Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui A. P., atsakovei L. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 7302,57 Lt skolą, susidedančią iš 6000 Lt negrąžinto kredito, 782,18 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 409,50 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 110,89 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas; 20,00 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 6000,00 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-09-25 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas 2009-03-20 šalių sudaryta kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. 09-017769-RK, kurios sąlygų atsakovė nesilaikė.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovo (banko) elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovė negrąžino nė dalies kredito, nepareikalavo pateikti dokumentų apie jos darbo užmokestį ar kitas pajamas, apie sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą, duomenų apie prisiimtus kitus įsipareigojimus ( pagal sutarties 13.2.p.). Banko veiksmais pažeisti kredito gavėjos interesai; atsakovei nebuvo siūlyta spręsti įsipareigojimų vykdymo kitais būdais. Atsakovė teigia, kad 3795,83 Lt ieškovui yra sumokėta, todėl ieškinys 7302,57 Lt sumai atmestinas.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė visus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, AB „Swedbank“ ir L. B. 2009-03-20 pasirašė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr.09-017769-RK , remiantis kuria bankas jai suteikė 6000 litų sumos kredito limitą. Atsakovei atidarė sąskaitą bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę. Kadangi atsakovė nevykdė paimto kredito grąžinimo sutartyje numatytomis dalimis ir terminais, nevykdė kitų įsipareigojimų, ji buvo įspėta atitinkamais banko raštais. Vėliau ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos prisiteisimo iš atsakovės, ieškinio pateikimo dieną skolos dydis yra 7302,57 litai, tai yra 6000 litų negrąžinto kredito, 782,18 litų nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 409,50 litų nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 110,89 litų nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. LR CK 6.37 str. ir 6.210 str., 6.870 str. , 6.873 , 6.874 str. , 6.881 str. ir Lietuvos teismų praktika, sutarčių teisės teorija priskiria dvi palūkanų funkcijas, tai yra mokėjimo funkciją atlieka sutartinės palūkanas, kurios nurodytos kredito sutartyje ir jos yra 20 procentų metinių palūkanų, atlieka palūkanos, numatytos LR CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., tai yra 5 procentai nuo priteistos sumos, kurias ir prašoma priteisti. Taip pat ieškovo atstovas pasisakė dėl atsakovės pateiktų dokumentų, t.y. išanalizavus visus mokėjimo pavedimus, matyti, kad atsakovė iš paimto kredito grąžino per visą sutarties laikotarpį tik 150 litų ( mokėjimo pavedimu 2009 m. balandžio 21 d. buvo pravesta 100 litų tiesiai į kreditinės kortelės sąskaitą, kurios išrašas yra pateiktas, bei 50 litų pravesta 2009 m. gegužės 4 d. į tą pačią kreditinės kortelės sąskaitą; visi kiti atsakovės pavedimai 123,120, 120 litų ir mažesnėmis sumomis kiekvieną mėnesį į savo atsiskaitomąją sąskaitą buvo ieškovo nuskaityti mokėjimams pagal kredito kortelės sutartį dengti, t.y. palūkanoms, delspinigiams, kortelės aptarnavimo mokesčiui. Pagal kortelės sutartį buvo nustatyta 20 procentų metinių palūkanų, tai yra 6000 litų kredito, padauginus iš 20 procentų metinių palūkanų, gaunasi 1200 litų per metus, t.y. 100 litų per mėnesį. Atsakovė mokėdavo iki 120-130 litų, bet ne kiekvieną mėnesį, buvo mokama, pvz., 63 litai mėnesiui, pagal pateiktus sąskaitos išrašus matosi, kam konkrečiai buvo padaryti tie nuskaitymai nuo atsakovės sąskaitos.

Atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais, palaikė savo teiktą atsiliepimą analogiškais motyvais, paaiškino, jog bankas piktnaudžiavo atsakovės padėtimi. 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžioje bankas turėjo jai pareikšti pretenziją pagal sutarties 14.4, 14. 4 ir 1 punktą, nes tai buvo praėję 89 kalendorinės dienos, t.y. nurodyti faktą, kad ji yra negrąžinusi nei vienos dalies paimto pasinaudoto kredito. Bankas kaip šalis vykdydama ir būdama atsakinga ne tik savo vidaus apskaitoje, bet ir visuomenės akyse, turėjo ją, kaip vartotoją, pradelsusią 89 dienas informuoti ir pareikalauti iš jos vieno trečdalio pasinaudoto kredito. To neįvyko, atsakovė toliau derindama su banko konsultantais, mokėjo sumas, kurias privalėjo mokėti už naudojimąsi kreditu. Pagal sutarties 13.2 punktą bankas yra įsipareigojęs pareikalauti iš kredito gavėjo, jeigu jis pradelsia 89 dienas ir daugiau, pareikalauti duomenų apie asmens materialinę padėtį. Tai reiškia, ieškovas turėjo paprašyti atsakovės išrašų darbo užmokesčio, kitų dokumentų, siekdamas išsiaiškinti, kodėl ji negali padengti įsiskolinimo dalies. Sutarties sąlygų nustatymas ir kontrolė tai yra banko prievolė, ir jei pats bankas nesilaiko savo sutarties, jai, kaip klientei, neturėtų tekti visa atsakomybė. Atsakovės teigimu, bankas neveikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl ji pagrįstai savo atsiliepime reikalauja nepripažinti šitos skolos, taip pat turėtų būti atsižvelgta ir į protingus sutartinių palūkanų procentus. Atsakovė nurodė turinti aukštąjį finansinį išsilavinimą, be to pateikė duomenis, kad šiuo metu dirba vyr. buhaltere vienoje savivaldybės įstaigoje, bet nemano, kad šios aplinkybės turi kokią nors reikšmę ginče.

Taip pat atsakovė palaikė savo teiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, motyvuodama tuo, kad jos sunki turtinė padėtis, pagrįsdama atitinkamais rašytiniais duomenimis (b.l. 52 -69).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). CK 6.63 str. numato atvejus, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Skolininkui, praleidus prievolės įvykdymo terminą, jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). CK 6.70 str. numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis pagal sutartį arba įstatymus.

Pagal ieškinyje, ieškovo atstovo paaiškinimuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus - 2009-03-20 AB „Swedbank“ banko kreditinės mokėjimo kortelės „Auksinė VISA sutartį Nr.09-017769-RK (b.l. 4-5) nustatyta, kad šios sutarties pagrindu bankas atidarė atsakovei kredito limito sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) ir ją kreditavo 6000 litų sumai, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą dalimis (keturis kartus po 1500 Lt), mokėti 20 procentų metines palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Pagal ieškovo pateiktus kredito limito sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą (b.l. 40) ir atsakovės turimos banke atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą (b.l.115-116), atsakovės teiktus rašytinius duomenis apie sutarties dalinį įvykdymą (70-106), darytina išvada, kad faktiškai atsakovė kredito grąžinimui skirtas pinigų lėšas buvo įmokėjusi tik du kartus, tiesiogiai į kredito limito sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) pravesdama 2009-04-22 100 litų, 2009-05-04 50 litų, po ko tuos pinigus vėl iš kredito limimo sąskaitos paėmė, o laikotarpiu nuo 2009-05-14 iki 2011-11-09 atsakovė pervesdavo į turimą banke atsiskaitomąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) po kas mėnesį nuo 40 iki 130 litų siekiančias įmokas, kurios ieškovo buvo nurašomos kaip atsakovės naudojimosi kreditu palūkanos, kortelės aptarnavimo mokestis bei delspinigiai, viso 3283,29 Lt. Iš pateiktų minėtų banko sąskaitų išrašų, skolos paskaičiavimo dokumento ( b.l.7) bei siųstų raštų atsakovei (b.l.6; 21;23) matyti, kad faktiškai nuo 2011-11-18 atsakovė nustojo vykdyti bet kuriuos įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, todėl sutartis buvo banko vienašališkai nutraukta nuo 2012-05-24; ir ieškovui atsakovė liko skolinga 6000 Lt kredito, 782,18 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 409,50 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą, 110,89 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad yra pagrindas banko veiksmus pripažinti neteisėtais, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, taip pat sudarytas sutarties sąlygas dėl palūkanų, delspinigių dydžių nustatymo bei kitų sąlygų pripažinti pažeidžiančias kredito gavėjo (vartotojo) interesus, kadangi atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais įrodymais. Atsakovė, turėdama aukštąjį finansinį išsilavinimą ir darbo patirtį buhalterinėje apskaitoje, laikytina pilnateisiu ir profesionaliu dalyviu finansų rinkoje, todėl galėjo nepriimti ieškovo siūlomų sąlygų, derėtis dėl sutartyje numatytų kredito metinių palūkanų ir delspinigių dydžių, grąžinimo terminų, kreiptis dėl sutarties vykdymo pakeitimo, susidarius sunkiai turtinei padėčiai. Atsakovės pasyvūs veiksmai tiek sudarant su ieškovu sutartį, tiek sutarties vykdymo procese neatitinka taikomų rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio panašioje situacijoje standartų.

Todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, nes sutartyje nustatytų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, nemokėjo visų sutartinių palūkanų, nors buvo įspėta dėl įsipareigojimų tinkamo nevykdymo. Šiais savo veiksmais atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus ir Lietuvos Respublikos CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 2 d., 6.872 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, bei mokėti palūkanas.

Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškinys dėl kredito priteisimo mažintinas atsakovės sumokėta 3283,29 Lt suma pagal pateiktus dokumentus (b.l. 70-106), kadangi šios piniginės lėšos ieškovo pagrįstai buvo įskaitytos kaip atsakovės naudojimosi kreditu palūkanos, kortelės aptarnavimo mokestis bei delspinigiai. Sudarytos šalių 12.8 punktas numato, kad bankui iš kredito gavėjo gavus mažesnę sumą nei visa Kredito gavėjo Bankui pagal sutartį mokėtina suma, bankas iš gautos sumos, nepriklausomai nuo Kredito gavėjo nurodytos mokėjimo paskirties, pirmąja eile padengs banko išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pagal sutartį pareiškimu, antrąja eile - Kredito gavėjui priskaičiuotus delspinigius, trečiąja eile – palūkanas ir kitus mokesčius pagal sutartį, ketvirtąją eile – kreditą (b.l. 5).

Be to šalių sudarytos sutartyje nustatyta, kad už panaudotą kreditą, skaičiuojami banko operacijų ir paslaugų įkainiuose (toliau – įkainiai) nustatyto dydžio palūkanos, delspinigiai. Atsakovei sutartyje nustatyta palūkanų norma yra 20 procentų (b.l.4). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinos nesumokėtos 782,18 Lt palūkanos ir 20 % dydžio metinės palūkanos už negrąžintą 6000,00 Lt kreditą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo (CK 6.872 str.). Sutarties įkainiuose nustatyta, kad už pavėluotą kredito grąžinimą skaičiuojami 0,10 % dydžio delspinigiai per dieną. Remiantis ieškovo atliktais paskaičiavimais, atsakovė yra skolinga ieškovui 409,50 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą ir 110,89 Lt – už nesumokėtas palūkanas. Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad ši skola yra sumokėta ir kad ieškovo pateiktame skolos dokumente (b.l.7) nurodytos sumos yra neteisingai paskaičiuotos, todėl iš atsakovės ieškovui priteisini reikalaujami delspinigiai.

Konstatuotina, kad tarp šalių kredito sutarties pagrindu yra susiklostę kredito paskoliniai santykiai reguliuojami CK XLIII skyriuje. CK 6.881 straipsnio 1,2 dalyse pateikta kreditavimo sutarties samprata, numatanti, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams bendrosios paskolinius santykius reguliuojančios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei minėto skirsnio nustatytoms taisyklėms. CK išskiria komercinį kreditavimą (CK 6.885 straipsnis) ir vartojamąjį kreditą (CK 6.886 straipsnis), bei numato, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs jog esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Be to pasisakydamas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį, bei dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, taikymo, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas).

Atitinkamai teismas konstatuoja, kad šalių sutartimi nustatytų palūkanų paskirtis yra apmokėjimas už naudojimąsi ieškovo (kreditoriaus) pinigais, tuo tarpu taip vadinamųjų procesinių palūkanų paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu ginčo atveju priteisus atsakovei sutartines ir procesines palūkanas, jos yra neteisėtai dvigubinamos, nes palūkanos atlieka skirtingas įstatyme numatytas funkcijas.

Remdamasis CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas sprendžia atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsižvelgiant į turtinę ir šeiminę šios šalies padėtį. Pagal pateiktus rašytinius duomenis, atsakovė turi hipoteka suvaržytą nekilnojamąjį daiktą – butą, Gegužių g.80-20, Šiauliuose, neturi nepilnamečių vaikų, gyvena viena, 1999 m. mirus sutuoktiniui, yra darbinga ir dirbanti pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna beveik 2000 litų darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), be to turi kitų finansinių įsipareigojimų (b.l.53-69) . Teismas pažymi, jog sprendimas yra išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku, kad turi būti atsižvelgiama ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, siejant sprendimo vykdymo išdėstymą tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, siekiant šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Atsižvelgdamas į minėtas visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad visgi byloje yra pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti dviems metams, kaip prašo atsakovė, atsižvelgiant į šios šalies sunkią turtinę padėtį.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovui priteisiamos turėtos pagrįstos dokumentai bylinėjimosi išlaidos (b.l. 9) – 219 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 p., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Swedbank“, juridinio asmens 112059651, iš atsakovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 7302,57 Lt skolą, 20,00 proc. dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 6000,00 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-09-25 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 219 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Spendimo dalį dėl 7302,57 Lt skolos išieškojimo išdėstyti dvejiems metams lygiomis dalimis, atsakovei kas mėnesį mokant po 304,27 Lt ieškovui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.