- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-163-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- B. G.
- Nuteistasis
- F. V.
- Kaltinamasis
- F. V.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-190-2011
2.4.5., 2.4.7.
2011 m. vasario 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo F. V. pripažintas kaltu pagal:
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams;
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas 15 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir F. V. nustatyta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dviejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš F. V. B. G. priteista 3170 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
F. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2010 m. gegužės 27 d. apie 10.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie B. G. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir tyčia metaliniu vamzdžiu išdaužė gyvenamojo namo du verandos langus, bandydamas patekti į vidų, tačiau pro išdaužtą verandos langą į namo vidų patekti nepavyko, tada jis tyčia metaliniu vamzdžiu išdaužė namo kambario langą ir pro jį įsibrovė į namą, kur pagrobė B. G. priklausančius pinigus 3000 litų, paslėptus krosnyje, vieną juodos duonos kepaliuką 3,89 Lt vertės, vieną baltos duonos kepaliuką 0,89 Lt vertės, vieną butelį aliejaus-5 Lt vertės, pusę naminio pyrago, be vertės, 30 vienetų kiaušinių 15 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė B. G. priklausančio turto už 3024, 78 Lt, šiai sumai padarydamas jai turinę žalą.
F. V. taip pat nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės turtą , o būtent: 2010 m. gegužės 27 d. apie 10.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibraudamas į B. G. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu vamzdžiu išdaužė gyvenamojo namo du verandos ir vieną kambario langus, taip sugadindamas nedidelės vertės B. G. turtą, padarydamas nukentėjusiajai B. G. 150 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, nors kaltinamasis F. V. iš dalies pripažįsta savo kaltę, tačiau kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi jo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, parodymai nėra nuoseklūs, kategoriškai prieštarauja nukentėjusiosios B. G. parodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir remtis tokiomis kaltinamojo versija, neva jis nedaužė verandos langų, bei kiaušinių ir 3000 litų nepavogė iš B. G. namų, nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, jog nukentėjusioji B. G. davė nuoseklius parodymus apie įvykį, parodydama, kad ji išėjo iš namų trumpam pas kaimyną, namo langai buvo tvarkingi, tačiau grįžusi namo, rado išdaužtus savo namo langus, išverstą spintą, netvarką. Tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigti, teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo ir tai, jog kaltinamasis F. V. teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad B. G. pinigų jis nepavogė, verandos langų nedaužė, tačiau pripažino, kad jis norėjo surasti pinigus ir jų ieškojo nukentėjusiosios bute, 2010-05-28 įtariamojo apklausos metu F. V. parodė, kad bandė įlįsti pro verandą, išdaužęs nedidelį stiklinį langelį su vamzdžiu, tačiau nepatekęs pro jį, išdaužė kitą namo langą ir tokiu būdu įlindo į vidų. Kambaryje pamatęs krosnį ir ją apžiūrėjus iš vidaus, rado dėžutę, kuri buvo atidaryta ir pajautė, kad ten yra pinigų, paėmęs saują pinigų išėjo, vėliau eidamas link autostrados suskaičiavo , ten buvo 3000 litų įvairiomis kupiūromis. Jis parodė, kad grįžęs pripirko vyno, kur padėjo likusius pinigus, neprisiminė (b.l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo apklaustas dar du kartus, tai yra 2010-06-15 ir 2010-06-22 ir savo anksčiau duotus parodymus patvirtindavo ( b.l. 51,69).
Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, nes jį mušė, tačiau apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra tokių duomenų, kad jo duoti parodymai būtų išreikalauti iš kaltinamojo prievarta.
Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, tikėti ir remtis kaltinamojo versija dėl to, kad jo parodymai išgauti prievarta, nėra jokio pagrindo. Vertindamas kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus būdama įspėta ir prisaikdinta, todėl netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, teismas neįžvelgia pagrindo.
