Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

P. R. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 13.05 val. jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, 13.21 val. – 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais P. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis P. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis vyko 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. Penktadienį grįžo namo iš darbo, buvo gavęs teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Jam pasidarė labai liūdna, todėl iš pradžių išgėrė alaus, apie 4 butelius, o vėliau beveik butelį viskio. Gėrė vienas, miegoti nuėjo apie 2 val. nakties. Iš ryto atsikėlė, jam atvežė sūnų savaitgaliui. Sūnus norėjo važiuoti žvejoti, todėl brolio paprašė, kad sūnų nuvežtų prie netoliese, maždaug kilometro atstumu, esančios Nevėžio upės. Pats liko namuose. Kol dirbo, išgėrė skardinę alaus. Galimai pareigūnams netiksliai nurodė, kuomet sakė išgėręs dvi skardines. Tuomet jam paskambino sūnus ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti, nes labai sušalo. Kadangi nebuvo, kam jo paimti, brolis buvo išvykęs, pats nusprendė nuvažiuoti miško keliuku ir paimti sūnų nuo Nevėžio upės. Kai tik išvažiavo, nuvažiavęs apie 600 m, sutiko policijos pareigūnus, važiuojančius priešpriešine eismo juosta. Jie apsisuko ir jį sustabdė. Pareigūnai nurodė, kad jis turi pasitikrinti blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu buvo tikrintas du kartus, su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Alkotesteriu buvo tikrintas praėjus maždaug valandai po alkoholio vartojimo. Jautėsi kažkiek neblaivus, tačiau negriuvinėjo, nepagalvojo, kad neblaivumo laipsnis bus toks didelis. Mano, kad vairuoti jam sekėsi gerai, pastebėjęs pareigūnus greičio nedidino, jie spėjo nuvažiuoti apsisukti ir jį pasivyti. Jam nebuvo tikslo didinti greitį. Alkoholį vartojo įvykio dieną, nes neplanavo niekur važiuoti, bet pablogėjo oras, todėl sūnui sušalus, teko jį paimti. Pėsčiomis eiti negalėjo, nes sūnus turėjo su savimi daug daiktų, reikalingų žvejybai. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo darbovietei. Darbdavys jam buvo išaiškinęs naudojimosi automobiliu tvarką, jam buvo žinoma, kad vairuoti neblaiviam draudžiama. Darbdaviui apie įvykį pranešė iš karto, anksčiau darbdavys niekada nėra matęs jo vairuojančio apsvaigusio. Tai pirmas toks atvejis. Jo darbe jam reikalinga teisė vairuoti, važinėja po visą Lietuvą. Šioje bendrovėje dirba apie 2 metus. Mano, kad automobilio, kurį vairavo, vertė gali būti 2 780 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ji jam atrodo didelė, bet su ja sutinka. Automobiliu naudojosi apie pusę metų, jis neturėjo jokių techninių problemų, bendrovė atlikdavo jo patikrą, jį prižiūrėjo, nebuvo jokių apgadinimų. Savo elgesį vertina neigiamai, pasimokė iš šios situacijos, dabar jam labai sudėtinga važinėti kas dieną į darbą, taip pat bendrauti su vaikais, kurie gyvena su motina (duomenys neskelbtini), apie 2 km atstumu nuo jo namų. Nuo 2024 m. lapkričio mėn. teisė vairuoti jam yra sustabdyta, sudėtinga vykdyti darbo veiklą, nes į darbą jį veža artimieji ar bendradarbiai, vis turi kieno nors prašyti jį nuvežti, tai sukelia vadovo nepasitenkinimą. Teisę vairuoti turi nuo 18 metų, ji niekada nebuvo sustabdyta ar atimta. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jo santykis su galima laiduotoja geras, sutaria gerai su abiem tėvais. Po įvykio paskambino motinai, informavo tėvus, pasikvietė juos pasikalbėti ir jie atvyko į jo namus. Tuo metu dar negyveno su tėvais. Motinai nurodė, kad atsitiko toks įvykis, jog važiavo paimti sūnaus, sustabdė pareigūnai, nustatė jo neblaivumą ir paėmė automobilį. Motina jį barė, sakė, kad tikisi, jog ateityje tokie dalykai nebepasikartos. Su motina taip pat tarėsi dėl buitinių dalykų, nutarė, kad kol atgaus teisę vairuoti, gyvens kartu su tėvais, nes sodyba, kurioje gyveno, yra vienkiemis, joks viešasis transportas ten nevažiuoja. Tėvai jam padeda. Motina jam yra artimiausias žmogus, gali ja pasitikėti. Galima laiduotoja juo taip pat pasitiki. Su ja daug kalbėjosi apie įvykį, kad buvo labai blogai pasielgta, kad daugiau tai nesikartos. Mano, kad motina jam daro teigiamą įtaką, ji yra pavyzdinga mama, jų ryšys stiprus. Jų santykiai nebuvo pakankamas veiksnys, kad šįkart nenusikalstų, nes tuo metu kartu negyveno. Motina jam yra autoritetas, į jos nuomonę ketina atsižvelgti ir ateityje. Ji yra griežta, o po įvykio nuolat jo klausinėja, kur yra, ką veikia, yra labai jos kontroliuojamas. Jo motina yra senatvės pensininkė, turi neįgalumą, tačiau vykdo individualią veiklą. Kokios jos pajamos per mėnesį, jam nėra žinoma. Alkoholį jis vartoja retai, šįkart taip nutiko dėl emocinės būsenos po skyrybų proceso. Šiuo metu pats neturi jokių santaupų, taip pat moka vaikams išlaikymą. Pasižada, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartos, labai gailisi dėl savo poelgio.

