Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam V. K., gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini, nevedęs, 5 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

- 2012-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 3 MGL bauda (sumokėta 650 Lt),

- 2013-08-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė,

- 2014-12-04 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 10 mėn. Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pasibaigęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2016-01-27 apie 08.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su savo sugyventine metu, tyčia tampė ją už plaukų, kumščiais ir delnu iš viso keturis kartus smogė jai į veidą, tris kartus spyrė jai į nugarą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš V. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2016-01-27 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 8 val. ryte, susiginčijęs su sugyventine, tyčia tampė jai už plaukų, tris-keturis kartus trenkė į galvą ir tris kartus spyrė jai į nugarą. Buvo blaivus. Savo elgesį vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas V. G. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-01-27 apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio V. K., kuris jai smūgiavo rankomis ir spardė, pataikydamas į galvą ir nugarą. Taip sukėlė jai fizinį skausmą, padarė sužalojimus. Šiame protokole nukentėjusioji V. G. parodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pareiškime. Taip pat nurodė, kad įvykio metu sugyventinis V. K. sugriebė plaukus, kumščiu ir delnu jai smogė iš viso keturis kartus, pataikydamas į veidą, tris kartus spyrė, pataikydamas į nugarą. Dėl to patyrė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą. Tuo pačiu protokolu apžiūrėta ir įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 3-5).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-01-27 apie 08.40 val. gautas pranešimas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus vyras smurtauja. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. G., kuri įvykio vietoje parodė, kad 2016-01-27 ryte jos vyras V. K. kelis kartus smogė jai į veidą. Moteris buvo sutrikusi, verkė, medikų pagalbos atsisakė. Smurtą galintys rodyti požymiai: dešinės pusės skruostas paraudęs, įdrėskimas ir kraujuojanti nosis. Anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų (b. l. 6-7).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis V. K., pradėjęs konfliktuoti su savo šeimos nariu – sugyventine V. G., tyčia tampė ją už plaukų, kumščiais ir delnu iš viso keturis kartus smogė jai į veidą, tris kartus spyrė jai į nugarą, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 37-39), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra teistas už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, tris iš jų, iš kurių du nesunkūs bei vienas apysunkis, padarytus vėlgi prieš tą patį savo šeimos narį – sugyventinę, būnant gerokai apsvaigus nuo alkoholio, šį nusikaltimą padarė tik ką pasibaigus paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį, atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, žala nukentėjusiajai nepadaryta, mažesnį, nei numatytas laisvės atėmimo, numatyto šio straipsnio sankcijoje, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, ir sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl nusikaltimo sunkių pasekmių neatsirado, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis naujų nusikaltimų nepadarė, šis laikotarpis yra pasibaigęs, padeda išlaikyti šeimoje augantį vaiką, rodo, kad kaltinamasis nėra vien tik nusikalsti linkusi asmenybė, todėl, teismas, taip pat įvertinęs ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013), laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje 2016-01-28 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1089, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti 9 (devynių) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 6 (šeši) mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.