Tokiu būdu, teismas, įvertinęs kaltinamojo versiją, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, bei kitus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog F. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, o kaltinamasis iš dalies neigia savo kaltę, bandydamas palengvinti sau baudžiamosios atsakomybės naštą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis slaptai pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą. Taip pat konstatavo, jog kaltinamojo įvykdyta veika pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 dalį kvalifikuota teisingai kaip baudžiamasis nusižengimas, kadangi jis tyčia sugadino svetimą nedidelės vertės turtą.
Iš F. V. apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o teismas buvo šališkas ir nepagrįstai netikėjo jo parodymų, duotų teisme teisingumu. Anot apelianto, ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš jo parodymus išgavo smurtu ir prievarta, o prokurorė šiuos pareigūnus dangstė.
F. V. tikina, jog nukentėjusioji G. G. jį pirmą kartą pamatė teisme, tačiau teismas visiškai patikėjo jos parodymais. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, nes pradžioje ji teigė, kad buvo dvi dėžutės, o vėliau, kad viena. Mano, kad pas B. G. pinigų galbūt ir nebuvo iš viso. Anot nuteistojo, B. G. galėjo apvogti G. J., kuris tą dieną dirbo netoliese. Būtent G. J. jį ir apkalbėjo, nes jie buvo susitikę. Be to, apeliantas pažymi, jog neteisingi yra nukentėjusiosios teiginiai, jog jis, pavogęs jos pinigus, už juos tris dienas gėrė, nes jis tas dienas buvo pas sugyventinę ligoninėje, o 2010-06-30 ją iš ligoninės parsivežė. Prašo atsižvelgti ir į tai, jog jo sugyventinės sesuo pamačiusi namuose netvarką po 2010-06-28 kratos pasakė pareigūnui G. Jančiauskui, jog tie pinigai, kurių jie ieško yra Vievio PK.
F. V. atkreipia dėmesį, jog jis pagal ankstesnį nuosprendį buvo paleistas anksčiau laiko ir aštuonerius metus nenusikalto, todėl prokuroras nepagrįstai teisme teigė, jog jis yra įžūlus ir nelinkęs taisytis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo F. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo F. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl F. V. kaltės ir pagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. Byloje surinkti įrodymai įvertinti remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai vadovaujantis įstatymu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų.
Nors F. V. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.
F. V. kaltę padarius vagystę įsibraunant į patalpą bei sugadinus svetimą turtą pagrindžia teismo išsamiai aptarti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiosios B. G. parodymai iš kurių matyti, jog 2010-05-27, apie 10.30 val., metaliniu vamzdžiu išdaužus jai priklausančios sodybos du verandos langus, per kuriuos į namo vidų patekti nepavyko, tuomet metaliniu vamzdžiu išdaužus namo kambario langą buvo patekta į namą ir iš jo pagrobti 3000 litų, vienas juodos duonos kepaliukas, vienas baltos duonos kepaliukas, vienas butelys aliejaus, pusę naminio pyrago, 30 vienetų kiaušinių (b.l. 129-131); nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l. 34-38), kratos F. V. bute ir pagalbinėse patalpose protokolas (b.l. 21-22), kurios metu buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su 1 kepalu juodo duonos „Kaimynų“, pusė kepalo baltos duonos, pavadinimu „Tarybinė“, ketvirtis balto naminio pyrago, todėl teismas pagrįstai jais bei kitais surinktais byloje įrodymais patikėjo ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis skunde teigia, kad B. G. parodymai vertinti kritiškai, nes ji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo dvi dėžutės su pinigais, o teisme – viena, todėl, anot apelianto, pas B. G. pinigų galbūt ir nebuvo iš viso. Kolegija nemato objektyvaus pagrindo, dėl kurio turėtų netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka byloje esančias faktines aplinkybes, jos parodymai, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Ji tiek apklausiama tyrėjo, tiek ir teisėjo teismo posėdyje parodė, jog pinigai buvo kokliniame pečiuje padėtoje metalinėje užsukamoje dėžutėje (b.l. 3-4, 129-131).
