Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-8845-405/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
2-8845-405/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8845-405/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00624-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Turto banko ieškinį L. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė valstybės įmonė Turto bankas ieškiniu prašo pripažinti, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklausė A. M. (A. M.), mirusiam 1997-05-27. Nurodo, kad VĮ Turto bankas atlieka A. M. palikimo perėjimo valstybei procedūras, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas negali būti išduotas, kadangi mirusiojo A. M. vardu įregistruotas turtas įgytas A. M. esant santuokoje su G. M., mirusia 1998-03-15. A. M. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įgijo 1992-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi, tuo metu teismo 1978-07-05 sprendimu A. M. ir G. M. santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 str., santuoka laikoma pasibaigusia, kai jos nutraukimas įregistruojamas civilinės metrikacijos įstaigose, todėl A. M. įgyta buto dalis laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinės metrikacijos skyriuje A. M. ir G. M. ištuoka įregistruota tik 1992-05-19, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas jau po to, kai teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, į tai, kad įgyjant turtą A. M. ir G. M. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, G. M. nuo 1990-05-02 deklaravo gyvenamąją vietą Švenčionių m. Taikos g. 10-31, yra pagrindas A. M. įgytą ½ buto laikyti jo asmenine nuosavybe.

Atsakovė L. M. 2018-09-27 rašte nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančio 1997-05-27 mirties įrašo Nr. 28 nustatyta, kad 1997-05-27 mirė A. M.. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 6-7) esančių duomenų nustatyta, kad mirusiojo vardu įregistruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įgyta 1992-02-20 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-420 pagrindu. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus išduotame 1992-05-19 ištuokos akto išraše Nr. 29 (b. l. 8) esančių duomenų nustatyta, kad Švenčionių rajono CMS 1992-05-19 įregistruota palikėjo A. M. ir G. M. ištuoka, A. M. ir G. M. santuoka sudaryta 1959-01-18, nutraukta Švenčionių rajono teismo 1978-07-05 sprendimu. Iš Testamentų registro išraše (b. l. 14) esančių duomenų nustatyta, kad palikėjo A. M. palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Nesant mirusiojo turto paveldėtojų, palikėjo turtas gali paveldėjimo teise pereiti valstybės nuosavybėn, tačiau notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikėjo turtą, kadangi palikėjo vardu registruotas turtas įgytas jam esant santuokoje. Ieškovas prašo pripažinti, kad palikėjo įgyta buto dalis yra palikėjo asmeninė nuosavybė.

Nustatyta, kad A. M. ir G. M. santuoka nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, tačiau LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl byloje vadovaujamasi šiuo metu galiojančio CK normomis. Pagal LR CK 3.87 str. sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalytas arba bendroji jungtinė nuosavybė nepasibaigia kitokiu būdu. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad, be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, be kita ko, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje esančiais rašytiniai įrodymais patvirtinama, kad A. M. įsigyta ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dalis yra A. M. asmeninė nuosavybė. Nustatyta, kad A. M. šį turtą įgijo 1992-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo metu A. M. santuoka buvo nutraukta Švenčionių rajono teismo 1978-07-05 sprendimu, tačiau, pagal tuo metu galiojusio SŠK 40 str., nebuvo laikoma pasibaigusia, nes santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. A. M. įsigyjant turtą, teisme santuoka jau buvo nutraukta, pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir ištuokos akto įraše esančius duomenis, jau iki A. M. įsigyjant buto dalį, jo sutuoktinės gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne A. M. gyvenamojoje vietoje, todėl vertinama, kad A. M. nekilnojamojo turto įsigijimo metu su sutuoktine kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. A. M. valia turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn patvirtinama ir tuo, kad pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas tik su A. M., santuokos nutraukimas buvo įregistruotas netrukus po turto įsigijimo (1992-05-19), G. M. iki mirties nereiškė jokių pretenzijų į šį turtą, mirus G. M., jos turto paveldėtoja – dukra L. M. – buto dalies nepaveldėjo, su ieškiniu sutinka. Nustatyta, kad A. M., įsigydamas turtą, išreiškė savo valią ir jį įsigijo asmeninėn nuosavybėn, todėl ieškinys tenkinamas ir turtas pripažįstamas asmenine palikėjo A. M. nuosavybe.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos byloje atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, atsakovė sutiko su ieškiniu, į tai, kad pripažinus minėtą buto dalį palikėjo A. M. asmenine nuosavybe, nekilnojamasis turtas pereis valstybės nuosavybėn, vertinama, kad iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 96, 270 str., LR CK 3.87, 3.88, 3.89 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1997-05-27, asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė