Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-255/2016

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13671-2015-9

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus ir Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir T. R. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d., apėmimo ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme – šešių mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (376 Eur), bauda, ir paskirta galutinė bausmė laivės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (376 Eur), bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Nustatyta kardomąją priemonę – suėmimą – palikti, iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis, atlikta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendį, bei laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.

T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstama veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., ir jam paskirta bausmė – keturiasdešimt penkių parų areštas. Vadovaujantis 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė bausmė – trisdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtoji bausmė ir bausmė, paskirta Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 baudžiamuoju įsakymu, subendrinta visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – trisdešimties parų areštas su 6 MGL, t. y. 780 Lt (225,90 Eur), bauda. Į bausmę įskaičiuota bausmė atlikta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 baudžiamąjį įsakymą ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Nustatyta kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti, iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Iš M. M. priteista 2896,27 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 27 ct) suma Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įm. k. 188783981, D. D. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad jis sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo susirgo ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, t. y. jis 2015-03-07, apie 17 val., Palangoje, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip vieną kartą smogė peiliu D. D. į krūtinės kairę užpakalinę sritį, padarydamas D. D. durtinę-pjautinę krūtinės kairės užpakalinės srities žaizdą ir XI kairiojo šonkaulio, diafragmos, blužnies, užpilvaplėvinio tarpo, priestuburinio veninio rezginio sužalojimus, užpilvaplėvinę hematomą.

T. R. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, iki 2015-04-01 įgijo fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „C“ kategorijos dujinį pistoletą „BLOW M. 06“, numeris 7-024474, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, jį laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, kol 2015-04-01, apie 21.45 val., policijos pareigūnai šį ginklą rado ir paėmė.

Teismo posėdyje nuteistasis T. R. prašo skundą tenkinti, gynėjas advokatas V. Katėnas prašo nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras R. Jasevičius prašo T. R. skundą atmesti, o M. M. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Dėl T. R. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis T. R. prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės – arešto, nes mano, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas T. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad T. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kad anksčiau teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad duomenų apie baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą nėra, į tai, kad penkiolika kartų baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad T. R. dirba, ginklas įgytas seniai, kai tokio pobūdžio ginklų įsigijimui nebuvo reikalingi specialūs leidimai, kad ginklas būtų naudotas, byloje duomenų nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į T. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas T. R. už nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė švelniausią BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – areštą trumpesnės trukmės, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam T. R. už vieną apysunkį nusikaltimą keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę ir pagal BK 64¹ str. sumažinęs ją vienu trečdaliu nustatęs galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad galutinė bausmė – trisdešimties parų areštas ir 6 MGL bauda – paskirta šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Taip pat pažymėtina, kad į bausmę įskaičiuota bausmė atlikta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 baudžiamąjį įsakymą ir vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-04-01 iki 2015-04-15 (2 t., b. l. 11–14, 52–54).

Nuteistojo gynėjas advokatas V. Katėnas teismo posėdyje prašė T. R. paskirtą areštą pakeisti į viešuosius darbus ar laisvės apribojimą, tačiau pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, viešieji darbai ar laisvės apribojimas sankcijoje nenumatytas.

Dėl M. M. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde M. M. neginčija kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuteistasis prašo taikyti BK 75 str. arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas M. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. M. padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes, nors neturėjo tikslo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, tačiau durdamas į jį peiliu, galėjo ir privalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą – kad dėl to gali kilti sunkios pasekmės – taigi sąmoningai pasirinko tokį elgesio būdą. Psichoneurologinio ir narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas, duomenų, kad turėtų psichinės sveikatos sutrikimų, nenustatyta, todėl galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo M. M. teistas 4 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Apylinkės teismas pažymėjo, kad iki šio nusikaltimo jis nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 10 MGL bauda Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-13 nuosprendžiu ir netrukus po šio nusikaltimo padarymo jis padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu. Administracine tvarka baustas 12 kartų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šių aplinkybių visuma M. M. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir nerodantį noro keisti gyvenimo būdo bei pasitaisyti, todėl pagrįstai konstatavo, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio M. M. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, kadangi pastarasis ignoruoja nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymų nuostatas, jo nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja, tai rodo gana didelį jo pavojingumą visuomenei. Apylinkės teismas M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, taip pat, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis paties nukentėjusiojo D. D. elgesys. Teismas nustatė, kad M. M. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas M. M. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teisingai konstatavo, kad būtent šia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam M. M. už sunkų nusikaltimą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 64¹ str. sumažinęs ją vienu trečdaliu nustatęs galutinę dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad galutinė bausmė dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL dydžio bauda paskirta šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6 d., 9 d., apėmimo ir visiško sudėjimo būdu subendrinus su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda.

Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti BK 75 str. nuostatas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusi 2015-03-24, redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas ne privalo, o gali taikyti BK 75 str. nuostatas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo M. M. taikyti BK 75 str. nuostatas. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, skyręs realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į faktą, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veika padaryta netiesiogine tyčia, teistas keturis kartus, po šio nusikaltimo padarymo jis padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu, administracine tvarka baustas 12 kartų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Kartu teismas, parinkdamas konkretų bausmės dydį, atsižvelgė į visas aplinkybes, teigiamai apibūdinančia nuteistąjį, dėl to skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu įstatymo nustatytas bausmės vidurkis, be to, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam bausmė buvo tinkamai individualizuota, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendyje paskirta bausme ir padaryta išvada, kad tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.

Pasak apelianto, teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė išprovokuotas nukentėjusiojo D. D. veiksmų, o tai, vadovaujantis BK 59 str. 6 p., turėjo būti pripažinta lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apelianto teiginiai visiškai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į tai, kad M. M. nusikaltimą padarė išprovokuotas nuketėjusiojo D. D. veiksmų ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, taip pat šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis paties nukentėjusiojo D. D. elgesys, kadangi jis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, prieš tai perspėtas M. M. nedaryti neteisėtų veiksmų bei žinodamas, jog pastarasis turi peilį, kurį įspėjo panaudosiąs, jei D. D. ir toliau elgsis nederamai, to nepaisydamas, pakartotinai trenkė M. M. į veidą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog dėl to, kad jis šiuo metu atlieka bausmę, kenčia ne tik jis, bet ir jo artimieji, o labiausiai vaikai, kuriais negali tinkamai pasirūpinti, dėl to jam buvo pradėtas civilinis procesas dėl vaiko išlaikymo, nesudaro pagrindo nei atidėti M. M. paskirtos bausmės vykdymą, nei jos švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. R. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.