Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. B. mama L. G.. Paveldėjimo byla po jos mirties užvesta nebuvo. L. G. ir jos sutuoktiniui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė butas / patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po L. G. mirties jos palikimą turėjo teisę priimti jos sutuoktinis V. G. bei jos vaikai – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo, tačiau nei vienas iš nurodytų asmenų palikimo nepriėmė. Visą po L. G. mirties likusį jos turtą: ½ dalį buto, kilnojamuosius daiktus ir kitus asmeninius daiktus bei kitus namų apyvokos reikmenis ir vertingus buities daiktus, kurios paveldėjo pareiškėjas, pradėdamas minėtą turtą faktiškai valdyti. Po mamos mirties, pareiškėjas rūpinosi mamai priklausančio turto dalimi, jį valdė, remontavo, mokėjo mokesčius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad mamos sutuoktinis V. G. buvo senyvo amžiaus, jis taip pat padėjo jam rūpintis jo turtu bei jo poreikiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas rūpinosi tiek savo mama, tiek jos sutuoktiniu V. G., pastarasis po savo mirties paliko visą savo turtą pareiškėjui.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. spalio 26 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikai. L. G. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) su V. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo byla po L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties, Kauno rajono 4-ame notaro biure neužvesta. Kauno rajono 4-ame notaro biure vedama paveldėjimo byla po V. G., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo. Palikimą priėmė A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) V. G. vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 1) butą / patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4) 1/16 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 6) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) V. G. 2010 m. balandžio 27 d. sudarė Testamentą, kuriuo jam priklausiusį turtą ir teises, kurie mirties dieną jam priklausys ir kurie atsiras po jo mirties, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, jis paliko A. S.. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie tai, kad mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų L. G. sudarytų testamentų faktų.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas yra palikėjos L. G. įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jokių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuoti asmenys nereiškė. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėjas po savo motinos L. G. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti mamos turėto turto dalį kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus, teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kadangi iš pareiškėjo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.