- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 1-15-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00824-09-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- S. T.
- Civilinis ieškovas
- Z. Z.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 5 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bausta administracinėmis nuobaudomis, teista:
1) 2009-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 epizodai), 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2 epizodai), 214 str. 1 d.-laisvės atėmimu 3 m.; pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2) 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. l d., 3 d.– laisvės atėmimą 6 m.;
3) 2012-06-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 187 str. 3 d., 214 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. l p., 2 p. 6 d.-laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn.;
4) 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 180 str. 2 d., nuteista subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei su 2012-06-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Kaltinamoji A. J. 2009-05-18 apie 16 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi apgaulės būdu, t. y. prisistačiusi dujotiekio darbuotoja, pateko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), viena iš jų demonstruodama peilį surišo nukentėjusiajai S. T. rankas, taip atimdama galimybę jai priešintis, ir toliau veikdamos abi kartu ieškojo vertingų daiktų, juos krovėsi į savo atsineštus maišus, ir taip pagrobė S. T. priklausantį turtą: pinigus - 1000 Lt, 2 vnt. patalynės komplektų bendros 100 Lt vertės, 25 vnt. paklodžių bendros 500 Lt vertės, 2 vnt. didelių rankšluosčių bendros 60 Lt vertės, 10 vnt. virtuvinių rankšluosčių bendros 50 Lt vertės bei 15 vnt. kitų rankšluosčių bendros 300 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą – S. T. priklausančius daiktus bei pinigus bendros 2010 Lt vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamoji A. J. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad važiavo į „Urmo“ bazę. Tuo metu prekiaudavo užuolaidomis. Vyko troleibusu. Sulūžo troleibusas. Visi keleiviai išlipo. Perėjo į kitą gatvės pusę, į stotelę. Pasiūlė ten stovėjusiai moteriai pirkti užuolaidas. Po to nuėjo į namą. Paskambino į buto duris. Duris atidarė moteris. Ji pasakė, kad gerai, jog atėjo. Turbūt, ji ją palaikė savo globėja. Padėjo tai moteriai apsirengti. Po to ta moteris paprašė, kad nueitų į parduotuvę. Kai ji ėmė pinigus, matė iš kur juos ima. Kai ta moteris buvo užsisukusi, paėmė pinigus. Stotelėje ne ta pati moteris stovėjo, kuri buvo bute. Stotelėje buvusi moteris pasiūlė nueiti į butus pasiūlyti pirkti užuolaidų. Užėjo į pirmo pasitaikiusio namo laiptinę. Butas buvo pirmame aukšte. Paėmė apie 1000 Lt. Jai nėra tikslo meluoti. Daugiau tame bute nėra buvusi. Kai aprengė moterį, ji paėmė pinigus, po to ta moteris ėmė knygą. Tada paėmė pinigus. Nusiprausti padėjo tai moteriai. Ji vis vadino ją kažkokiu vardu. Tai buvo apie pietus, po pietų. Ir „Urmo“ bazėje, ir stotyje, ir po butus vaikščiojo, kai prekiavo užuolaidomis.
Nukentėjusioji S. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paklusta, nes 2012-03-17 mirė (25, 31 b.l.). Todėl teisiamojo posėdžio metu jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. T. parodė, kad 2009-05-18 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi sunkiai vaikšto ir mato, iš namų niekur neina. Apie 16-17 val. į buto duris kažkas paskambino. Gyvena pirmame aukšte, buto duris rakina viena spyna, raktą palieka spynoje. Priėjusi prie durų paklausė „kas?“ Moteriškas balsas už durų atsakė „atėjau patikrinti dujų“. Atrakino duris, į butą užėjo dvi moterys. Dėl blogo matymo pastebėjo tik tai, kad moterys panašios į čigones, vilkinčios tamsias sukneles. Jos kalbėjo lietuviškai, be akcento. Abi užėjo į miegamąjį, ji ėjo iš paskos. Kambaryje jos pasakė: „atiduok auksą ir pinigus, o jei neduosi, tai surasim“. Viena iš jų iš kažkur paėmė raudoną kaspiną ir jai parodė, kaip ji suprato - peilį, bei tarė „tylėk jei nori gyventi“. Jai liepė sėdėti ant lovos, su raudonu kaspinu surišo rankas priekyje, o burną užkišo su audeklu, kurį rado ant lovos. Abi nuolat kartojo „tylėk“. Abi kambaryje vertė daiktus, rūbus iš spintos, apžiūrinėjo stalčius. Kambaryje, spintelėje buvusioje dėžutėje rado tą dieną gautą pensiją - 1000 Lt. Liepė jai eiti į kitą kambarį. Nuėjus jos vėl kraustė sekciją ir spintą. Matė, kad krovė patalynę iš spintos į maišus. Toje spintoje laikė naujus rankšluosčius, patalynės komplektus, paklodes. Visus daiktus krovė į du maišus. Tuomet jos abi išėjo iš buto, o duris užrakino raktu, kuris buvo įkištas į spyną. Ji išsilaisvino ranką ir nuėjusi prie durų lazda beldė į duris, kad kas nors ją išgelbėtų. Po kelių minučių duris atrakino kaimynė iš gretimo 93 buto. Šios moterys pas ją atėjo pirmą kartą, ankščiau jų nesutiko. Kadangi blogai mato, jų atpažinti negali. Tik gali pasakyti, kad abi jaunos - iki 30 m amžiaus, viena apie 170 cm, kita žemesnė. Apžiūrėjusi spintą pamatė, kad nėra dviejų naujų viengulei lovai skirtų patalynės komplektų, kurių vieno vertė 50 Lt, paklodžių apie 25 vnt., vienos vertė 20 Lt - bendros 500 lt vertės, didelių rankšluosčių - 2 vnt., kurių vieno vertė 30 Lt, virtuvinių rankšluosčių - apie 10 vnt., vieno vertė 5 Lt - bendros 50 Lt vertės, bei kitų rankšluosčių apie 15 vnt., vieno vertė 20 Lt - bendros 300 Lt vertės. Patyrė bendros 2010 Lt turtinės žalos. Kūno sužalojimų nepatyrė, (b. l. 22-23).
Liudytoja Z. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mirusi nukentėjusioji S. T. testamentu jai paliko visą savo turtą, taip ji tapo paveldėtoja, todėl teisė į žalos atlyginimą perėjo jai. Kadangi padaryta turtinė 2010 Lt žala neatlyginta, civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamosios A. J. (29 b.l.).
Liudytoja V. Š. parodė, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, buvo jaunos moterys. Tai buvo apie 16-ą valandą. Galėjo tai būti 2009 m. Išėjusi į balkoną, pamatė einančias romų tautybės moteris. Jas nuvijo. Po kiek laiko išgirdo bildesį pas kaimynę. Nuėjo į jos butą. Kaimynė buvo surišta, bute buvo viskas išversta. Tos moterys slinko namo pakraščiu. Jos neklausydamos nuėjo į laiptinę.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad 2009-05-18 apie 16.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje prie balkono durų. Staiga pamatė pro pat balkoną praeinančias dvi juodų plaukų moteris, butas pirmame aukšte. Išėjus į balkoną pamatė dvi čigoniškos išvaizdos moteris įeinančias į jos laiptinę. Ji paklausė kur jos eina. Jos trumpai žvilgtelėjo į ją ir įėjo į laiptinę. Viena iš moterų, ėjusi pirma, buvo juodais surištais plaukais, tamsaus gymio, vilkėjo juodos spalvos odine trumpa striuke, ilgu juodos spalvos sijonu, atrodė apie 18-23 m. amžiaus. Antra moteris buvo apie 155-157 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, juodų ilgų plaukų, tamsaus gymio, vilkėjo juoda trumpa odine striuke, ilgu tamsios spalvos sijonu. Įėjus toms moterims į laiptinę, ji nuėjo prie savo buto durų ir per akutę pasižiūrėjo. Tarp pirmo ir antro aukšto matėsi kažkokie siluetai. Jai žiūrint pro akutę iš viršaus nusileido tos pačios moterys ir išėjo į lauką. Ji vėl išėjo į balkoną ir matė, kaip tos moterys ėjo link pirmos laiptinės, bandydamos atidaryti laiptinių duris. Antros laiptinės durys buvo atidarytos ir jos užėjo į ją. Daugiau jų nematė. 2009-05-18 apie 17.15 - 17.20 val. išgirdo beldimą iš kaimynės 92 buto. Ji priėjo prie kaimynės durų ir pamatė iš išorės įkištą raktą. Durys buvo užrakintos. Buvusiu duryse raktu ji duris atrakino. Atidariusi duris pamatė stovinčią kaimynę S. T., jai ant vienos rankos buvo kažkoks kaspinas. Ji pasakė, kad ją ką tik apiplėšė dvi čigonės. Ji pamatė kaimynės kambariuose išmėtytus daiktus ir iškvietė policijos pareigūnus ir kaimynės globėją, (b. l. 35-36).
Pagarsinus liudytojos V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jo parodė, kad taip ir buvo. Raktas buvo paliktas kaimynės duryse iš lauko pusės. Neatsimena, ką pasakojo kaimynė. Ji paminėjo moteris. Kaimynės rankos buvo surištos. Bute buvo viskas išversta. Kaimynė - S. T.. Jai buvo 87 metai. Kaimynė buvo surišta kaspinu. Sakė, jog grasino ją papjauti. Ji buvo tik viename kambaryje. Globėja sakė, kad ir kitas kambarys buvo išverstas. Per durų akutę pamatė, kaip tos moterys išėjo. Po to vėl tos moterys atėjo. Gal po valandos išgirdo bildesį. Nematė tų moterų sugrįžtančių.
Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio dieną jo nebuvo. Tik pastebėjo, kad savaitė iki įvykio buvo judėjimas apie nukentėjusios butą. Vis siūlydavo ką nors pirkti. Nuvydavo jas. Matė prie nukentėjusios buto maišus su daiktais. Manė, kad tai - daiktai išmetimui. Į butą neužėjo. Dar kaimynui pasakė, kad kaimynė išsikrausto. Savaitę prieš įvykį vaikščiojo moterys. Galėjo būti romų tautybės moterys. Prie durų laiptinėje maišuose buvo patalynė. Buvo, mano, 3 maišai padėti.
Iš S. T. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2009-05-18 apie 16.00 - 17.00 val. buvo apiplėšta dviejų romų tautybės moterų bute, adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 1).
Iš 2009-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nuo ant lovos numestos medinės dėžutės išryškintas ir ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuotas rankos pėdsakas; taip pat nuo spintos kairės pusės durų išryškinti ir ant daktiloskopinės plokštelės nukopijuoti trijų pirštų pėdsakai; taip pat paimtas kaspinas su mazgais, (b. l. 13-21).
Iš 2009-05-18 nutarimo matyti, kad S. T. pripažinta nukentėjusiąja, (b. l. 24).
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsinto liudytojo Z. Z. apklausos protokolo matyti, kad S. T. buvo jos tėčio S. T. žmona. Su ja gerai sutarė, žinojo, kad ji neturi vaikų. Tėvelis prieš mirtį paprašė jos, kad ji rūpintųsi S. T., ir ji sutiko. Nebuvo jos oficialia globėja, tačiau ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, gyveno (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad S. T. buvo apiplėšta, sužinojo iš kaimynės V. Š., kuri paskambinusi pranešė, kad S. T. apiplėšė. 2012-03-17 S. T. mirė. Ji paliko testamentu jai visą savo turtą ir taip ji tapo paveldėtoja, todėl teisė į žalos atlyginimą perėjo jai, o padaryta turtinė žala 2010 Lt nėra atlyginta, todėl prašo pripažinti civiliniu ieškovu, (b. l. 29).
Iš 2012-08-27 nutarimo matyti, kad Z. Z. pripažinta civiline ieškove, (b. l. 34).
Iš 2009-06-23 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1037 (G1-1212) matyti, kad vienos rankos ir trys pirštų pėdsakai išryškinti ir nukopijuoti daktiloskopine plokštele įvykio vietos tyrimo metu dėl plėšimo, adresu: (duomenys neskelbtini), yra tinkami asmeniui identifikuoti, palikti ne nukentėjusios S. T. ir ne pil. Z. Z., (b. l. 56-57).
Iš 2012-08-07 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti A. J. pirštų ir rankų lyginamieji pavyzdžiai, (b. l. 58).
Iš 2012-06-22 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro rašto Nr. 140-S2-907 matyti, kad tikrinant latentinius pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad trys rankos pėdsakai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 26-1-00824-09 sutampa su rankos pėdsaku atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59).
