Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2015 m. gegužės 28 d. apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 103, 109 punktų reikalavimus, tai yra sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkės V. Ž. ir ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkei V. Ž. dėl patirtų sužalojimų - trauminės galvos smegenų ligos, dešinio žastikaulio ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. apie 20.30 val. važiavo su automobiliu „Audi A4“ gatve nuo (duomenys neskelbtini) ligoninės link (duomenys neskelbtini). Sankryžoje sukdamas į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę nepastebėjo priešpriešais važiavusios dviratininkės, nes besileidžianti saulė švietė tiesiai į akis ir stipriai trukdė matomumui. Dviratininkę kliudė automobilio priekine kaire puse ir ją parbloškė. Jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis - apie 25-30 km/h, nes sukdamas į kairę sulėtino automobilio greitį. Prie sankryžos stovėjusio kito automobilio vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba dviratininkę išvežė į ligoninę. Dėl to, kad sukėlė eismo įvykį ir sužalojo dviratininkę labai gailisi, buvo nuvykęs į Panevėžio ligoninę atsiprašyti nukentėjusiosios, nukentėjusiajai atlygino dalį žalos (500 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje visiškai taip pat įrodyta:

Nukentėjusiosios V. Ž. parodymais. Ji parodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. vakare (duomenys neskelbtini) mieste su dviračiu ji važiavo iš sodų bendrijos. Važiuodama su dviračiu buvo apsivilkusi ryškią šviesą atspindinčią liemenę, važiavo dešine kelio puse. Važiuodama pagrindine gatve pro sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiuojantis automobilis buvo sustojęs prieš sankryžą ir ją praleidinėjo. Jai pasirodė, kad priešpriešais važiavęs automobilis dar padidino greitį (mano, kad galėjo važiuoti apie 50 km/h greičiu), neparodęs posūkio signalo sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę jos nepraleido ir ją partrenkė. Ji užkrito ant ją partrenkusio automobilio, tačiau šis automobilis iš karto nesustojo, kiek pavažiavęs atsistūmė atgal ir tik tada sustojo. Tuomet ji nukrito nuo automobilio ant žemės ir pajuto skausmus. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, kuri neužilgo atvyko ir ją išvežė į ligoninę.

Liudytojos D. N. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ji kartu su V. Ž. su dviračiais važiavo iš sodų (duomenys neskelbtini) mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve dešine kelio puse. V. Ž. važiavo priekyje, o ji gale. Privažiavus sankryžą su šalutine gatve iš dešinės pusės, pamatė, kad šia šalutine gatve važiavęs baltos spalvos automobilis sustojo jų praleisti. Tuo pat metu pamatė priešpriešais (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris jų (dviratininkių) nepraleidęs suko į kairę ir kliudė jos dviračio ratą bei partrenkė V. Ž.. Smūgis buvo pakankamai stiprus, nes V. Ž. nuo smūgio pakilo į orą ir automobiliui pavažiavus apie 10 metrų galva trenkėsi ir išmušė automobilio priekinį stiklą. Kai automobilis sustojo V. Ž. atskrido atgal ir trenkėsi į asfaltą. V. Ž. partrenkęs automobilis sustojęs atgal nevažiavo.

Liudytojo A. J. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena apie 21 val. jis važiavo baltos spalvos „Ford Transit“ markės automobiliu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš sankryžą su pagrindiniu keliu sustojo praleisti pagrindiniu keliu jam iš kairės važiavusių dviratininkių. Tuo pat metu pamatė pagrindine gatve jam iš dešinės atvažiuojantį „Audi“ markės pilkos spalvos automobilį, kuris nepraleidęs dviratininkių suko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir automobilio kampu kliudė vieną dviratininkę, kuri nukrito nuo dviračio prie pat jo automobilio, tai yra panašiai dviejų metrų atstumu nuo įvykusio kontakto. Automobilis po kontakto su dviratininke dar šiek tiek pariedėjęs sustojo. Dviratininkę partrenkusio automobilio greitis įvykio metu nebuvo didelis – apie 30 km/h. Išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie parblokštos dviratininkės prašė jos nesikelti ir skambino greitajai pagalbai. Mano, kad dviratininkių automobilio vairuotojas sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę galėjo nepastebėti, nes saulė leidosi ir matomumas įsukant į (duomenys neskelbtini) gatvę būna tokiais atvejais labai apsunkintas. Tuo ne kartą pats yra įsitikinęs.