Byloje nėra jokių duomenų, kurie tvirtintų, jog nukentėjusioji B. G. būtų turėjusi kokią nors priežastį nepagrįstai apkaltinti F. V. jam inkriminuojamų nusikaltimų, kuriuos jis pats iš dalies pripažino, padarymu, nes nukentėjusioji kaltinamojo iki vagystės nepažinojo. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo jos parodymais, kuriuos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, netikėti, pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes ir grįsdamas F. V. kaltę.
Be to, F. V. kaltę padarius vagystę įsibraunant į patalpą bei sugadinus svetimą turtą pagrindžia ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, ir nėra nuoseklūs, kategoriškai prieštarauja nukentėjusiosios B. G. parodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl remtis jo versija, neva jis nedaužė verandos langų nepavogė kiaušinių ir 3000 litų iš B. G. namų, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde F. V. iš viso neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas neva jas galėjo padaryti kitas asmuo - G. J., tačiau toks nuteistojo skundo teiginys yra paneigiamas jo paties parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisiamajame posėdyje F. V. neigė iš nukentėjusiosios pavogęs 3000 Lt ir kiaušinius ir teigė išdaužęs ne du, o vieną verandos langą, tačiau parodė, jog nukentėjusiosios name ieškojo pinigų. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis F. V. parodė, kad patekęs į B. G. namo kambarį, pamatė krosnį, kurios viduje rado atidarytą dėžutę, o įkišęs ranką pajautė, kad ten yra pinigų. Jis kažkiek jų paėmė į saują ir išėjo, vėliau eidamas link autostrados suskaičiavo, ten buvo 3000 litų įvairiomis kupiūromis. Taip pat jis parodė, kad grįžęs už tuos pinigus pirko vyno, o kur padėjo likusius - neprisiminė (b.l. 27). Pažymėtina ir tai, jog F. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dar du kartus, ir apklausų metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (b.l. 51, 69). Tokie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios, kuri parodė, jog metalinėje dėžutėje iš viso buvo 5000 Lt, tačiau po to, kai ją apvogė, dėžutėje liko 2000 Lt.
Apeliacinė instancija taip pat pažymi, jog po visais įtariamojo apklausos protokolais paties F. V. ranka yra padaryti įrašai: „Perskaičiau, surašyta teisingai“, kas patvirtina, kad apelianto parodymai buvo fiksuojami teisingai. Nors F. V. Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pateikė skundą dėl neva jo atžvilgiu naudoto ikiteisminio tyrimo pareigūnų smurto, tačiau šie faktai yra paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu du kartus (2010-05-28 ir 2010-06-15) apklausiant F. V., jis gynėjo atsisakė, tačiau 2010-06-16 sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą teismo posėdyje, kurio metu jis buvo apklaustas ir patvirtino, jog įsibrovė į B. G. namą ir pagrobė jai priklausantį turtą, apelianto gynėjas dalyvavo. Be to, F. V. gynėjas dalyvavo ir apklausiant jį kaip įtariamąjį 2010-06-22, kur jis patvirtino savo parodymus, duotus 2010-05-28 ir 2010-06-15. Nei įtariamojo apklausų metu, nei teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą F. V. ir jo gynėjas nepareiškė, jog jog iš įtariamojo parodymai buvo išgauti neleistinomis priemonėmis ir būdais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstas apelianto teiginys, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš jo parodymus išgavo smurtu ir vertintinas kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Skirdamas bausmę nuteistajam F. V. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę.
F. V. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas vieną kartą, nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis taip pat dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą, kurį jis padarė nepraėjus mėnesiui nuo B. G. turto vagystės. Šiuo metu minėtas nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad F. V. yra linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta arba neteisinga.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dar kartą išanalizavęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Keisti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo, nes apylinkės teismas savo išvadą dėl F. V. kaltės padarė tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurių pakanka pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
F. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.