Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-2482/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
2-2482/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostatyba“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2482/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Elektrostatyba“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autuma“ 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais (civilinės bylos Nr. 2-6399-107/2011).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditoriaus UAB „Elektrostatyba” atstovas skundu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „Autuma“ 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimus. Nurodė, kad BUAB „Autuma” kreditorių 2009 m. lapkričio 24 d. susirinkime buvo nutarta į kreditorių komitetą išrinkti 5 narius: darbuotojų įgaliotą asmenį, Vilniaus apskrities VMĮ įgaliotą asmenį, Swedbank, AB įgaliotą asmenį, Polcolorit S.T. įgaliotą asmenį ir UAB „Pilkasis garnys” įgaliotą asmenį. BUAB „Autuma” kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 29 d. nutarimas 3 darbotvarkės klausimu dėl ilgalaikio nekilnojamojo turto pardavimo pripažintinas negaliojančiu, nes pažeidžia kreditorių teises. Nutarta ilgalaikį nekilnojamąjį turtą adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, pardavinėti „laisvame pardavime”, numatant apie pardavimą skelbti dienraštyje „Lietuvos rytas”, renkant pasiūlymus 10 kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo. Taigi nekilnojamasis turtas nebuvo parduodamas, o tik renkami pasiūlymai. Nutarimu pažeistos kreditorių teisės, nes pardavinėjant turtą viešai buvo galima gauti didesnę kainą.

2011 m. liepos 19 d. neįvyko antrosios BUAB „Autuma” nekilnojamojo turto Minijos g. 19, Klaipėdoje, varžytynės. Hipotekos kreditorius Swedbank, AB atsisakė perimti įkeistą turtą už pradinę pardavimo kainą 800 000 Lt. Vėliau kreditorius I. L., kuris yra su BUAB „Autuma” susijęs asmuo, perėmęs hipoteka apsaugotą reikalavimą iš Swedbank, AB pareiškė norą pasinaudoti teise perimti varžytynėse neparduotą turtą už 672 592,91 Lt, t. y. už 127 407,09 Lt mažesnę kainą. Kreditorių teisės buvo pažeistos, nes įkaito turėtojui turtas perduotas ne už neįvykusių antrųjų varžytynių kainą - 800 000 Lt, o už žymiai mažesnę kainą. Kreditorių komitetas veikė išimtinai hipotekos kreditoriaus I. L. interesais. Jo reikalavimas apsaugotas ir kilnojamojo turto įkeitimu, kurio pradinė pardavimo kaina antrose varžytynėse buvo 751 421 Lt. Kreditorių komitetas turėjo svarstyti variantą apie hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimą iš kilnojamojo turto, o ne išimtinai iš likvidaus nekilnojamojo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Elektrostatyba“ skundą dėl BUAB „Autuma“ 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimų atmetė. Teismas nurodė, kad BUAB „Autuma“ kreditorių komitetas susideda iš 5 narių. Teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus apskrities VMI pakeista teisių perėmėju AB Turto banku. Iš BUAB „Autuma“ 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. kreditorių komiteto posėdžių protokolų matyti, jog juose dalyvavo ir raštu balsavo 3 kreditorių komiteto nariai, o AB Turto bankas, kaip Vilniaus apskrities VMI teisių perėmėjas, pritarė administratoriaus pateiktiems nutarimų projektams. Priimti nutarimai yra teisėti. Teismo įsitikinimu, nepažeidus nustatytos kreditorių komiteto darbo procedūros negalima sutikti su teiginiais, kad nurodyti nutarimai yra neteisėti. Kreditorių komitetas svarstė klausimus savo kompetencijos ribose. Ginčijami nutarimai neprieštarauja ĮBĮ 33 straipsnyje nustatytai turto pardavimo tvarkai. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto kreditorių komitetas nutarė perduoti turtą įkaito turėtojo teisių perėmėjui I. L. už 672 592,91 Lt sumą, nes geresnių pasiūlymų neturėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditoriaus UAB „Elektrostatyba“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, o kreditoriaus skundą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir UAB „Elektrostatyba“ 2011 m. liepos 14 d. skundas. Papildomai pažymima, kad Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 1 punktas numato, jog įkeistas ir nekilnojamasis turtas parduodami iš varžytynių. Viešai skelbtame BUAB „Autuma“ pranešime dėl 2010 m. liepos 19 d. vyksiančių pirmųjų varžytynių, o joms neįvykus, - 2010 m. liepos 30 d. paskelbtose antrosiose varžytynėse buvo pardavinėjami du nekilnojamojo turto vienetai, esantys Minijos g. 19, Klaipėdoje (administracinis pastatas ir kiemo statiniai). Tačiau 2011 m. gegužės 10 d. viešame pranešime dienraštyje „Lietuvos rytas“ nurodyta, kad parduodami BUAB „Autuma“ trys nekilnojamo turto objektai Minijos g. 19, Klaipėdoje, t. y. administracinis pastatas, sandėlis, kiemo statiniai. Dėl BUAB „Autuma“ sandėlio nebuvo skelbtos varžytynės, kaip nustatyta minėtame bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Tai yra nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos pažeidimas. BUAB „Autuma“ nekilnojamasis turtas nebuvo pardavinėjamas beveik metus laiko. Tikslu išsiaiškinti, koks nekilnojamasis turtas buvo perduotas kreditoriui I. L., buvo būtina iš bankroto administratoriaus išreikalauti duomenis, kokie pardavimo dokumentai, liudijantys perduodamo turto apimtį, buvo sudaryti ginčijamo 2011 m. birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimo pagrindu su I. L.. Teismas nenagrinėjo tokio kreditoriaus prašymo ir perduoto nekilnojamojo turto apimties nenustatinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Autuma“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad nepardavus nekilnojamojo turto, esančio Minijos g. 19, Klaipėdoje, kreditorių komitetas, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, nutarė ilgalaikį turtą perduoti įkaito turėtojui. Turto pardavimas buvo maksimaliai išviešintas. Turto perdavimas labiausiai atitiko BUAB „Autuma“ kreditorių interesus. Net ir pardavus turtą už 820 000 Lt, šių lėšų nepakaktų trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria atmestas kreditoriaus UAB „Elektrostatyba“ skundas dėl BUAB „Autuma“ 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius UAB „Elektrostatyba“ ginčijo UAB „Autuma“ kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 29 d. bei birželio 17 d. nutarimus, priimtus dėl turto, esančio Klaipėdoje, Minijos g. 19.

