- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2-6623-800/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03125-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- J. Č.
- Advokatai
- Vilma Normantienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovo S. Č. atstovėms advokatei Vilmai Normantienei, Ž. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovui J. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine V. Č. nuosavybe.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovas yra V. Č. paveldėtojas pagal 2009-07-15 testamentą. Šiuo testamentu 2013 m. rugsėjo 15 d. mirus testatorei ieškovas paveldėjo jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant priimti palikimą, kreipėsi į Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarę J. R., kuri informavo, jog jis turi teisę pretenduoti tik į ½ dalį aptariamo turto, kadangi, minėtas butas buvo įgytas testatorei oficialiai gyvenant santuokoje su J. Č.. 2014 02 14 nutarimu notarė J. R. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) po motinos V. Č. mirties, nes Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išduotame išraše apie mirusį asmenį, yra įrašyti duomenys apie mirusios V. Č. sudarytą santuoką ir esantį gyvą sutuoktinį J. Č.. Duomenų, kad sutuoktinis yra miręs, arba kad santuoka būtų nutraukta, nėra. Ieškovui iš mamos yra žinomos aplinkybės, kad jo mama V. Č. buvo santuokoje su jo tėvu J. Č., tačiau tėvas paliko šeimą ieškovui dar esant mažam, tačiau mama santuokos su tėvu nenutraukė. Santuoka liko galioti iki mirties, nors visi (ieškovas, jo mama, ir brolis, kuris šiuo metu yra miręs) su tėvu nepalaikė jokių ryšių ir nieko nežinojo apie jo gyvenimą ir gyvenamąją vietą. Ieškovo mamai 1976 06 30 orderiu Nr. 336 Kauno m. Panemunės rajono DŽDT VK buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute mama visą laiką gyveno viena, vėliau, pasikeitus laikmečiui ir pradėjus galioti LR Butų privatizavimo įstatymui, mama viena savo lėšomis ir turimais investiciniais čekiais šį turtą privatizavo. Iki pat mirties, mama viena šiame bute pragyveno, butą išlaikė, juo rūpinosi. Tėvas J. Č. nėra šiame bute buvęs ir niekaip prie jo įsigijimo, išlaikymo nėra prisidėjęs. Aplinkybes, kad ieškovo tėvas nebuvo jų šeimos narys ir su mama negyveno, patvirtina ir 1976 m. birželio 30 d. Kauno miesto Panemunės rajono darbo žmonių Deputatų tarybos vykdomojo komiteto V. Č. išduoto orderio Nr. 336 duomenys, kuriame asmuo, kuriam orderiu leidžiama apsigyventi bute, nurodoma viena V. Č., J. Č., kaip buto gyventojas, neminimas. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai V. Č. ir J. Č. jau tuo metu nebegyveno bendro sutuoktinių gyvenimo ir negyveno kartu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas nuosavybėn 1992 m. lapkričio 26 d. pagal Butų privatizavimo įstatymą panaudojant V. Č. pinigines lėšas ir investicinius čekius. Vėliau buto išlaikymui ir eksploatavimui buvo naudojamos taip pat V. Č. lėšos ir sutartys buvo sudarinėjamos jos vardu.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą datą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Ieškovo atstovė advokatė V. N. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė Ž. B. paaiškino, kad ji yra V. Č. jaunesnė pusseserė, jos labai daug bendravo, tačiau jos sutuoktinio praktiškai nėra mačiusi. V. Č. turėjo du vaikus, vienas iš jų – Č. Č. yra miręs prieš keletą metų. V. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo viena 1976 metais, ir pati jį išsipirko savo investiciniais čekiais. Žino tik tiek, kad vieną dieną J. Č. išėjo ir daugiau nesirodė, iš jo negavo jokių žinių, jokių laiškų. Nežino ar iš viso jis yra gyvas ir ar gyvena Lietuvoje.