Liudytojo J. M. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną, vakare, su automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo brolis L., važiavo (duomenys neskelbtini) mieste nuo miesto ligoninės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. L. sukant į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę išgirdo smūgio garsą. Kas įvyko net nepastebėjo, nes priešpriešais švietė besileidžianti saulė ir kažkiek akino. Automobilio greitis nebuvo didelis – apie 20 km/h. Sustojus išlipo iš automobilio ir tik tuomet pamatė ant kelio gulinčią moterį ir dviratį. Tuomet suprato, kad brolis sukdamas į kairę nepraleido dviratininkės ir ją partrenkė. Prie sankryžos sustojusio kito automobilio vairuotojas tuomet jau skambino greitajai.

Liudytojo D. V. parodymais. Jis parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, su L. M. vairuojamu automobiliu „Audi A4“ važiavo link (duomenys neskelbtini) mieste esančio ežero. Jis pats sėdėjo gale ir eismo nestebėjo. L. M. sukant į kairėje kelio pusėje esantį kelią išgirdo smūgio garsą. Automobilio greitis tuomet nebuvo didelis, nes L. M. atliko posūkio manevrą. L. M. sustabdžius ir išlipus iš automobilio pamatė, kad jų automobilis partrenkė dviratininkę. Buvo iškviesta greitoji pagalba.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-05-28 21.00 val. apžiūrėta eismo įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Apžiūros metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje kelio pusėje, galu į (duomenys neskelbtini) gatvę, 9,8 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės stovi automobilis “Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kairiame (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, 2,20 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės guli dviratis. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve priekiu į V. L. gatvę stovi “Ford” markės automobilis. Šio automobilio priekyje - (duomenys neskelbtini) gatvės kelio viduryje 2.00 metro atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra nedidelė kraujo dėmė (b. l. 4-8 ). Transporto priemonių apžiūros protokoluose užfiksuota, kad: automobiliui “Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skilęs priekinis bamperis, skilęs priekinis stiklas kairėje pusėje (b. l. 62-66); dviračiui „(duomenys neskelbtini)“ sulankstyti priekinio ir galinio ratų purvasargiai, įlenktas rėmas (b. l. 68-74)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. Ž. po eismo įvykio nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų medžiagoje dešinėje momeninėje srityje, uždaras dešinio žastikaulio kūno lūžis ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis. Šie sužalojimai V. Ž. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai 2015-05-28 autoavarijos metu jai važiuojant dviračiu ir susidūrus su automobiliu. V. Ž. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymus, nes dėl trauminės galvos smegenų ligos, dešinio žastikaulio ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių jai sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 26).

Nukentėjusioji V. Ž. savo parodymuose nurodė, kad ją partrenkęs automobilis prieš sankryžą dar padidino greitį, neparodęs posūkio signalo suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, o ją partrenkęs iš karto nesustojo, kiek pavažiavęs atsistūmė atgal ir tik tada sustojo, tuomet ji nukrito nuo automobilio ant žemės. Teismas tokius nukentėjusiosios parodymus laiko nevisiškai atitinkančius byloje surinktiems kitiems įrodymams. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad L. M. vairuojamas automobilis darė pakankamai statų posūkį, be to sankryžoje prieš pagrindinį kelią stovėjo kitas automobilis, kurį L. M., darydamas posūkio manevrą, turėjo apvažiuoti, todėl jo greitis atliekant posūkio manevrą negalėjo būti didelis. Tai, kad L. M. vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis patvirtino ir liudytojai A. J., J. M., D. V.. Tai, kad po eismo įvykio L. M. sustabdęs automobilį nestūmė automobilio atgal patvirtino visi apklausti liudytojai tame tarpe ir kartu su V. Ž. dviračiu važiavusi D. N.. Iš įvykio aplinkybių taip žinoma, kad po eismo įvykio V. Ž. dviratis gulėjo dviejų metrų atstumu nuo V. L. gatvės, tokiu pat atstumu ant kelio dangos buvo užfiksuota kraujo dėmė, rastas batas. Šios aplinkybės, teismo nuomone, tik patvirtina, kad nukentėjusioji nebuvo toli parblokšta, o nukrito poros metrų atstumu nuo kontakto vietos.

Išdėstyti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. M. vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešais pagrindiniu keliu važiavusiai dviratininkei V. Ž. ir su ja susidūrė. Tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET): 109 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms: 103 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tame tarpe ir dviračiams; 101 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šie L. M. padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai yra su eismo įvykio kilimu ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu V. Ž.. L. M. pateiktame kaltinime nenurodyti pažeisti (duomenys neskelbtini) 103 punktai, nors pačiame kaltinime šių KET punktų pažeidimų esmė išdėstyta, todėl L. M. pateiktas kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad jis taip pat pažeidė ir (duomenys neskelbtini) 109 punktų reikalavimus.

L. M. pateiktame kaltinime nurodoma, kad jis pažeidė KET 9, 18 punktų reikalavimus, kurie nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui. Teismo nuomone, šie KET punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, todėl laikytini pertekliniais ir iš kaltinimo šalintini.

Išdėstytos aplinkybės, taip pat įrodo, kad L. M. nusikalstamą veiką padarė esant neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo formai, tai yra jis turėdamas teisę vairuoti ir žinodamas KET reikalavimus, vairuodamas automobilį, nenumatė, kad dėl jo veikos vairuojant automobilį, jis gali sukelti eismo įvykį ir padaryti žalą kitiems asmenims, tačiau atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, L. M. būdamas atidesnis, galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl tokio jo veikimo neatsargiai vairuojant ir pažeidžiant KET reikalavimus, gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad L. M. 2015 m. gegužės 28 d. apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini) mieste, V. L. gatvėje, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 103, 109 punktų reikalavimus, tai yra sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdamas į kairę, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkės V. Ž. ir ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviratininkei V. Ž. dėl patirtų sužalojimų - trauminės galvos smegenų ligos, dešinio žastikaulio ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl tokia L. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių L. M. atžvilgiu nėra.

Sprendžiant L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad L. M. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikaltimą padarė pirmą kartą (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas), jis kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai (mokinasi, mokymo įstaigos administracijos apibūdinamas iš teigiamos pusės), jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl šios veikos padarymo, nukentėjusiosios atsiprašė, iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir atsižvelgiant į tai, kad jo kaip vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta, todėl likusią neatlygintą žalos dalį sutarties ribose turi atlyginti draudimo bendrovė. Esant žalos daliai, kurios neatlygins draudimas, L. M. bei jo tėvas A. M. įsipareigojo patys ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajai padaryta žala, kurią teismas pripažins kaip pagrįstą, bus pilnai atlyginta. Taip pat, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad L. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas esant nusikalstamo nerūpestingumo formai.

Byloje A. M. (L. M. tėvas) pateikė prašymą L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme bei teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė bei pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių žinoma, kad jo sūnus L. M. gyvena kartu juo, kol yra moksleivis yra jo išlaikomas, A. M. yra ūkininkas, jis neteistas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų sąjungos pirmininko kaip asmenybė apibūdinamas išskirtinai teigiamai. A. M. teismui paaiškino, kad jis kaip L. M. tėvas gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, jam padėti. Šios aplinkybės rodo į tai, kad A. M. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. M. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., esant visoms BK 40 str. 1 d., 2 d. numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.)

Siekiant, kad L. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.).

Byloje ieškinį dėl 1851,75 Eur turtinės ir 6500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė V. Ž..

