Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 29 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 22.50 val. Panevėžyje, Venslaviškio g. ties 11 namu, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,49 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

II.

III.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17 103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teismas taip pat nurodė, kad apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b.l. 5). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą tik sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

IV.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pažeidėjas kaltę pripažino, gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl jam paskyrė nuobaudą, artimą minimaliai, numatytai sankcijoje.

V.

1. A. P. teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtą 1500 Lt. baudą jau sumokėjo.

2. Vairuotojo pažymėjimo iš policijos pareigūnų neatgavo net sumokėjęs šią baudą.

3. ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 1000 iki 1500 Lt. A. P. jau antrą kartą nubaustas 1500 Lt. bauda, todėl darytina išvada, kad jam paskirta 3000 Lt. bauda.

4. A. P. paskirta maksimali 1500 Lt. bauda, nors pagal ATPK 30² straipsnio normas skiriamosios baudos dydis turėjo būti nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

5. Neteisingai skaičiuojama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia. Vairuotojo pažymėjimas iš A. P. paimtas pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2008 m. balandžio 29 d. Visą šį laiką buvo pažeistos A. P. pilietinės teisės, jie negalėjo išvykti į užsienį, vairuodamas savo automobilį, o dabar dar 13 mėnesių negalės važiuoti net po Šengeno sutarties šalis.

6. Tai, kad A. P. nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, turi nuolatinį legalų darbą, yra charakterizuotas teigiamai, darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, iš darbo užmokesčio išlaiko šeimą, yra išskirtinės ir vertintinos kaip ypatingai švelninančios A. P. kaltę ir atsakomybę.

7. Jokių pasekmių A. P. pažeidimas nesukėlė, pažeidimas nepadarytas grupėje asmenų, iš karto pripažino savo klaidą ir su policijos pareigūnais nesiginčijo, su alkotesterio parodymais sutiko, neprašė atlikti kraujo tyrimo.

8. Prasižengdamas A. P. nepasinaudojau stichine nelaime, nelaimingu atsitikimu, nesivadovavo chuliganiškomis paskatomis, padarytas teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių didelio turtinio nuostolio. Į pažeidimo padarymą nebuvo įtrauktas nepilnametis asmuo, prieš tai A. P. nebuvo padaręs nusikaltimo. Prasižengdamas nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Taigi, nėrė jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Iš kart po teismo nutarimo priėmimo, A. P. sumokėjo paskirtą baudą. Tai įrodo teigiamą požiūrį į teismo sprendimą kaip į auklėjamą priemonę.

10. Pakeitus pirmąjį Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, būtų neteisinga atsižvelgiant į nuobaudų keliamus tikslus, nes bausmę atliktų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona, vaikas ir artimi giminaičiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Ginčo dėl A. P. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo ir vykdymo klausimas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu A. P. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1500 Lt. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 (trylikai) mėnesių, vairavimo teisių atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, t. y. maksimalią sankcijoje numatytą baudą ir artimą minimumui teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi pažymėjo, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17 103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo A. P. naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą, nenurodė. Apeliantas nurodo, kad jo veikoje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 32 straipsnyje. Tačiau 2008 m. balandžio 30 d. pažyma apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus patvirtina, kad A. P. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio m VPK nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda 100 Lt. bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (b.l. 8). Todėl, remiantis ATPK 36 straipsniu pripažintina, kad pažeidimo padarymo metu 2008 m. balandžio 29 d. jis buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 straipsnio 1dalies 5 punktas). Esant šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei jam turėjo būti paskirta didesnė baudą nei numatytas pažeidimo sankcijoje baudos vidurkis. ATPK 30² straipsniu nustatyta, kad nustatant skiriamos baudos dydį įvertinamas lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekis ir reikšmingumas. Įvertinus A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pažeidimą padarė pakartotinai ir kad jis nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, jog maksimalus baudos dydis paskirtas pagrįstai. Šiuo atveju sunkinanti aplinkybė yra reikšmingesnė baudos skyrimui nei lengvinanti nes pažeidimas padarytas po paskirtos baudos už eismo įvykį ir buvo padarytas tyčinis tokios pat rūšies pažeidimas, kuris yra pavojingesnis eismo saugumui ir tai įrodo, kad ankstesnė nuobauda – bauda – nuobaudos tikslų nepasiekė. Lengvinanti aplinkybė nuoširdus gailėjimasis padarius pažeidimą neturėjo įtakos pažeidimo išaiškinimui ir todėl esant šioms aplinkybėms pagrįstai neturėjo įtakos skiriamos baudos dydžiui. Lengvinanti atsakomybę aplinkybė įvertinta skiriant trumpesni teisių atėmimo terminą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinė ir papildoma nuobauda paskirta teisėtai, remiantis bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atitinka nuobaudų tikslus.

Byloje pateiktas įmokos mokėjimo kvitas (b.l. 29) patvirtina, kad A. P. teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu paskirtą 1500 Lt. baudą jau sumokėjo. Todėl laikytina, kad A. P. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu paskirtą baudą jau sumokėjo. Todėl vykdymo procesas dėl paskirtos baudos turi būti užbaigtas (ATPK 309 straipsnis).

A. P. mano, kad neteisingai skaičiuojama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžia, kadangi vairuotojo pažymėjimas iš jo paimtas pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2008 m. balandžio 29 d. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. siekia, kad jam teisės vairuoti atėmimo terminas būtų skaičiuojamas nuo 2008 m. balandžio 29 d. ir įskaitytas į 2009 m. kovo 29 d. nutarimu paskirtą 13 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras atsiliepime į skundą nurodė, kad A. P. nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu A. P. buvo paskirta 1500 Lt. bauda. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, jog teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu A. P. neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo paskirtas, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo, t. y. nuo tada, kai A. P. realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones. Iš A. P. vairuotojo pažymėjimas 2009 m. kovo 20 d. nutarimo priėmimo metu jau buvo paimtas, o laikino leidimo vairuoti transporto priemones terminas jau buvo pasibaigęs.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą A. P. (A. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Užbaigti vykdymo procesą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimu A. P. (A. P.) paskirtos 1500 Lt. baudos išieškojimo.

Nutartis neskundžiama.