Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-22 · Byla Nr. ATP-188-332/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-02Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-22
Bylos Nr.
ATP-188-332/2016
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00107-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-188-332/2016Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00107-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimo, kuriuo D. D.:

pripažinta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai skirta administracinė nuobauda – 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, D. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus skirta subendrinta administracinė nuobauda – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nubausta už tai, kad ji 2016-02-12, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbuline eiga ir kliudė gale stovėjusį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino. Eismo įvykio metu padariusi žalos kitam asmeniui, apgadinto automobilio savininko neinformavo apie įvykusį eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvyko vietos, su kuria yra susijusi. Šiais savo veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. D. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą – administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti arba, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., skirti jai mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliaciniame skunde D. D. nurodo, kad su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarime padarytomis išvadomis ir jai taikytomis nuobaudomis nesutinka, mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teigia, kad jos nuoširdų paaiškinimą apie įvykio aplinkybes teismas visiškai nepagrįstai įvertino kaip jos gynybinę poziciją. Apeliantė tvirtina, kad ji iš aikštelės prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, išvažiavo sąžiningai nesuvokdama, kad padarė žalą kitam automobiliui. Jai nebuvo jokio pagrindo bandyti išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Ji važiavo namo baigusi darbą, parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašai gali patvirtinti, kad darbe ji buvo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turi, niekada nėra bausta už KET pažeidimus, automobilis privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustas, todėl dėl kito automobilio kliudymo ir apgadinimo ji nebūtų patyrusi jokių esminių netekčių. Ji puikiai žinojo, kokia atsakomybė gresia už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, todėl tyčia tikrai nebūtų rizikavusi ją užsitraukti. Jei būtų siekusi išvengti atsakomybės, žinodama, kad yra kalta dėl kito automobilio apgadinimo, nebūtų rytojaus dieną važiavusi tuo pačiu automobiliu į darbą ir jo stačiusi toje pačioje aikštelėje. Apeliantės teigimu, teisme apklausiamas policijos pareigūnas V. P. visiškai nepagrįstai akcentavo, kad 2016-02-13 jos automobilis stovėjo už prekybos centro pastato, palei sieną, neapšviestoje ir nuošalioje vietoje, nes savaitgaliais, kai nevežamos prekės, visi darbuotojai automobilius stato už pastato, savaitgaliais aikštelė prie prekybos centro nuolat būna pilna, ten automobilius stato ir prekybos centro klientai, kurių savaitgaliais būna daugiau, ir greta esančio sporto klubo lankytojai.

D. D. skunde pažymi, kad 2016-02-12 vakare manevruojant atbuline eiga tarp automobilių jai kilo mintis, kad galėjo kliudyti stovintį automobilį, nes, nesant kitos galimybės, važiavo labai arti jo, tačiau pažiūrėjusi jokių sugadinimų nematė nei ant savo automobilio, nei ant kito. Kai pas ją į darbą 2016-02-13 ryte atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad ji savo automobiliu vakar apgadino kitą automobilį, ji labai išsigando, pasimetė, dėl savo jautrumo ir nervingumo nesugebėjo paaiškinti ir parašyti, kas iš tikrųjų vakar įvyko ir kaip ji tai suvokė, todėl dėl patirto streso paaiškinime parašė tai, kuo policijos pareigūnai ją jau buvo įtikinę, t. y. kad jis kliudė kitą automobilį, nors iš tikrųjų vakare ji nesuvokė, kad kliudė, nematė sugadinimų. Teisme tai norėjo paaiškinti, net neprisiminė, ką iš tikrųjų yra parašiusi paaiškinime, bet dėl patiriamos nervinės įtampos tiesiog nesugebėjo sklandžiai to padaryti. Ji neturėjo jokios gynybinės versijos, nuoširdžiai, tik gal neišsamiai, aiškino, kad neturėjo tikslo vengti atsakomybės, jei tikrai padarė žalą.

Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime akcentuoja automobilio „Opel Insignia“ sugadinimų mastą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. K. teiginius, kad žala yra 700,00 Eur, kad reikia keisti bamperį, žibinto laikiklius, atlikti automobilio dažymo darbus. Vizualiai matosi tik bamperio nubrėžimas slystamojo kontakto pasėkoje, tokio kontakto, jei tikrai ji kliudė šį automobilį savo automobilio galine dalimi, visiškai natūraliai galėjo nejusti, tai nebuvo smūgis. Be to, teismas pasirėmė policijos pareigūno V. P. paaiškinimu, kad jos automobilio „Mazda 6“ galinės dalies kairės pusės apgadinimai pagal lokalizaciją aiškiai sutampa su apgadinimais, padarytais G. K. vairuojamam automobiliui „Opel Insignia“, tačiau tai tik subjektyvi pareigūno nuomonė, neparemta neginčijamais objektyviais įrodymais, t. y. apžiūrint automobilius jie nebuvo sugretinti, fiksuojant apgadinimus nebuvo naudotos matavimo priemonės, nenustatyta, kokiame aukštyje nuo žemės yra jos automobilio sugadinimas ir automobilio „Opel Insignia“ sugadinimas, todėl nepatvirtinta, kad jos automobilio galinis bamperis galėjo siekti automobilio „Opel Insignia“ priekinį bamperį tokioje vietoje, kur yra nubrėžimas, nėra išvados, koks abiejų automobilių sugadinimų mechanizmas, kuria kryptimi padarytas nubrėžimas automobilio „Opel Insignia“ bamperyje; teigiama, kad ant automobilio „Opel Insignia“ buvo pilkos spalvos dažų pėdsakų, tačiau dažai nepaimti ir neištirti, ar jie tikrai nuo jos automobilio. Jai net nėra žinoma, kurioje aikštelės vietoje stovėjo automobilis „Opel Insignia“, jos niekas neklausė, kur stovėjo jos automobilis ir kokia kryptimi ji važiavo iš aikštelės. Be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kaip buvo pastebėtas automobilio „Opel Insignia“ sugadinimas - jis pastebėtas tik 2016-02-13 ryte, pastebėjo ne pati G. K., o jos sutuoktinis A. K., kuris teisme nebuvo apklaustas, nei policija, nei teismas nesiaiškino, ar automobiliu tikrai nebuvo niekur važiuota nuo 2016-02-12 20.00 val. iki 13 d. 11.50 val. Todėl, apeliantės nuomone, galimas kontaktas daugiau grindžiamas prielaidomis ir sutapimais nei objektyviais įrodymais. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, apeliantė daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad ji turėjo justi kontaktą tarp savo automobilio ir automobilio „Opel Insignia“, jei tikrai toks buvo. Ji iš aikštelės išvažiavo būdama visiškai įsitikinusi, kad niekam jokios žalos nepadarė, todėl mano, kad šioje byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jos tyčią dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

D. D. skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nepripažino pagrindo taikyti jai Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantės teigimu, įvykio tyrimas ir bylos nagrinėjimas jai sukėlė didelius išgyvenimus, ji be galo išgyvena dėl to, kad nebuvo pakankamai atidi, tam galėjo turėti įtakos nuovargis po darbo dienos, tamsus paros metas, dėl ko tolimesni jos veiksmai neatitiko KET reikalavimų, ji patyrė didelę pamoką ir ateityje neabejotinai bus atidesnė. Mano, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytas tikslas gali būti pasiektas skiriant jai mažesnę baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės niekam nekilo ir negalėjo kilti, kad tai pirmas jos padarytas pažeidimas per visą laiką, kai įgijo teisę vairuoti, paskirtos baudos dydis neproporcingas pasekmėms ir prieštarauja teisingumo principui, tai itin didelė finansinė našta, nes jos pajamos - minimalus darbo užmokestis, o atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui, didesnę netektį patirs ne ji, o jos garbaus amžiaus tėvai, kuriais turi nuolat rūpintis, dukra, kuri yra studentė ir savo pajamų neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į D. D. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris prašo palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo byloje objektyviai buvo ištirti visi duomenys, susiję su minėtu įvykiu, todėl skundžiamas teismo nutarimas buvo priimtas vadovaujantis žmogiškumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir yra teisiškai pagrįstas ir objektyvus.

Motyvuojamoji dalis

D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma D. D. apeliaciniame skunde.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimu D. D. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad ji automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį automobilį, kurį apgadino ir pasišalino iš eismo įvyko vietos, pažeisdama KET reikalavimus. Apeliaciniame skunde D. D. iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad D. D. neigia padariusi ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir ginčydama savo kaltę dėl šio pažeidimo ji teigia, kad jos kaltė grindžiama prielaidomis ir policijos pareigūno V. P. paaiškinimais, o ne objektyviais įrodymais.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. D. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir keisti ar naikinti ginčijamą apylinkės teismo nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Nors D. D. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), vyriausiojo patrulio V. P. tarnybinis pranešimas (2, 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), D. D., G. K., A. K. paaiškinimai (5-7 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (8, 9 b. l.), fotonuotraukos (10-14 b. l.), D. D., liudytojų V. P., G. K. parodymai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (30-33 b. l.), kita bylos medžiaga. Iš byloje esančių fotonuotraukų (10-14 b. l.) matyti, jog apgadinimai padaryti automobiliui „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, buvo pastebimi, apgadintas priekinės dalies kairės pusės bamperis (8, 10-12 b. l.). Pažeidėjos D. D. vairuoto automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas ir jos vairuojamas automobilis, apgadintas jo galinės dalies kairės pusės bamperis (9, 13-14 b. l.). Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. D., vairuodama automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, ir važiuodama atbuline eiga kliudė gale stovėjusio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį bamperį, jį apgadino, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde D. D. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu ji nepajuto ir nesuprato, kad kliudė kitą automobilį ir išvažiavo iš automobilių aikštelės nesuvokdama, kad padarė žalą kitam automobiliui. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas D. D. tokius paaiškinimus pagrįstai vertino kaip pasirinktą D. D. gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojų V. P., G. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar siektų kaip nors pakenkti D. D. ir pan., todėl netikėti nuosekliais ir patikimais liudytojų V. P., G. K. parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Be to, kaip matyti D. D. po eismo įvykio 2016-02-13 rašytiniame paaiškinime pati nurodė, kad važiuodama atbuline eiga kliudė gale stovėjusį automobilį, po susidūrimo išlipo apžiūrėti automobilio, apžiūrėjusį kliudytą automobilį nepastebėjo, jog jis apgadintas, nes buvo tamsu, todėl nepagalvojusi, kad automobilis apgadintas, iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepanešusi policijai (5 b. l.). Toks D. D. elgesys neabejotinai patvirtina, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Nors tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde D. D. nurodo, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesupratusi, kad kliudė kitą automobilį, ir kad dėl patirto streso paaiškinime parašė ne tai, kas iš tikrųjų įvyko ir kaip ji tai suvokė, o tai, kuo policijos pareigūnai ją jau buvo įtikinę, tačiau aplinkybes, kad D. D., apklausiama dėl eismo įvykio aplinkybių, pati savo ranka surašė paaiškinimą, patvirtino liudytojas eismo įvykio aplinkybes tyręs patrulis V. P. (31, 32 b. l.), todėl apeliantės šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip D. D. gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Apylinkės teismo išvadų dėl D. D. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą taip pat nepaneigia nubaustosios apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jai nebuvo jokio pagrindo bandyti išvengti atsakomybės už padarytą žalą, nes ji buvo blaivi, vairuotojo pažymėjimą turi, niekada nėra bausta už KET pažeidimus, automobilis privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apdraustas, todėl dėl kito automobilio kliudymo ir apgadinimo ji nebūtų patyrusi jokių esminių netekčių, jei būtų siekusi išvengti atsakomybės, žinodama, kad yra kalta dėl kito automobilio apgadinimo, nebūtų rytojaus dieną važiavusi tuo pačiu automobiliu į darbą ir jo stačiusi toje pačioje aikštelėje.

Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad D. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas ir pastebimas (D. D. po atsitrenkimo apžiūrėjo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, automobiliui „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai, kurie yra pakankamai žymūs ir jų nepastebėti nebuvo įmanoma), D. D. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

D. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skundžiamu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimu paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubausta D. D. prašo taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas jai paskirti mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamu atveju nuobauda D. D. buvo paskirta sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.) ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindais). Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Taigi skundžiamu nutarimu D. D. už jos padarytus pažeidimus buvo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali nuobauda.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir D. D. nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

D. D. nurodytos aplinkybės – tai, kad įvykio tyrimas ir bylos nagrinėjimas jai sukėlė didelius išgyvenimus, ji be galo išgyvena dėl to, kad nebuvo pakankamai atidi, tam galėjo turėti įtakos nuovargis po darbo dienos, tamsus paros metas, dėl ko tolimesni jos veiksmai neatitiko KET reikalavimų, ji patyrė didelę pamoką ir ateityje neabejotinai bus atidesnė, kad sunkios pasekmės niekam nekilo ir negalėjo kilti, kad tai pirmas jos padarytas pažeidimas per visą laiką, kai įgijo teisę vairuoti, kad paskirta bauda itin didelė finansinė našta, nes jos pajamos - minimalus darbo užmokestis, o atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui, didesnę netektį patirs ne ji, o jos garbaus amžiaus tėvai, kuriais turi nuolat rūpintis, ir dukra, kuri yra studentė ir savo pajamų neturi, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jai, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl tai, kad D. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, ir pati žinodama, kad jai būtinas vairuotojo pažymėjimas, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, D. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti D. D. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-02 nutarimą nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis