- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- A-261-836-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Jūratei Sobutienei, uždarosios akcinės bendrovės „Telerena“
- Atsakovas
- Žurnalistų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
dalyvaujant pareiškėjai Jūratei Sobutienei, atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus atstovei Jūratei Kučinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Telerena“ ir savaitraščio „Šiauliai plius“ vyriausiosios redaktorės Jūratės Sobutienės skundą atsakovui Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui esant Linui Garbeniui, dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja savaitraščio „Šiauliai plius“ vyr. redaktorė Jūratė Sobutienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus (toliau – ir Žurnalistų etikos inspektorius, inspektorius) 2006 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. S-275.
Pareiškėja nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2006 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-275 pranešė jai, kaip laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiajai redaktorei, kad išnagrinėjus 2006 m. gegužės 4 d. gautą laikraščio „Šiaulių naujienos“ vyriausiojo redaktoriaus Lino Garbenio skundą dėl rašinių cikle „Aštuoni nuopuolio ratai“ paskelbtos informacijos, Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija, padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas – laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija – pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus bei nusižengė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 1, 4, 8, 37 straipsnių nuostatoms. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 1 punktu, inspektorius įspėjo vyriausiąją redaktorę dėl padarytų pažeidimų. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 59 straipsniu, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti kritinių kūrinių tam, kad suvestų asmenines sąskaitas.
Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamento, patvirtinto Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2341 (toliau – ir Reglamentas), 8 punktu ir Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 punktu, inspektorius turėjo teisę įspėti ne laikraščio vyr. redaktorę, o UAB „Telerena“, kuri yra savaitraščio „Šiauliai plius“ leidėja ir viešosios informacijos rengėja.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, inspektorius administracinę procedūrą dėl skundo turėjo sustabdyti iki bylos teisme išnagrinėjimo, kadangi skunde minimas „Šiaulių naujienų“ savininkas Anridas Vinkleris privataus kaltinimo tvarka už jo šmeižtą ir įžeidimą feljetonuose „Aštuoni nuopuolio ratai“ yra pateikęs skundą ir pareiškėjai privataus kaltinimo tvarka iškėlęs baudžiamąją bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme. Patikslinusi skundą, pareiškėja nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius dėl baudžiamosios bylos, iškeltos pagal Anrido Vinklerio skundą, tyrimą turėjo nutraukti vadovaudamasis tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi.
Pareiškėja pažymėjo, kad inspektorius pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 8 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, kadangi Žurnalistų etikos inspektorius ėmėsi nagrinėti ne tik pareiškėjo Lino Garbenio, bet ir kitų asmenų teisių pažeidimus bei, pasisakęs dėl feljetonuose minimų literatūrinių herojų atpažinimo, peržengė savo kompetencijos ribas. Nurodė, kad sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais, nes jokie konkretūs faktai sprendime nenurodyti. Teigė, kad skundžiamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, sprendimas nėra patvirtintas antspaudu. Pareiškėjos teigimu, inspektorius priėmė sprendimą nesiaiškindamas faktinių aplinkybių ir neapklausdamas suinteresuotų asmenų.
Pareiškėja UAB „Telerena“ padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus 2006 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. S-275. UAB „Telerena“ nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pareiškėja Jūratė Sobutienė. Papildomai UAB „Telerena“ nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais „Šiauliai plius“ išsakyti argumentai buvo atmesti, o pareiškėjo Lino Garbenio priimti. Iš sprendimo taip pat nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Žurnalistų etikos inspektorius ar skundą tyrusi pareigūnė sugebėjo identifikuoti konkrečius asmenis, kai visi feljetonų cikle esantys asmenys yra išgalvoti.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimais į pareiškėjų skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, prašė juos atmesti. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos Jūratės Sobutienės nuomone, kad inspektorius turėjo priimti sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo UAB „Telerena“, bet ne dėl „Šiauliai plius“ veiksmų, nesutinka, kad negalėjo įspėti pareiškėjos – laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiosios redaktorės Jūratės Sobutienės. Atsakovo teigimu, pareiškėja Jūratė Sobutienė neteisingai aiškina Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje įtvirtintą viešosios informacijos rengėjo sąvoką, nes įstatymų leidėjas yra aiškiai įvardijęs redakciją, kuri neturi juridinio asmens teisių, todėl atsakovo manymu, jis pagrįstai redakciją įvertino kaip viešosios informacijos rengėją. Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje yra suformuluota pareiga kiekvienam viešosios informacijos rengėjui ar jo dalyviui paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių ar kt.), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Dėl to Jūratė Sobutienė yra tinkamas subjektas, kuriam tenka atsakomybė už redaguojamos visuomenės informavimo priemonės turinį, ir kuriam inspektorius teisėtai adresavo įspėjimą.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytų nuostatų taikymo. Atsakovo teigimu, ginčo nagrinėjimo metu galiojusiame Viešojo administravimo įstatyme nuostatos dėl administracinės procedūros sustabdymo nebuvo, tokia nuostata įsigalioja tik nuo 2007 m. sausio 1 d. Be to, šiuo atveju teismas ir Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėjo visiškai skirtingus klausimus, kuriuos prašė spręsti skirtingi subjektai.
Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad atsakovas negalėjo pasisakyti dėl Lino Garbenio skunde nurodytų kitų asmenų galimo teisių pažeidimo. Pažymėjo, kad pagal suteiktą kompetenciją žurnalistų etikos inspektorius taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Teigė, kad Lino Garbenio skunde minimų asmenų teisių pažeidimas buvo įvertintas šiuo aspektu ir tai nurodyta skundžiamu sprendimu.
Atsakovas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad pasisakydamas dėl nagrinėtame skunde minimų asmenų atpažįstamumo publikacijose, analizuodamas klausimus, ar buvo paskelbta žinia, ar pareikšta nuomonė, ar buvo pažeistos asmenų teisės, žurnalistų etikos inspektorius peržengė savo kompetencijos ribas.
Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas viešosios informacijos rengėjo – laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos atžvilgiu ir tiesiogiai adresuotas vyr. redaktorei Jūratei Sobutienei, kaip už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui, todėl pareiškėja UAB „Telerena“ negali skųsti sprendimo ir yra netinkama šalis šioje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Linas Garbenis atsiliepimu į pareiškėjų skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, prašė juos atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsakovas. Papildomai trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja Jūratė Sobutienė kaltinama tuo, kad ji per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. Administracinės procedūros metu atsakovas nesprendė klausimų, susijusių su galima pareiškėjos baudžiamąja atsakomybe. Todėl atsakovas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Viešojo administravimo įstatymo minėta norma turėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu skundą nagrinėtų administracinis teismas. Tapataus skundo administracinis teismas tuo metu nenagrinėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies.
Teismas nurodė, kad Lino Garbenio prašymas inspektoriui susideda iš trijų dalių: 1) Linas Garbenis prašė įvertinti minėtų publikacijų turinį, nes jis akivaizdžiai prieštarauja geros moralės normoms ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksui; 2) įvertinus publikacijų turinį, prašė įpareigoti „Šiauliai plius“ leidėjus paneigti išgalvotus ir įžeidžiančius faktus ir atsiprašyti straipsniuose minimų asmenų, t. y. reikalavimas akivaizdžiai susijęs su fizinių ir juridinių asmenų garbės ir orumo gynimu; 3) prašė imtis priemonių, kad panašūs gerai moralei prieštaraujantys reiškiniai šiame leidinyje nebepasikartotų, įpareigoti laikraščio leidėjus išimti iš jų interneto svetainės rašinius, dėl kurių Linas Garbenis kreipėsi į inspektorių.
Teismas nurodė, kad pareikštų prašymų nagrinėjimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis skirtingomis teisės aktų nuostatomis, t. y. turėjo būti atskirai nagrinėjami klausimai dėl asmenų garbės ir orumo bei atskirai atliekamas vertinimas dėl kitų įstatymo ar Kodekso reikalavimų pažeidimo.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio, 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Reglamento 7 punkto 1 papunkčio nuostatomis, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.114 straipsnio, 2.24 straipsnio nuostatomis, daroma išvada, kad asmenų neturtinės teisės priklauso konkretiems asmenims, todėl ir teisė ginti šias neturtines vertybes priklauso tik tam asmeniui, kurio neturtinės teisės buvo pažeistos, nepriklausomai nuo to, į kokią instituciją gindamas šias teises asmuo kreipėsi.
Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime išdėstytų atskirų publikacijų teiginių įvertinimo matyti, kad nei viena Liną Garbenį, kaip asmenį, ar laikraštį „Šiaulių naujienos“, kaip juridinį asmenį, liečianti publikuota žinia nebuvo Žurnalistų etikos inspektoriaus pripažinta kaip šių asmenų garbę ir orumą pažeidžianti žinia. Visi sprendimo motyvai ir argumentai, aprašomi faktai, susiję tik su vieno Lino Garbenio prašyme nurodyto asmens, bet ne Lino Garbenio, asmens garbės ir orumo gynimu. Įvertinęs šias apie vieną asmenį paskleistas žinias, Inspektorius padarė išvadą, kad paskleisti apie tą asmenį duomenys neatitinka tikrovės, todėl viešosios informacijos rengėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus bei nusižengė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normoms. Sprendime nėra motyvų ir argumentų, išdėstytų faktinių tyrimo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad aprašytomis publikacijomis padaryti bendro pobūdžio Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 1, 4, 8 ir 37 straipsnių pažeidimai (į kuriuos nukreipia ir Visuomenės informavimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punktas), neatskleista šių pažeidimų sudėtis, esmė, kokiais veiksmais pažeidimai padaryti, o tiesiog išvedama, kad paskleidus apie konkretų asmenį tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančias žinias (nes nurodytas Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimas), pažeidžiami tuo pačiu ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei žurnalistų etikos normos. Šia prasme skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, kad jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
Tyrimo metu netgi nebuvo apklaustas asmuo, kurio teisės ginamos skundžiamu sprendimu, todėl neaišku, ar jis nori, kad jo teises gintų Žurnalistų etikos inspektorius. Be to, asmens garbė ir orumas yra tik jam priklausančios vertybės, todėl tik šis asmuo gali paaiškinti, kiek publikacijomis buvo pasikėsinta į jo neturtines vertybes. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, kad skundžiamame sprendime aprašytos faktinės tyrimo aplinkybės prieštarauja tiek Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 punkte, tiek Reglamento 7 punkto 1 papunktyje esančiam teisiniam reglamentavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikti valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti šiuo konkrečiu atveju galėjo būti įgyvendintos, tačiau tuomet Lino Garbenio nurodytos publikacijos turėjo būti tiriamos kitu aspektu, o ne įvertinant, kiek jomis pažeidžiama vieno asmens garbė ir orumas. Linas Garbenis ir prašė įvertinti publikacijų turinį, nes jis akivaizdžiai prieštarauja geros moralės normoms ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsniui.
Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, kad skundžiamu sprendimu Lino Garbenio skundas buvo išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Teismas taip pat nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys. Toks tinkamai įregistruotas asmuo yra juridinis asmuo UAB „Telerena“, kuris leidžia laikraštį „Šiauliai plius“ ir kurio darbuotoja – laikraščio vyr. redaktore yra Jūratė Sobutienė. Todėl inspektorius sprendime įspėjimą galėjo skirti UAB „Telerena“, o ne laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijai ar jos vyr. redaktorei Jūratei Sobutienei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinė procedūra dėl skundo negalėjo būti sustabdyti iki bylos teisme išnagrinėjimo, kaip teigė pareiškėjos, kadangi tai numatanti įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2007 m. sausio 1 d., bet pagal įstatymo redakciją, galiojusią iki 2006 m. gruodžio 31 d., kai prašymą nagrinėja teismas, prašymas gali būti grąžinamas pareiškėjui pateikiant reikalingą informaciją. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti Anrido Vinklerio skundą Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio tvarka, kuriuo Jūratė Sobutienė buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį. Nors skunde teismui nurodytos tos pačios publikacijos, tačiau skundo nagrinėjimas teisme nebuvo pagrindu inspektoriui grąžinti prašymą. Baudžiamojo proceso tvarka siekiama patraukti Jūratę Sobutienę baudžiamojon atsakomybėn. Skundo nagrinėjimas administracinės procedūros tvarka tiesiogiai lietė tik rengėjo, t. y. UAB „Telerena“, interesus. Į Žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi kitas asmuo nei į teismą ir todėl inspektorius turėjo nagrinėti jo prašymą ta apimtimi, kiek prašymas liečia Lino Garbenio ar jo vadovaujamo laikraščio pažeistas teises bei, kiek publikacijomis pažeidžiamos bendros Visuomenės informavimo įstatymo bei žurnalistų etikos normos.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatavo, kad įspėjimas inspektoriaus sprendimu buvo skirtas ne tam asmeniui, be to, nagrinėjant Lino Garbenio skundą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir panaikino Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus 2006 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. S-275 bei perdavė Lino Garbenio 2006 m. gegužės 4 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Žurnalistų etikos inspektorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.
Apeliantas nurodo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo (publikacijų paskelbimo metu galiojusi 2000 m. spalio 1 d. įstatymo redakcija) 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu suteiktą kompetenciją inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Todėl Lino Garbenio skunde minimų asmenų teisių pažeidimas buvo įvertintas būtent šiuo aspektu. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra įtvirtinti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje. Jame žurnalistų profesinės etikos normos, įtvirtintos Kodekse, aiškiai įvardintos kaip pagrindinis visuomenės informavimo principas, todėl inspektorius, išnagrinėjęs Lino Garbenio skundą Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto aspektu, pagrįstai įspėjo pareiškėją laikraščio „Šiauliai plius" vyr. redaktorę Jūratę Sobutienę dėl Kodekso 1, 4, 8 ir 37 straipsnių pažeidimų. Visų šių Kodekso straipsnių turinys neatskiriamai susijęs su pagarbos žmogui principu - jis yra įtvirtintas kaip vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų - kuris pažeidžiamas paskelbus asmens garbę ir orumą žeminančio pobūdžio žinias, todėl inspektorius ne tik įvardijo šių žurnalistinės etikos pažeidimų pobūdį, bet ir detaliai analizavo, kokiais konkrečiais feljetonų teiginiais, formuluotėmis yra nusižengiama šiam principui, kokiu būdu reiškiamos nuomonės, pateiktas jų įvertinimas sąžiningumo ir etiškumo požiūriu. Todėl inspektoriaus sprendimas, kuriuo buvo vertinama, kaip informuojant visuomenę laikomasi pagrindinių visuomenės informavimo principų ir žurnalistinės etikos normų reikalavimų, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas nustatytais faktais bei teisės normomis ir negali būti naikinamas.
Apelianto teigimu, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad priimdamas sprendimą, inspektorius tik įspėjo pareiškėją Jūratę Sobutienę dėl nustatytų etinio pobūdžio pažeidimų ir netenkino Lino Garbenio prašymo įvertinus publikacijų turinį, įpareigoti „Šiauliai plius" leidėjus paneigti išgalvotus ir įžeidžiančius faktus, atsiprašyti publikacijose minimų asmenų bei imtis priemonių, kad panašūs gerai moralei prieštaraujantys reiškiniai šiame leidinyje nepasikartotų. Toks prašymas būtų buvęs tenkinamas tik tuo atveju, jei inspektorius būtų pripažinęs pagrįstu Lino Garbenio skundą dėl jo garbės ir orumo pažeidimo Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Tuo tarpu įspėdamas, o ne reikalaudamas paneigti paskelbtą informaciją, kaip to prašė Linas Garbenis, inspektorius ne ėmėsi vieno konkretaus fizinio asmens garbės ir orumo gynimo, kaip nepagrįstai teigia teismas, o pritaikė etinio pobūdžio poveikio priemonę dėl visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai susiaurino Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ribas, darydamas išvadą, kad Lino Garbenio nurodytos publikacijos turėjo būti tiriamos kitu aspektu, o ne įvertinant, kiek jomis pažeidžiama vieno asmens garbė ir orumas.
Apeliantas nurodo, kad Teismas neteisingai aiškino Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje įtvirtintą viešosios informacijos rengėjo sąvoką ir nepagrįstai viešosios informacijos rengėju šiuo atveju laikė UAB „Telerena", kai tuo tarpu įstatymų leidėjas juo aiškiai įvardija visuomenės informavimo priemonės redakciją. Apeliantas pažymi, kad vyriausiąjį redaktorių kaip tiesioginį atsakomybės subjektą už atitinkamą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse įvardina ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 207⁹ straipsnio 1 dalies sankcija bei 214⁸ straipsnio 1 dalies sankcija. Šių aplinkybių analizė rodo, kad tiesioginis atsakomybės už viešosios informacijos rengėjo - laikraščio „Šiauliai plius" redakcijos - įvykdytą pažeidimą subjektas yra vyriausioji redaktorė J. Sobutienė. Tokią praktiką dėl subjekto atsakomybės už spaudos publikacijose padarytus pažeidimus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N(8)-l920-05, 2007 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N14-172/07, taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-5292-19/2006 m.
Atsiliepimas
Pareiškėja savaitraščio „Šiauliai plius" vyr. redaktorė Jūratė Sobutienė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėja nurodo, kad inspektorius savo sprendime nėra nurodęs, kad sprendimą jis priėmė vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl inspektoriaus apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrįstai apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad ATPK 207⁹ straipsnio 1 dalies sankcija bei 214⁸ straipsnio 1 dalies sankcija įvardina vyriausiąjį redaktorių kaip tiesioginį atsakomybės subjektą už atitinkamą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse. Byloje esanti situacija ir ATPK sankcijose numatytos veikos yra skirtingos, be to, jas reglamentuoja skirtingi įstatymai: vienu atveju jas reglamentuoja ATPK, kitu atveju - Visuomenės informavimo įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir jas įvertino ir byloje padarė teisingas išvadas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorius tyrimą dėl rašinių cikle „Aštuoni nuopuolio ratai“, paskelbtame laikraštyje „Šiauliai plius“, paskelbtos informacijos pradėjo pagal Lino Garbenio skundą, tačiau tyrimu ir pareiškėjų skundžiamu Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimu buvo ginamos ne Lino Garbenio, o kito asmens, kuris nesikreipė į Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorių, teisės, garbė ir orumas. Aiškinant Civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias asmens garbės ir orumo gynimo taisykles, konstatuotina, kad asmenų neturtinės teisės priklauso konkretiems asmenims, todėl ir teisė ginti šias neturtines vertybes priklauso tik tam asmeniui, kurio neturtinės teisės buvo pažeistos. Todėl Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorius turėjo tirti, ne kaip rašinių cikle paskelbta informacija buvo pažeistos kito asmens teisės, garbė ir orumas, o tik kiek asmens, kuris kreipėsi į jį – Lino Garbenio, teises ir jo atstovaujamo laikraščio teises pažeidžia publikuota informacija. Todėl Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimas prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktam ir Reglamento 7 punkto 1 papunkčiui.
Pažymėtina, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendime taip pat nėra motyvų ir argumentų, išdėstytų faktinių tyrimo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad aprašytomis publikacijomis padaryti bendro pobūdžio Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 1, 4, 8 ir 37 straipsnių pažeidimai, neatskleista šių pažeidimų sudėtis, esmė, kokiais veiksmais pažeidimai padaryti, o tik nurodoma, kad paskleidus apie konkretų asmenį tikrovės neatitinkančias ir jo garbę bei orumą žeminančias žinias, pažeidžiami tuo pačiu ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei žurnalistų etikos normos. Todėl konstatuotina, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, todėl sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus buvo įspėtas netinkamas subjektas. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorius gali įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalimi, viešosios informacijos rengėjas tai yra transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją, o šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys. Nei laikraščio redakcija, nei laikraščio vyr. redaktorė J. Sobutienė nėra nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys – viešosios informacijos rengėjai ar platintojai. Toks tinkamai įregistruotas juridinis asmuo yra UAB „Telerena“. Todėl Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorius įspėjimą galėjo skirti ne laikraščio vyr. redaktorei J. Sobutienei, o UAB „Telerena“.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas skundžiamas Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus sprendimas ir Lino Garbenio prašymas buvo perduotas nagrinėti iš naujo, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.