Dėl 2011 m. balandžio 29 d. kreditorių komiteto nutarimo

2011 m. balandžio 29 d. kreditorių komiteto 3 darbotvarkės klausimu nutarta ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, pardavinėti „laisvame pardavime“. Apie pardavimą skelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“, renkant pasiūlymus 10 kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo. Įpareigoti bankroto administratorių suėjus terminui per 10 kalendorinių dienų sušaukti kreditorių komiteto posėdį dėl gautų pasiūlymų įvertinimo minėtam turtui įsigyti.

ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 straipsnio nuostatos). ĮBĮ 33 straipsnio nuostatos numato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

BUAB „Autuma“ kreditorių komiteto 2010 m. gegužės 31 d. posėdyje 3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta nekilnojamąjį turtą, esantį Minijos g. 19, Klaipėdoje, parduoti pirmosiose varžytynėse už turto vertintojų pažymoje nurodytą kainą – 820 000 Lt; antrosiose varžytynėse – už 800 000 Lt (39-41 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pirmosios, tiek antrosios varžytynės neįvyko.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 33 punkte nurodyta, kad kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Aprašo 34 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas gali nutarti: 34.1. įpareigoti varžytynių vykdytoją tęsti turto pardavimą iš varžytynių šio Aprašo nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo patvirtintomis kainomis; 34.2. įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis; 34.3. perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka; 34.4. kitaip disponuoti turtu.

Taigi įgyvendinus aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas bei turto nepardavus dvejose varžytynėse, kreditorių komitetas galėjo priimti sprendimą ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, pardavinėti be varžytynių (laisvu pardavimu) (Aprašo 34 punkto nuostatos). Už aptariamą sprendimą balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka. Be to, duomenys apie mėginimą parduoti turtą varžytynėse neleidžia sutikti su apelianto teiginiais, kad nutarimu pažeistos kreditorių teisės, nes pardavinėjant turtą viešai esą buvo galima gauti didesnę kainą.

Dėl 2011 m. birželio 17 d. kreditorių komiteto nutarimo

2011 m. birželio 17 d. kreditorių komiteto posėdžio 3 darbotvarkės klausimu nutarta nepritarti gautam R. K. pasiūlymui perduoti ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, už 600 000 Lt. Nutarta perduoti kreditoriui I. L., kurio kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas aukščiau paminėto turto įkeitimu, ilgalaikį nekilnojamąjį turtą, adresu Minijos g. 19, Klaipėdoje, už skolą, t. y. 672 592,91 Lt, kartu atlyginant dalį priskirtinų tam turtui bankroto administravimo išlaidų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 29 d. nutarimu nustatytu būdu - laisvu pardavimu nepavyko parduoti turto, esančio Minijos g. 19, Klaipėdoje. Be to, dar anksčiau nepavyko turto parduoti varžytynėse. Susidarius tokiai situacijai kreditorių komitetas turėjo teisę nutarti perduoti kreditoriui I. L., kurio kreditorinis reikalavimas užtikrintas turto įkeitimu, ilgalaikį nekilnojamąjį turtą Minijos g. 19, Klaipėdoje, už skolą, t. y. už 672 592,91 Lt sumą, kartu atlyginant dalį tam turtui priskirtinų administravimo išlaidų. Toks sprendimas priimtas kreditorių komiteto narių balsų dauguma, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarka.

CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis grindžia dalį atskirojo skundo, t.y. aplinkybių, jog viešame BUAB „Autuma“ pranešime dėl 2010 m. liepos 19 d., 9 val. vyksiančių pirmųjų varžytinių, o joms neįvykus, ? 2010 m. liepos 30 d. paskelbtose antrosiose varžytinėse numatytų pardavinėti dviejų nekilnojamo turto vienetų, esančių Minijos g. 19, Klaipėdoje, t. y. administracinio pastato ir kiemo statinių. 2011 m. gegužės 10 d. viešame pranešime dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo nurodyta, kad parduodami BUAB „Autuma“ trys nekilnojamojo turto objektai, adresu Minijos g.19, Klaipėdoje, t. y. administracinis pastatas, sandėlis, kiemo statiniai. Pasak apelianto, dėl BUAB „Autuma“ sandėlio apskritai nebuvo skelbtos varžytynės, kurių privalomas vykdymas nustatytas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo konstatuoti bankrutuojančiai įmonei priklausančio nekilnojamo turto pardavimo tvarkos pažeidimo. Visų pirma, paminėti apelianto argumentai pernelyg nutolę nuo šioje byloje nagrinėjamo dalyko. Be to, jeigu apeliantas yra įsitikinęs, jog buvo pažeista turto pardavimo tvarka, tas aplinkybes turėjo ginčyti anksčiau, o ne sprendžiant klausimą dėl kreditorių komiteto 2011 m. balandžio 29 d. ir birželio 17 d. nutarimų. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodytais teiginiais dėl turto pardavimo tvarkos pažeidimų. Pateiktame pranešime apie nekilnojamojo turto pardavimo varžytynes nurodyta, kad kartu parduodamas turtas Minijos g. 19, Klaipėdoje, - administracinis pastatas ir kiemo statiniai-kiemo aikštelė (pradinė pardavimo kaina varžytynėse 820 000 Lt; pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse – 800 000 Lt) (14-16 b. l.). Dienraštyje paskelbtame skelbime nurodyta, kad parduodamas ilgalaikis nekilnojamasis turtas (administracinis pastatas, sandėlis, kiemo statiniai), adresu Minijos g. 19, Klaipėda (17 b. l.). Iš byloje esančios 2010 m. kovo 26 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. 10-02/08 matyti, kad buvo vertintas turtas: 1 306,52 kv. m ploto administracinis pastatas 1B2P su kiemo statiniais – kiemo aikštele; nurodyta pastaba, kad vertinimo metu 44,00 kv. m ploto sandėlis 2I1p yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pažymėtas plane, tačiau jis sunaikintas. Visas nurodytas turtas įvertintas 820 000 Lt suma. Aptariamas sandėlis įvertintas vos 1 Lt verte, pažymint, kad vertinamas objektas yra nedalomas, vertinamas kaip visuma, vertės paskirstytos sąlyginai (42-43 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – sandėlis, esantis Minijos 19, Klaipėdos m., Klaipėdos r. sav., priklauso administraciniam pastatui, t. y. jo priklausinys (48-49 b. l.). Vertinant nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo teigti, kad buvo pažeista turto pardavimo varžytynėse tvarka. Darytina išvada, jog aptariamo sandėlio realiai nėra, išlikęs tik įrašas apie jo įregistravimą. Tokią išvadą patvirtina ir nustatyta turto kaina (820 000 Lt), už kurią buvo bandoma šį turtą parduoti varžytynėse.

Byloje yra pateikti duomenys, kad turtą, esantį Minijos g. 19, Klaipėdoje, buvo siūloma perimti už 400 000 Lt (37 b. l.), taip pat už 600 000 Lt (50 b. l.). Kreditorius I. L. pateikė pasiūlymą perduoti jam įkeistą turtą už skolą, kurios grąžinimas užtikrintas įkeitimu, t. y. už 672 592,91 Lt, kartu atlyginant dalį turtui priskirtų bankroto administravimo išlaidų (51 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad antrosiose varžytynėse nepavyko turto parduoti už 800 000 Lt kainą, kad jo nepavyko parduoti ir be varžytynių (laisvu pardavimu), įvertinus pateiktus pirkėjų pasiūlymus dėl turto įsigijimo kainos, manytina, jog turto perdavimas įkaito turėtojui I. L. už 672 592,91 Lt sumą nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos kreditorių teisės. Kaip jau nurodyta aukščiau, taip pat nenustatyta, kad buvo pažeista teisės aktais reglamentuota ginčijimo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo tvarka.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis