- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-790-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00248-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo I. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau-Institucija) 2013 m. kovo 20 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 124² str. 1 d. Vadovaujantis LR ATPK 33 str., jai paskirta galutinė nuobauda - 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams.
Šalies argumentai
I. P. skundė Institucijos 2013 m. kovo 20 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, prašė jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Kaišiadorių miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo skundas buvo patenkintas, 2013 m. kovo 20 d. Institucijos nutarimas panaikintas, o byla I. P. atžvilgiu nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad byloje, įvertinus įrodymų visumą ir aplinkybes, I. P. veiksmuose nebuvo įrodyta tyčios pagal LR ATPK 124² str. 1d. ir 127 str.2 d. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, išskyrus liudytojų Ž. J. ir R J. Ž. paaiškinimus, kad įvykio metu būtų buvę apgadinti kelio atitvarai, o galima eismo įvykio vieta pareigūnų nebuvo apžiūrėta, nepateikti jokie įrodymai. Byloje neįrodyta, kad pareiškėja I. P., 2013-12-13 vairuodama transporto priemonę kelyje A1 ties Antakalnio km., Kaišiadorių raj. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui ir turtui, nes pačios I. P., liudytojų R. J. Ž., Ž. J. ir R. M. paaiškinimu nustatyta, jog greitėjimo juostoje ties Antakalnio km. iš tiesų buvo sunkvežimių sangrūda, o pareiškėjos I. P. paaiškinimu, atsiradus staigiai kliūčiai, ji manevravo į antrą juostą įsitikinusi eismo įvykio saugumu, todėl jos veiksmuose nėra jokių tyčinių veiksmų.
Institucija, nesutikdama su teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimu, jį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai kvalifikavo administracinį pažeidimą, kadangi nurodė, jog I. P. veiksmuose nėra tyčinių veiksmų, tačiau Institucija nurodoa, kad pažeidimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo. Skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, bei į kitus rašytinius įrodymus, kurių visumos pakanka patvirtinti pažeidėjos kaltę dėl LR ATPK 124² str. 1 d. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Tai, kad I. P. nejuto smūgio ir nematė kitos transporto priemonės, nereiškia, kad šio įvykio nebuvo. I. P. savo manevru sukėlė pavojingą situaciją ir šie veiksmai padaryti dėl neatsargumo. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vado V. Č. 2013-01-16 tarnybiniu pranešimu, kuris yra niekinis. Pranešime nurodytos aplinkybės gali būti nustatytos tik atliekant autotechninę ekspertizę. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankiais įrodymais. Institucija prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS Kelių policijos grupės 2013-03-20 nutarimą, kuriuo I. P. nubausta 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos skundą I. P. prašo skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą palikti galioti. Jos manymu nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliantas nepateikė jokių naujų, teismo dar neišnagrinėtų, rašytinių įrodymų ar aplinkybių.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, siekiant pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius LR ATPK 124² str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus teisės pažeidimus.
LR ATPK 124² str. 1 d. numato atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą: tai toks transporto priemonių vairavimas, kai vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
LR ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Institucija savo skunde prašo dėl šių veikų padarymo kalta pripažinti I. P., nes dėl I. P. LR ATPK124² str. 1 d. padaryto pažeidimo buvo padarytas ir LR ATPK 127 str. 2 d., numatytas pažeidimas, t.y. I. P. vairuodama automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, kad nekeltų pavojaus savo ir kitų asmenų saugumui, atsiradus kliūčiai kelyje keitė važiavimo kryptį, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Alfa Romeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. R. Ž., su juo susidūrė, dėl to minėtas automobilis po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, buvo apgadintos abi transporto priemonės. I. P. nepripažįsta savo kaltės ir nemano, kad pažeidė KET reikalavimus.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. ⁵⁷⁵-237/2011).
Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia, pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, nebuvo surinkti visi įrodymai, kurie išsklaidytų abejones dėl I. P. veiksmų priešingumo teisei. Byloje nėra tiek objektyvių duomenų, kad jie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog ji kalta dėl sukelto eismo įvykio, turi būti nubausta už pažeidimus, numatytus LR ATPK124² str. 1 d., 127 str. 2 d. Byloje policijos pareigūnai neatliko visų būtinų eismo įvykiui užfiksuoti veiksmų, kurie leistų visiškai patvirtinti I. P. kaltę. Byloje esančios fotolentelės, eismo įvykio schemos, tarnybiniai pranešimai, bylos dalyvių paaiškinimai nepatvirtina eismo įvykio fakto. Byloje nenustatyta tiksli eismo įvykio vieta, nes nė vienas eismo įvykio dalyvis nepasiliko joje. Byloje nenustatyta, kad automobiliai buvo apgadinti būtent šio įvykio metu, kadangi abu automobiliai ir galima eismo įvykio vieta apžiūrėti ir nufotografuoti tik 2013-01-03, tai yra praėjus pakankamai daug laiko nuo tiriamo įvykio. Be to, nuotraukos nekokybiškos ir neinformatyvios. Iš jų sunku nustatyti ar įbrėžimai galėjo būti padaryti būtent šių automobilių kontakto metu, ar įbrėžimų lokalizacija atitinka automobilių aukštį. I. P. apie įvykio aplinkybes apklausta taip pat tik 2013-01-03, nors, kad ji yra Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo nustatyta tuoj po įvykio, t.y. 2012-12-13. Praėjus tokiam laiko tarpui, nustatyti tikslias, nekeliančių abejonių eismo įvykio aplinkybes pakankamai sudėtinga.
Byloje turi būti įvertintas abiejų eismo dalyvių elgesys eismo įvykyje, nes KET reikalavimų laikymasis yra visų eismo dalyvių pareiga. Šiuo atveju tikslioms eismo įvykio aplinkybėms nustatyti sutrukdė ir Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. R. Ž. elgesys.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str., apibrėžiantis eismo dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:
1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka;
2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, įvykus eismo įvykiui, J. R. Ž., būdamas to įvykio dalyvis, privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka bei pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, o ne vytis kitą automobilį, kurio vairuotojo veiksmai galbūt buvo eismo įvykio priežastimi. J. R. Ž. veiksmai po eismo įvykio iš dalies sąlygojo netikslų eismo įvykio vietos apžiūros užfiksavimą. J. R. Ž. parodymais (b. l. 50) jis nebuvo sustojęs eismo įvykio vietoje, neapžiūrėjo savo automobilio, nematė ar liko žymės ant kelio atitvaro. Pasitraukus iš įvykio vietos eismo įvykio dalyviui, policijos pareigūnai prarado galimybę tiksliai atlikti būtinus įvykio vietos apžiūros užfiksavimo veiksmus, tačiau šios aplinkybės neatleido pareigūnų nuo pareigos atlikti kuo išsamesnį įvykio vietos tyrimą.
Žinoma, įstatymo nuostatų turėjo laikytis ir I. P., tačiau ji kategoriškai teigia, kad nepadarė jokio eismo įvykio, todėl nemanė turinti aukščiau nurodytas pareigas. Jos teigimu, ji išvažiuodama į pagrindinį kelią buvo įsitikinus, kad tai saugu, tuo ji buvo įsitikinusi ir persirikiuodama į antrą kelio juostą. Ji tikina, kad antroje kelio juostoje nebuvo jokio automobilio, todėl negalėjo būti jokio kontakto. Jos automobilis nurodytu eismo įvykio metu tikrai nebuvo apgadintas. Tokius jos parodymus patvirtina ir liudytoja R. M.. Kad automobilis buvo apgadintas anksčiau, nei įvyko eismo įvykis, patvirtino liudytojas E. G.. Šiuos parodymus būtų galima vertinti kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, jas neigia J. R. Ž. ir Ž. J., tačiau šie asmenys taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi, o byloje surinkti kiti, objektyvūs duomenys, nepakankami, kad suteiktų pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad būtent I. P. veiksmai sukėlė pavojingą situaciją, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinti abu automobiliai.
Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. ⁵⁷⁵-237/2011). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių I. P. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 124² str. 1 d., padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. P. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti;
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.