V. Ž. patirta turtinė žala grindžiama tuo, kad jai neatlyginta 621, 75 Eur turtinės žalos už vaistus, kurą, sugadintus daiktus (dviratį, drabužius ir kt.), 700 negautų pajamų ir 530 Eur (paskutinio teisiamojo posėdžio metu patikslinta, kad 710 Eur) už advokato pagalbą.

Vertinant V. Ž. patirtą turtinę žalą atsižvelgtina į tai, kad V. Ž. dalį turtinės žalos jau atlygino L. M. civilinę atsakomybę vairuojant transporto priemonę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodama 89,61 Eur už medikamentus ir 54,37 Eur už kuro išlaidas.

V. Ž. prašo priteisti didesnę dalį jos turėtų išlaidų už medikamentus ir kurą bei prideda tai patvirtinančius kvitus. Vertinant V. Ž. patirtą žalą šioje dalyje atsižvelgiama į tai, kad šių išlaidų būtinumas turi būti pagrįstas. Teismo nuomone, V. Ž. pateikti įrodymai nepagrindžia šių išlaidų būtinumo. V. Ž. pirktų vaistų būtinybė nepagrįsta receptais ar gydytojų rekomendacijomis. Kuro išlaidos likusioje dalyje taip pat nėra pagrįstos. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ gydytojo eksperto išvadoje (b. l. 180) pateiktas detalus pagrįstų ir kompensuojamų vaistų bei kelionės išlaidų paskaičiavimas, kuris, teismo nuomone, buvo pakankamas gydymo bei reabilitacijos tikslais. Iš to seka, kad V. Ž. reikalavimas atlyginti turtinę žalą dėl išlaidų vaistams bei kurui nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Nors V. Ž. pateikė įrodymus, kad jai 2016-02-16 buvo taikytas pakartotinis operacinis gydymas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl eismo įvykio metu patirtos traumos, tačiau teismas nevertina V. Ž. patirtų išlaidų medikamentams ir kurui po 2016 metų sausio 1 d., kadangi V. Ž. dėl to reikalavimo nepateikė.

V. Ž. prašo atlyginti jos patirtą turtinę žalą 250 Eur sumoje už dviratį. V. Ž. dviratis jai gražintinas, todėl laikytina, kad dėl to ji žalos nepatiria. Iš eismo įvykio vietos ir dviračio apžiūros protokolų žinoma, kad po eismo įvykio apžiūrėjus dviratį nustatyta, kad jam sulankstyti priekinio ir galinio ratų purvasargiai, įlenktas rėmas. Laikytina, kad V. Ž. dviratis nukentėjo kontakto su automobilio metu. V. Ž. nepateikė dviračio remonto kaštų, vizualaus dviračio apžiūros metu iš fotonuotraukų matyti, kad dviračio apgadinimai yra nežymūs, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas, įvertina, kad dėl dviračio apgadinimo V. Ž. patyrė 50 Eur turtinę žalą, todėl šioje dalyje jos reikalavimas laikytinas pagrįstu.

V. Ž. taip pat prašo jai atlyginti 30 Eur už batus, 10 Eur už akinius nuo saulės, 35 Eur už švarką, 30 Eur už kelnes. Eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti V. Ž. akiniai nuo saulės su dėklu ir vienas batas. Šių daiktų apžiūros metu nustatyta, kad jie nesugadinti. Šie daiktai gražintini V. Ž.. Dėl kitų nurodytų daiktų V. Ž. nepateikė įrodymų, kad jie būtų sugadinti ir kitaip praradę savo funkcionalumą dėl eismo įvykio. Iš to seka, kad V. Ž. reikalavimas atlyginti turtinę žalą dėl šių daiktų nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

V. Ž. taip pat prašo priteisti 700 Eur negautų pajamų, kadangi dėl patirtos traumos negalėjo užsiauginti daržovių ir pasiruošti maisto atsargų žiemai. Teismo nuomone, toks V. Ž. negautų pajamų įvertinimas yra spėjamojo pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas, tačiau į tai atsižvelgtina įvertinant V. Ž. patirtą neturtinę žalą.