Iš 2012-08-17 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1163 matyti, kad 2009-05-18 įvykio vietos apžiūros metu, dėl plėšimo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukopijuotas rankos pėdsakas 37x44 mm dydžio daktiloskopine plokštele yra paliktas A. J. kairės rankos delnu, o pirštų pėdsakai nukopijuoti 58x131 mm dydžio daktiloskopine plokštele yra palikti A. J. kairės rankos didžiuoju, bevardžiu ir mažyliu pirštais, (b. l. 64-65).
Iš 2013-01-21 prašymo matyti, kad Z. Z. civilinį ieškinį palaiko (b. l. 146).
LR BK 180 str. 2 d. įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal BK 180 str. 2 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, įsibraunant į patalpą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį.
Bendrininkavimas, kaip specifinė nusikalstamos veikos padarymo forma, turi tiek objektyvius, tiek subjektyvius požymius (Kasacinė byla Nr. 2K-241/2003). Objektyviųjų grupei priskiriama dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme bei bendrininkų pastangų vienumas (Kasacinė byla Nr. 2K-241/2003). Veiksmų bendrumas, kaip objektyvus bendrininkavimo požymis, reiškia, kad kiekvieno iš bendrininkų veiksmai yra nukreipti bendram nusikalstamam tikslui pasiekti. Bendrininkai darydami nusikalstamą veiką atlieka skirtingus veiksmus, tačiau kiekvieno jų veiksmai yra labai reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikloje. O reikšmingi tuo, kad sudaro prielaidas bei sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Šie veiksniai nulemia tai, kad vykdytojas ryžtasi atlikti atitinkamoje BK normoje aprašytą nusikalstamą veiką. Jeigu bendrininkai nesutelktų bendrų pastangų bei kiekvienas jų neatliktų jiems priskirtų vaidmenų, tai ir nusikalstamos veikos vykdytojui būtų žymiai sunkiau, o tam tikrais atvejais net neįmanoma padaryti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (Kasacinė byla Nr. 2K-1058/2001, Kasacinė byla Nr. 2K-730/2001). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors bendrininkų veiksmai yra skirtingi tačiau už padarytą nusikalstamą veiką jie atsako bendrai. Kitaip tariant, teisiniai nusikalstamos veikos padariniai yra nedalomi; kiekvienas atsako nepriklausomai nuo savo indėlio (Kasacinė byla Nr. 2K-294/2002).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusikalstama veika, t. y. kaltinamosios A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamosios A. J. parodymus, kad jai inkriminuojamo nusikaltimo ji nepadarė, paskambino į nukentėjusiosios buto duris tik norėdama pasiūlyti pirkti užuolaidų, o buto duris atidariusi moteris pasakė, kad gerai, jog ji atėjo, t.y. palaikė A. J. savo globėja ir dėl to įsileido į butą; taip pat kad A. J. padėjo tai moteriai apsirengti, po to pastarajai paprašius nueiti į parduotuvę ir davus A. J. 100 Lt, ši matė, kur padėti kiti pinigai ir po to tuos pinigus-1000 Lt pavogė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Aplinkybes, kad kaltinamoji A. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaulės būdu įsibrovė į patalpą, grasinant peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, surišant, t.y. atimant galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, patvirtino nukentėjusioji S. T., kuri nurodė, jog kai kažkas paskambino į buto duris, ji priėjusi prie durų paklausė „kas?“. Moteriškas balsas atsakė „atėjau patikrinti dujų“. Kai S. T. atrakino duris, į butą užėjo dvi moterys, jos užėjo į miegamąjį ir pasakė: „atiduok auksą ir pinigus, o jei neduosi, tai surasim“. Viena iš jų iš kažkur paėmė raudoną kaspiną ir jai parodė, kaip ji suprato - peilį, bei tarė „tylėk jei nori gyventi“. Jai liepė sėdėti ant lovos, su raudonu kaspinu surišo rankas priekyje, o burną užkišo su audeklu, kurį rado ant lovos. Abi kambaryje vertė daiktus, rūbus iš spintos, apžiūrinėjo stalčius.
Liudytojos V. Š. parodymai, kad ji išgirdo beldimą iš kaimynės 92 buto, priėjo prie durų, pamatė iš išorės įkištą raktą, durys buvo užrakintos, atidariusi duris pamatė stovinčią kaimynę S. T., jai ant vienos rankos buvo kažkoks kaspinas, kambariuose buvo išmėtyti daiktai, patvirtino nukentėjusiosios S. T. parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Be to, kaltinamosios A. J. kaltė taip įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria nustatyta, kad ant daiktų, buvusių bute, yra kaltinamosios A. J. pirštų atspaudai. Aplinkybę, kad plėšimo metu dalyvavo dar vienas asmuo, kuris nenustatytas, patvirtina tiek nukentėjusios S. T., tiek liudytojos V. Š. parodymai: S. T. parodė, kad apgaulės būdu į butą pateko dvi moterys, panašios į čigones; V. Š. parodė, kad pamatė pro pat balkoną praeinančias dvi juodų plaukų moteris, įeinančias į laiptinę.
Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu prieš nukentėjusiąją S. T. ne tik buvo pavartotas fizinis smurtas (jai buvo surištos rankos, užkimšta burna), bet ir, kaip nurodė nukentėjusioji, panaudotas peilis, demonstruojant jį prieš nukentėjusiąją ir taip ją bauginant bei pagrobtas nukentėjusiosios turtas.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Kaip nurodė nukentėjusioji S. T., jai buvo pagrasinta, pasakant: „tylėk, jei nori gyventi“ ir tuo pat metu rodant peilį. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Įvertinus situaciją, kad nukentėjusioji S. T. buvo senyvo amžiaus (85 m.), ją jos pačios bute užpuolė dvi jaunos moterys ir, naudodamos fizinį smurtą reikalavo pasakyti, kur yra pinigai, grasindamos peiliu, teismas daro išvadą, kad šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukūrė nukentėjusiajai situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą, todėl grasinimas laikytinas realiu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto apimties, pagrobtų daiktų kiekio ir vertės. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta, jog iš nukentėjusiosios turtas buvo pagrobtas bendrais kaltinamosios A. J. ir kito ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmais, panaudojant fizinį smurtą bei grasinant tuoj pat jį panaudoti, naudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Vertinant įrodymų visumą, nukentėjusiosios S. T., liudytojų parodymus, specialisto išvada patiektus duomenis, teismas laiko patikimais ir remiasi jais darydamas išvadas dėl kaltinamosios A. J. kaltės.
Kaltinamoji A. J. kalta ir baustina.
Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima dvi alternatyvas: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Nors šioje byloje kaltinamoji A. J. kalta prisipažino iš dalies, pripažindama, kad pavogė iš nukentėjusiosios S. T. pinigus, tačiau neigė, kad į butą atėjo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, neigė grasinimą peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, neigė pavartojusi smurtą prieš nukentėjusiąją, neigė pagrobusi iš buto kitus nukentėjusiosios S. T. nurodytus daiktus. Kaip matyti iš kaltinamosios A. I. parodymų turinio, ji kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino visiškai, todėl, teismo nuomone, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos dalinis prisipažinimas, t.y. jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai A. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teista keturis kartus, iš kurių du kartus-už analogiškus nusikaltimus, niekur nedirbo ir pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, į psichiatrinę įskaitą neįrašyta, priklausomybės ligų centre neregistruota, jos padarytas nusikaltimas itin pavojingas, padarytas prieš senyvo amžiaus, negalinčią apsiginti moterį, nusikaltimas buvo gerai suplanuotas, todėl kaltinamajai skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, numatytas BK 180 str. 2 d. sankcijoje.
Z. Z. civilinis ieškinys dėl 2010 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamosios A. J..
Dvi daktiloskopinės plokštelės su rankos ir pirštų pėdsakais saugomos byloje, kompaktinis diskas, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; kaspinas, įpakuotas voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti su 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į A. J. bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2012-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. 2010 (du tūkstančius dešimt) Lt turtinės žalos atlyginimui civilinės ieškovės Z. Z. naudai.
Dvi daktiloskopinės plokšteles su rankos ir pirštų pėdsakais saugomas byloje, kompaktinį diską, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; kaspiną, įpakuotą voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtai nuteistajai - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.