaraciją pildžiusiai D. B. laiką iš akies t.y. pridėjus kelias minutes prie laiko, kuriuo jis pagal grafiką turėjo išvykti iš galutinio sustojimo. Dėl tokio netikslaus laiko fiksavimo ir gavosi, kad autoįvykis deklaracijoje nurodytas anksčiau nei kasos aparatas išdavė E. S. bilietą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad E. S. A. B. bilietą perdavė jau po autoįvykio, siekiant jiems pasipelnyti jos ir draudimo įmonės sąskaita.

Sprendimo priėmimui neturi reikšmės skundo argumentai, ar iš savo mobilaus ryšio telefono kvietė policiją ar ne, ar jo kvietimu buvo atvykę policijos darbuotojai, nes pati nuteistoji patvirtino policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą faktą.

Nepagrįsti teiginiai, kad A. B. tyrimo metu sąmoningai nurodė klaidingą savo telefono numerį, kuriuo naudojosi įvykio dieną, nes jis turėjo ir naudojosi dviem telefonais.

Nemotyvuotas ir faktiniais duomenimis nepagrįstas skundo argumentas, kad A. B. negalėjo įsidėmėti jo vairuotame mikroautobuse važiavusį E. S., nes tiek šis liudytojas, tiek ir nukentėjęs patvirtino, jog įvykio dieną E. S. važiavo A. B. vairuotame automobilyje.

Apeliantė teigia, kad E. S. iš namų išėjo apie 6.30-6.40 val., nuo jo gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ yra 3 kilometrai, kuriuos nueiti jis galėjo tik per 25-30 min. ir todėl įlipti į mikroautobusą negalėjo apie 6 val. 40 min., nes autoįvykis įvyko 6.48 val. Šią aplinkybę galima paaiškinti tuo, kad E. S. išėjimo iš namų laiką nurodė apytiksliai, netikslino jo pagal laikrodį, todėl apklausos metu galėjo klysti t.y. netiksliai nurodyti laiką. Tokia prielaida yra įmanoma, kadangi nukentėjęs negalėjo žinoti, jog pateks į autoįvykį bei tiksliai fiksuoti išėjimo iš namų laiką. Tokios aplinkybės nepaneigė ir pats E. S..

Apeliantė savo skundo argumentus grindžia ne faktais, o prielaidomis bei samprotavimais. Jos teiginiai, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu laiku E. S. pasitempė kaklo raiščius, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, nes teismas nuosprendyje konstatavo, kokiomis aplinkybėmis E. S. buvo padarytas sužalojimas ir kokie įrodymais tai patvirtina. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino specialistės išvadą bei apklausos teisme metu duotus paaiškinimus. Specialistė apibūdino galimą sužalojimo mechanizmą, o jo laiką patvirtino kiti nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais kolegija nemato pagrindo abejoti, kadangi jie nėra paneigti kitais įrodymais. Nėra pagrįsti ir logiški nuteistosios argumentai, kad A. B. ir E. S. davė nesąžiningus parodymus ir taip siekė praturtėti.

Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog kaltinamoji padarė LR BK 281 str. 1d. numatytos veikos požymius atitinkančius veiksmus ir dėl to pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pareikšti jai kaltinimai.

Tačiau, kolegijos nuomone, dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko bei jo pasekmių D. B. padaryta veika laikytina mažareikšme.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad pagal padaryto sužalojimo pobūdį bei jo pasekmes (kaklo raiščių patempimas) nuteistosios veiksmais E. S. buvo padarytas labai nedidelis, laikinas ir jokio pašalinio poveikio nesukėlęs sužalojimas. Būtent dėl šios priežasties kolegija mano, jog savo požymiais nuteistosios veiksmai tik panašūs į nusikalstamus. Šios, neatsargiais nuteistosios veiksmais padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra nedidelis, todėl ir pagrindo baudžiamajai atsakomybei nėra..Vien formalaus veikos panašumo į nusikalstamą bei nedidelio jos pavojingumo nepakanka, kad ją galima būtų vertinti kaip pagrindą baudžiamąją atsakomybei kilti, todėl, siekiant išvengti nepagrįsto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tokia veika pripažįstama mažareikšme.

Kolegija konstatuoja, kad D. B. neatsargių veiksmų išdavoje kilusios pasekmės iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms ir nesudaro galimybės kilti tokiai žalai. Nors padarytos veikos požymiai ir sutampa su LR BK 281 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymiais, tačiau ji iš esmės nesukėlė ir negali sukelti žalos įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams, o ją padariusi kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. D. B. nusikalstamą veiką padarė ne tyčia, o neatsargiais veiksmais, nusikalstama veika sukėlė nežymią žalą nukentėjusiajam, dėl jos žalingų padarinių nekilo, todėl veika yra nepavojinga ir mažareikšmė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 1p., 327 str. 2p., LR BK 37 str.

nusprendė:

Nuteistosios D. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-09 nuosprendį, kuriuo D. B. nuteista 15 MGL(1950 Lt.) bauda už veiką numatytą LR BK 281 str. 1d. ir, baudžiamąją bylą D. B. nutraukti LR BK 37 str. numatytu pagrindu-dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.