Vertindamas V. Ž. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir tebepatiria nepatogumus dėl gydymosi, patyrė stresą bei išgyvenimus, dėl gydymosi apribotos jos judėjimo bei bendravimo galimybės. Išdėstyti argumentai įrodo, kad V. Ž. neabejotinai patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad V. Ž. buvo padarytas sužalojimas, kuris kvalifikuotinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Teismas mano, kad didžiausią nukentėjusiosios neturtinės žalos dalį sudaro jos patirti sužalojimai ir dėl to iki šiol ją lydintys skausmai ir nepatogumai, dėl ko ji negali gyventi savo įprasto gyvenimo, be kitų pagalbos negali pasirūpinti savo buitimi, tvarkytis ūkyje, prižiūrėti daržo, užsiauginti daržovių bei pasirūpinti maisto atsargomis ir pan. Vertinant neturtinę žalą atsižvelgiama, kad V. Ž. patyrė sužalojimus gyvybiškai pažeidžiamoje kūno vietoje galvoje – jai diagnozuotas nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų medžiagoje dešinėje momeninėje srityje. V. Ž. dėl eismo įvykio patyrė uždarą dešinio žastikaulio kūno lūžį ir kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį. Dėl dešinio žastikaulio nesuaugusio lūžio, kairio blauzdikaulio osteosintezės V. Ž. nepatogumus ir skausmus jaučia iki šiol. Pagal V. Ž. pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų žinoma, kad jai 2016-02-17 buvo atlikta pakartotinė operacija, numatomas dar pakankamai ilgas pooperacinis gydymas bei reabilitacija. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos civiliniam atsakovui – AB „Lietuvos draudimas“ įvertinant V. Ž. patirtą neturtinę žalą. Teismas mano, kad V. Ž. patirta ir vis dar patiriama neturtinė žala yra didesnė nei ji buvo įvertinta civilinio atsakovo - AB „Lietuvos draudimo“, todėl ji didintina. Vienok, V. Ž. įvertinta jos patirta neturtinė žala (10000 Eur) laikytina per didele ir ženkliai didesne nei priteisiamos neturtinės žalos sumos analogiško pobūdžio bylose. Teismo nuomone tinkamu V. Ž. neturtinės žalos atlyginimu laikytina 5000 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ V. Ž. jau atlygino 3000 Eur neturtinės žalos, L. M. kaip dalinį neturtinės žalos atlyginimą V. Ž. pervedė 500 Eur, todėl V. Ž. priteistina neturtinė žala mažintina šiai daliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. M., kaip automobilio naudotojo civilinė atsakomybė laikotarpyje nuo 2015-02-23 iki 2016-02-23 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą sudarytos sutarties ribose privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 įst. Nr. X-1137 redakcija) 11 str. 1 d. 3 p. nuostatos numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2012-06-11 yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir dėl 1000000 Eur žalos turtui, todėl tokios sumos ribose AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai. Iš to seka, kad iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ V. Ž. priteistina visa teismo pripažinta įrodyta ir draudimo bendrovės nekompensuota turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusioji V. Ž. taip pat prašo priteisti jos atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusiąją atstovavo advokatė R. Ž. ir už atstovavimo paslaugas V. Ž. atstovei sumokėjo 710 Eur (2016-03-25 pinigų priėmimo kvitas Nr (duomenys neskelbtini). Byloje konstatavus, kad L. M. padarė nusikaltimą ir dėl to nukentėjusioji patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš jo priteistinos nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.)

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė liudytojų iškvietimas į teismo posėdį (10,88 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str.).

Daiktiniai įrodymai – dviratis „(duomenys neskelbtini)“, akiniai su dėklu, vienas batas, gražintini nukentėjusiajai V. Ž..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, ir nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct.) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius.

L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834 buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius):

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 710 Eur (septynis šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybei 10,88 Eur (dešimt eurų 88 ct.) proceso išlaidų.

Daiktinius įrodymus – dviratį „(duomenys neskelbtini)“, akinius su dėklu, vieną batą, gražinti nukentėjusiajai V. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.