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirtų įrodymų visuma.

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. P. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – darbų vadovas. P. R. bendrovėje dirba apie 2 metus, jis yra labai atsakingas, geras darbuotojas. Asmeniškai jį pažįsta nuo 2005 metų. Jis nei per įmonės vakarėlius, nei darbe nevartodavo alkoholio, būdavo labai atsakingas. Kiek jam yra žinoma, P. R. automobilis sugedo ir buvo servise, todėl suteikė jam galimybę pasinaudoti įmonei priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą automobilį paskolino maždaug nuo trečiadienio, tikslios datos neprisimena. Su šiuo automobiliu jis važinėjo į objektus, praktiškai po visą Lietuvą. Šį savaitgalį jam buvo leista pasinaudoti šiuo automobiliu. Apie tai, kad P. R. vairavo jo įmonei priklausantį automobilį „Škoda“, būdamas neblaivus, sužinojo iš jo asmeniškai, jis jam paskambino ir papasakojo apie įvykį. Jis nesitikėjo, kad P. R. gali vairuoti neblaivus, nes niekada taip nėra pasielgęs. Kiek teko kalbėtis su P. R. po įvykio, jis jam papasakojo, kad išgėrė visai nedaug ir tikrai nesijautė neblaivus, todėl ir vairavo automobilį, dėl šio įvykio dabar labai išgyvena. P. R. skiriasi su žmona, galimai ši situacija jį paveikė. Kadangi automobilis „Škoda Octavia“, kurį vairavo P. R., priklauso jo įmonei, todėl prašo jį grąžinti (1 t., b. l. 50–53).