Atsakovas J. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas ieškiniu siekia paneigti šią prezumpciją, prašydamas nustatyti, jog jo motina V. Č. (mirusi 2013-09-15) nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi asmeninės nuosavybės teise.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios santuokos pažymėjimo (b.l. 19), Gyventojų registro tarnybos 2014-02-10 pažymų apie asmens duomenis (b.l. 29, 36), mirties liudijimo (b.l. 17), gimimo liudijimo (b.l. 13), nustatyta jog ieškovo S. Č. motina V. Č. mirė 2013-09-15, iki mirties buvo santuokoje su atsakovu J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), sudarytoje 1942-04-05. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 41) patvirtina, jog V. Č. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: Pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374, 1992-11-19, Nr. 8-399. Iš Kauno miesto 6-ojo notaro biuro 2013-10-17 liudijimo (b.l. 18), pareiškimo apie palikimo priėmimą (b.l. 33), V. Č. 2010-07-15 testamento (b.l. 35), Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. 2014-02-14 nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (b.l. 32) nustatyta, jog po motinos V. Č. mirties ieškovas S. Č. priėmė jos palikimą, tačiau notarė atsisakė išduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi nustatė, jog mirusioji V. Č. buvo sudariusi santuoką ir turi gyvą sutuoktinį J. Č., duomenų, kad sutuoktinis būtų miręs ar santuoka būtų buvusi nutraukta, nėra.
Nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo metu (1992-11-19) V. Č. oficialiai buvo santuokoje su atsakovu J. Č..
Pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojoj nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – orderio gyvenamajam plotui apgyvendinti (b.l. 21), nustatyta, jog 1976 m. birželio 30 d. Kauno miesto Panemunės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas orderis vien tik ieškovo motinai V. Č. apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taupomojo banko 1992-03-06 pranešimai (b.l. 22) patvirtina, jog įmokas už butą - 9475 rublius ir 1316 rublių iš savo asmeninės sąskaitos mokėjo ieškovo motina V. Č.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys (b.l. 28, 41) patvirtina, jog nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos vienos V. Č. vardu.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jo motina V. Č. su tėvu (atsakovu) J. Č. faktiškai kartu negyveno ir nevedė bendro šeimos ūkio nuo 1962 metų, t.y. gerokai iki leidimo gavimo apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šią ieškinyje nurodytą aplinkybę patvirtinto ir ieškovo atstovė Ž. B. (V. Č. pusseserė), taip pat patvirtindama faktą, jog V. Č. butą įsigijo savo vienos investiciniais čekiais.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. taip pat patvirtino aplinkybes, jog būdama V. Č. kaimyne nuo 1976 metų iki jos mirties nėra mačiusi V. Č. sutuoktinio. V. Č. yra sakiusi, kad jos sutuoktinis pabėgo, kad yra miręs, vaikus augino viena. Butus privatizavosi vienu metu, todėl jai žinoma, kad V. Č. privatizavo butą viena. V. Č. mokėdavo mokesčius už butą, o kartu ir jos sūnus Č. Č..
Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo motina V. Č., nors santuokos nenutraukė, tačiau nuo 1962 metų kartu su sutuoktiniu J. Č. negyveno, bendro ūkio nevedė. Teismui pateikti duomenys apie atsakovą J. Č. (gim. 1915 metais) leidžia daryti išvadą, jog jokių tikslių duomenų apie šio asmens gyvenamąją vietą nėra (b.l. 29, 37, 38), gyvenamosios vietos jis nėra deklaravęs, suteikto asmens kodo neturi. Iš gyventojų registro tarnybos pažymų taip pat nustatyta, jog atsakovas J. Č. kitų vaikų (be ieškovo) neturi, todėl, netgi atsižvelgiant į atsakovo amžių (99 m.) darant prielaidą, jog šis asmuo gali būti miręs, ieškovas būtų vienintelis pirmos eilės įpėdinis po savo tėvo mirties (CK 5.11 str. 1 p.).
Išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojos paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), V. Č. buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis, tuo metu kai V. Č. su sutuoktiniu J. Č. faktinėje santuokoje negyveno jau apie 30 metų, prieš tai minėtas butas buvo paskirtas vien tik V. Č. naudojimui. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas J. Č. jokiomis savo lėšomis nebuvo prisidėjęs prie buto įsigijimo.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad butas ((duomenys neskelbtini)) buvo privatizuotas V. Č. ir J. Č. registruotos santuokos metu, jis, kaip nuosavybės objektas, buvo įgytas kaip asmeninė ieškovo motinos V. Č. nuosavybė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovui nepateikus prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovo bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.