2024 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1 skyriaus vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val., dirbant ekipaže „K1741“ su 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju K. M., patruliuojant nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas manevravo po visą kelią, juos pastebėjęs, pradėjo didinti greitį, taip bandydamas nuo jų pasprukti, todėl automobilis nedelsiant buvo sustabdytas, adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens veidas buvo išraudęs. Nustatyta, kad automobilį vairavo P. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilyje asmuo buvo vienas, be keleivių. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad taip, keletą butelių alaus prieš 2 val. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 13 val. 05 min. vairuotojui nustatytas 1,67 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 13 val. 21 min. P. R. nustatytas 1,63 prom. neblaivumas. Paklausus vairuotojo, kodėl šis vairavo transporto priemonę neblaivus, šis paaiškino, kad važiavo pasiimti savo draugo iš žvejybos. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio registracijos dokumentą, asmuo nurodė, kad nei vieno dokumento su savimi neturi, patikrinus Centrinėje duomenų bazėje, ar P. R. turi vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad turi. Patikrinus, kam priklauso automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės bei automobilio savininkas R. D.. Įvykio vietoje užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, P. R. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 14–15).

2024 m. lapkričio 18 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo ir garso įrašai, pavadinimais: „PSS-20241116-130509UTC+0200“; „PSS-20241116-124858UTC+0200“, „PSS-20241116-130421UTC+0200“, „PSS-20241116-131652U TC+0200“. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241116-124858UTC+0200“, matoma, kad vaizdo įrašo 13 min. 50 sek., policijos pareigūnai pradeda stabdyti automobilį, vaizdo įrašo 15 min. automobilis sustabdomas, pareigūnas išlipa iš automobilio, matoma, kad tai juodos spalvos automobilis. Pareigūnai prieina prie vairuotojo lango, prisistato vairuotojui. Vaizdo įrašas nutrūksta. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241116-130421UTC+0200“, matyti, kad pareigūnas pro atidarytą vairuotojo langą bendrauja su vairuotoju, paklausia jo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį. Vairuotojas atsako, kad prieš valandą. Pareigūnas paklausia, ko ir kiek vartojo. Vairuotojas atsako, kad butelį alaus. Policijos pareigūnas duoda vairuotojui papūsti į bekontaktį alkoholio detektorių. Po to vairuotojas pasako, kad gėrė „dvi alaus“. Pareigūnas pasako, kad bekontaktis alkoholio detektorius parodė „X“, paima vairuotojo automobilio užvedimo raktelius. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241116-130509UTC+0200“, matyti, kad policijos pareigūnas stovi prie juodos spalvos automobilio ir pro atidarytą langą bendrauja su automobilyje sėdinčiu vairuotoju. Prie minėto automobilio ateina policijos pareigūnė, kuri rankose nešasi alkoholio kiekio matuoklį. Kuomet policijos pareigūnė prieina prie automobilio, girdima, kaip pareigūnas pasako, kad vairuotojas gėrė du alaus prieš gerą valandą, vairuotojas tai patvirtina. Tuomet vaizdo įrašo 45 sek. duoda pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, vairuotojas įpučia iš antro bandymo, vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnai pasako, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,69 prom. Policijos pareigūnai pasako, kad antras patikrinimas bus po 15 min., taip pat paaiškina, dėl kokių priežasčių vairuotojas buvo sustabdytas. Toliau vaizdo įraše pareigūnė grįžta į tarnybinį automobilį ir dirba su kompiuteriu. Vaizdo įrašas nutrūksta. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20241116-131652UTC+0200“, matyti, kad policijos pareigūnai atlieka neblaivumo testą. Atlikus testą, vaizdo įrašo 5 min. 31 s. atliekamas antrasis neblaivumo nustatymas, po patikrinimo policijos pareigūnas parodo ir informuoja vairuotoja, kad nustatytas 1,63 prom. neblaivumas ir dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, vairuotojui paaiškinama laukianti procedūra (1 t., b. l. 61–64).

2024 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą, matomas ant žvyro kelio dangos kelkraštyje stovintis automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie kairės pusės galinių durelių ir jas atidarius, matomas vairuotojo sėdynėje (atlošo galinėje dalyje) įdėta tuščia „1410“ alaus skardinė. Įvykio vietos apžiūros metu automobilyje reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir iš jo nepaimta. Automobilis su užvedimo rakteliu nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Technikos g. 18A, Kaunas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie apžiūros protokolo pridėta sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 16–35).

2024 m. lapkričio 16 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tikrinamas P. R. blaivumas. 2024 m. lapkričio 16 d. 13.05 val. buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, o 13.21 val. nustatytas 1,63 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 46–47).

2024 m. lapkričio 16 d. transporto priemonės apraše užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data arba pagaminimo metai – 2016, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, spidometro rodmenys – 250 786 km, spalva – juoda. Techninė būklė: kėbulas turi smulkių įvairių įbrėžimų / apgadinimų (1 t., b. l. 36–39).

2024 m. lapkričio 18 d. išraše iš AB „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, 2009 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 43).

VĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gamybos, charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje – 2 780 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 44).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis P. R. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, P. R. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 1,67 prom., antruoju atveju – 1,63 prom. neblaivumas.

Be paties kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnės, sustabdžiusios automobilį įvykio vietoje, 2024 m. lapkričio 16 d. tarnybinis pranešimas. Jame užfiksuota, kad policijos pareigūnams patruliuojant nustatytu maršrutu, buvo pastebėtas įtartinai keliu manevruojantis automobilis, todėl buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad jį vairavo P. R., kuriam neblaivumas buvo tikrintas du kartus, ir nustatytas 1,51 prom. viršijantis neblaivumo laipsnis. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. lapkričio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, su kuriais kaltinamasis supažindintas pasirašytinai. Kaip minėta, neblaivumo laipsnio neginčija, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą. Be kita ko, iš neblaivumo nustatymo akto taip pat matyti, kad kaltinamajam nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo procedūra užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose, iš kurių taip pat matyti tai, kad kaltinamasis pats nurodė aplinkybę, kad prieš sėsdamas prie automobilio vairo, vartojo alkoholį. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, AB „Regitra“ duomenų matyti, kad sustabdytas automobilis yra „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šios bendrovės vadovo R. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog kaltinamasis yra šios įmonės darbuotojas. Liudytojas patvirtino, kad būtent kaltinamajam buvo perduotas naudotis minėtas automobilis. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo vairavimo, esant neblaiviam, faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje, automobilį vairuojantis P. R. užfiksuotas ir policijos pareigūnų, patruliavusių nustatytame maršrute, naudotomis vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, pagrindo abejoti P. R. pareikštų kaltinimų pagrįstumu nėra. Kaltinamasis, įvykio metu jausdamasis neblaivus, suvokdamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, jo neteisėti veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog P. R. 2024 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 11 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 13.05 val. jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, 13.21 val. – 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos D. R. atsakomybei be užstato. Byloje yra pateiktas galimos laiduotojos prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1–2 punktuose (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos formaliosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti tuo atveju, kai padaromas nesunkus nusikaltimas, būtina nustatyti tai, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, P. R. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be kita ko, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamasis nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir, juolab, vairuoti automobilį būdamas apsvaigęs, jis nėra registruotas priklausomybių ligų centre, duomenų apie tai, kad jo elgesiui įtakos anksčiau būtų turėjęs nesaikingas alkoholio vartojimas, byloje nėra. Kaltinamasis P. R. praeityje neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nėra priskiriami šiurkštiems, be to, padaryti pakankamai seniai – 2022 m., o paskirtos administracinės nuobaudos yra įvykdytos (baudos sumokėtos). Kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai (pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika tai patvirtina), be to, darbovietės įgaliotas atstovas – liudytojas R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamąjį apibūdino kaip itin atsakingą, pareigingą darbuotoją, kuris nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, yra vertingas įmonei darbuotojas. Iš SODRA duomenų, esančių byloje, matyti, kad kaltinamasis nuosekliai vykdo darbo veiklą, turi nepilnamečių vaikų, kuriais rūpinasi, teikia jiems išlaikymą, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiškino aplinkybes, kurios šiuo atveju paskatino jį įvykdyti nusikalstamą veiką, nurodė, jog alkoholį gana nesaikingai vartojo dėl susiklosčiusios sudėtingos gyvenimiškos situacijos, vykusio skyrybų proceso. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas manyti, jog šio nusikaltimo padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamajam nebūdingas elgesys, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir jo motina D. R. nurodė, jog pastaroji kaltinamajam yra autoritetas bei geba daryti teigiamą įtaką jam. Šiuo metu, po nagrinėjamo įvykio, kaltinamasis apsigyveno tėvų namuose, motina, šiuo metu darbo veiklos nevykdanti, itin atsakingai rūpinasi ir prižiūri, kad kaltinamasis nevartotų alkoholio, tiek ji, tiek sutuoktinis, teikia pagalbą kaltinamajam nuvykstant į darbo vietą. Apie įvykį kaltinamasis motinai papasakojo iš karto jam nutikus, jie kalbėjosi, kaltinamasis įsipareigojo ateityje nebenusikalsti. Teisiamojo posėdžio metu D. R. išdėstė kategorišką, neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad jų šeimoje alkoholio vartojimas nėra toleruojamas. Be to, kaip nurodė galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu, ji yra įsitikinusi, kad kaltinamasis ateityje nebenusikals. Jos manymu, ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo vertinimu, galimos laiduotojos teigiamai apibūdinama asmenybė, atsakingas požiūris į laiduotojo pareigas kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, juolab šiuo metu jiems gyvenant vienuose namuose, gali užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jos teigiama įtaka kaltinamajam yra neabejotina. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei galimos laiduotojos finansinę padėtį, laidavimas skirtinas artimam minimaliam BK 40 straipsnyje numatytam laidavimo terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Įvertinus galimos laiduotojos finansinę padėtį, tai yra tai, kad jai nustatytas nedarbingumo laipsnis, dėl turimų sveikatos problemų ji negali vykdyti darbo veiklos, jos gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensija, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nedaug viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, vis dėlto, leistiną ribą viršijo pakankamai reikšmingai, tai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis yra dirbantis, kaip nurodė, darbo veikloje teisė vairuoti jam yra reikalinga, be to, teigė, kad netekus teisės vairuoti jo galimybė bendrauti su vaikais yra apsunkinta, vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga kaltinamojo įvykdytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad iš policijos pareigūnės 2024 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamasis buvo sustabdytas įtartinai manevruojantis po kelią, kas sukėlė pareigūnams įtarimų dėl kaltinamojo blaivumo. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Be kita ko, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis automobiliu vyko pasiimti nepilnamečio sūnaus, taigi, būdamas tokios būklės, automobiliu ketino vežti ir savo mažametį vaiką. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kaltinamasis ketino nuvažiuoti nedidelį atstumą, vis dėlto, toks jo poelgis yra itin rizikingas bei neatsakingas, juolab kad kaltinamasis turėjo visas objektyvias galimybes sūnų iš žvejybos pasitikti ir kitu būdu (pvz. eidamas pėsčiomis) pakankamai nedidelį atstumą – apie 1 km. Kaltinamojo teiginiai, kad sūnus turėjo didelį kiekį daiktų žvejyboje, priešingo vertinimo nesudaro, kadangi kaltinamasis, suvokdamas gresiančią atsakomybę ir jausdamasis neblaivus, visais atvejais privalėjo nesėsti prie automobilio vairo, o priėmęs priešingą sprendimą, privalo prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Kaltinamasis nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nuo jo nutolusi vos 2 km atstumu, be kita ko, teisė vairuoti jam yra sustabdyta jau pakankamai ilgą laiką – nuo 2024 m. lapkričio mėn., kaltinamasis šiuo metu ir toliau dirba, tad tam tikri jo patiriami nepatogumai, kurie yra laikino pobūdžio, nesudaro pagrindo spręsti, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė būtų neadekvati ir neproporcinga ja siekiamiems tikslams. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, kaltinamojo poreikiams negali būti teikiamas prioritetas prieš viešojo intereso apsaugos būtinybę, o kaltinamojo patiriami nepatogumai šiuo atveju vertintini kaip jo paties pasirinkto netinkamo, teisės aktus pažeidžiančio elgesio pasekmė. Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, kaip minėta, yra charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones artimam minimaliam laikotarpiui – 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 26 d.

Kaltinamojo gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, prašė kaltinamajam taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatos, priešingai nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tokios galimybės nenumato, todėl teisinio pagrindo svarstyti šį klausimą šioje baudžiamojoje byloje nėra.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, AB „Regitra“ duomenys patvirtina, kad transporto priemonės savininkas yra ne pats kaltinamasis, o jo darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad bendrovės įgaliotas asmuo, perduodamas kaltinamajam naudotis šį automobilį, žinojo ar galėjo numanyti, kad kaltinamasis, naudodamasis juo, įvykdys nusikalstamą veiką – vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytojas R. D., minėtos bendrovės vadovas, nurodė, kad kaltinamasis nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jį pažįsta nuo 2005 m. Pats kaltinamasis patvirtino, kad darbdavys jam buvo išaiškinęs naudojimosi automobiliu tvarką, jam buvo suprantama ir aišku, kad naudodamasis automobiliu jis negali jo vairuoti būdamas neblaivus, todėl darytina išvada, kad BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį šioje baudžiamojoje byloje nėra. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimu nutarta automobilį grąžinti jo teisėtam savininkui. 2024 m. lapkričio 22 d. pakvitavimu jis buvo grąžintas R. D..

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio „Škoda Octavia“ (gamybos metai – 2009 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2 780 Eur. Nors kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje teigė, jog reali automobilio vertė sudaro 1 000 Eur, todėl prašė iš kaltinamojo išieškoti būtent šią sumą, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, tačiau tokie teiginiai jokiais objektyviai byloje surinktais įrodymais nepagrindžiami. Pats kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, su VĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte sutiko, teigė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, jokių reikšmingesnių jo gedimų ar defektų nėra, darbdavys jį tinkamai prižiūri, atlieka patikras. Iš transporto priemonės aprašo matyti, jog nustatyti tik smulkūs automobilio kėbulo apgadinimai. Taigi jokie duomenys nepatvirtina to, kad transporto priemonės vertė šiuo individualiu atveju galėtų būti mažesnė nei nurodyta VĮ „Emprekis“ pažymoje. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė nesunkų nusikaltimą, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmė jam nėra skiriama, be kita ko, laidavimas, nustatytas artimas minimaliam terminui, skiriamas be užstato. P. R. yra dirbantis (tai patvirtina pateikta 2023 m. balandžio 11 d. jo sudaryta darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“), jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 300 Eur, atskaičius mokesčius, o tai iš esmės atitinka ir vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai?lang=lt). Iš byloje pateikto 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo tarp P. R. ir R. R., matyti, kad kaltinamojo teikiamas išlaikymas vaikams bendrai sudaro 400 Eur. Duomenų apie kitus kaltinamojo turimus finansinius įsipareigojimus teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsi tiek apie tai, kad transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje VĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta netinkamai, tiek apie tai, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 2 780 Eur, išieškojimas.

Teismo vertinimu, skirti prokuroro siūlomą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra tikslinga. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, šiuo atveju jam skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose, viena iš jų yra turtinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailisi, dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvo padaryta žala jokiems asmenims ar jų turtui, kaip minėta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl teismo vertinimu, papildomos BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam būtų netikslingas, neproporcingas ir įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją, todėl ji neskirtina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje;

- P. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“;

- automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. D. (1 t., b. l. 56–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas teisėtam savininkui, leidžiant juo disponuoti be apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant jį D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 26 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. R. konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 780 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

P. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- P. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“;

- automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakvitavimu grąžintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui R. D. (1 t., b. l. 56–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėtam savininkui, leidžiant juo disponuoti be apribojimų.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.