Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-17-195/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1S-17-195/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1S-17-195/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.; 2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. V. (V. V.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria V. V. Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytomis sankcijomis ir jam nustatyta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti kalėjime Lietuvos Respublikoje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus už itin žiaurų motinos nužudymą ir jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 21 d., bausmės pradžia – 2017 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2034 m. kovo 20 d.

Vadovaujantis 1996 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas ar pritaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, perdavimo“ (toliau – Sutarties) nuostatomis, nuteistasis V. V. 2018 m. rugsėjo 5 d. perduotas iš Baltarusijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimo teikimą, priėmė 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą 17 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytomis sankcijomis ir nuteistajam nustatė 17 metų laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti kalėjime. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsižvelgė į tai, kad Baltarusijos Respublikos Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu V. V. paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tačiau neviršija maksimalios sankcijoje numatytos bausmės, taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į 1996 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas ar pritaikytos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, perdavimo“ 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas turi maksimaliai atsižvelgti į valstybės, priėmusios nuosprendį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atlikus bausmės konversiją (pakeitimą), todėl V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus nustatė tokio paties dydžio, tai yra 17 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis V. V. prašo sutrumpinti paskirtos jam bausmės atlikimo laiką, kadangi mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad aplinkės teismas neatsižvelgė, jog jis prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažymi, kad teismas taip pat neatsižvelgė į nukentėjusiosios sesers P. P. prašymą dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Atkreipia teismo dėmesį, kad jis ankščiau nei Baltarusijos, nei Lietuvoje Respublikoje nebuvo teistas.

V. V.

teigimu, byloje nėra duomenų apie jo paties sveikatos būklę, nurodo esantis II – grupės invalidas dėl psichinės ligos - šizofrenijos.

Motyvuojamoji dalis

N. V. V. skundas atmetamas.

Įvertinus Vilniaus apygardos teismui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, laikytina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365, 362 straipsnių reikalavimų.

Priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis V. V. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio turinį bei byloje esančius duomenis ir nuteistajam nustatė tinkamą bausmės dydį.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo visiškai pagrįstai vadovavosi 1996 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Sutarties 7, 11 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, kuris įpareigoja teismą nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius. Konstatuotina, kad nuteistajam paskirtos bausmės konversija, kurios paskirtis užsienio valstybės paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, atliktas nepažeidžiant įstatymų nuostatų.

Nuteistasis nesutikdamas su apylinkės teismo skundžiama nutartimi nurodo, kad jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą yra aiškiai per griežta.

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad V. V. nuteistas Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus 17 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad būdamas neblaivus dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto su savo senyvo amžiaus motina O. A. metu, žinodamas, kad pastaroji yra sulaukusi 70 metų amžiaus, ypatingai žiauriai, padarydamas pastarajai daugybinius kūno sužalojimus smūgiais į gyvybiškai svarbius organus – galvą, kaklą, kūną ir galūnes, sukėlusių nukentėjusiajai fizinį skausmą, ypatingas kančias, tyčia sudavė savo motinai ne mažiau kaip 26 smūgius rankomis, kojomis, medine taburete ir kitais nenustatytais daiktais, iš kurių ne mažiau kaip 18 smūgių į galvos sritį, kaklą, kūną ir ne mažiau kaip 8 smūgius į apatinių ir viršutinių galūnių sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai kūno sužalojimus su kraujosruvomis, esančių tiesiogine jos mirties priežastimi. Dėl V. V. neteisėtų veiksmų, O. A. nepaprastai kentėdama, neatgavusi sąmonės, dėl atviros galvos smegenų traumos, lydimo daugybe žaizdų, mėlynių, kraujosruvų ir kraujo išsiliejimo į minkštuosius galvos audinius, kraujo išsiliejimo po smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo, sukomplikuoto smegenų edema, galvos smegenų tromboze, kietojo smegenų dangalo uždegimo (meningito), 2017 m. vasario 2 d., 22.30 val. mirė sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskeltini) centrinėje rajono ligoninėje.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju nusikalstama veika, už kurios padarymą V. V. nuteistas Baltarusijos Respublikoje pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktus, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus (savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas itin žiauriai). Lietuvos Respublikos 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį, o to paties straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai, už nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Nors nuteistasis apygardos teismui teigia, kad prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant Minsko srities teisme neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, pastarojo teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka paduodamas apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog šį nusikaltimą padarė ne jis, o kiti asmenys, todėl pastarojo prisipažinimas šiame bylos nagrinėjimo etape, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytinas nuoširdžiu prisipažinimu. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Sutarties 7 straipsnio 4 dalimi laisvės atėmimo bausmės konversija (pakeitimas) vykdoma valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų nustatyta tvarka. Todėl valstybė, vykdanti nuosprendį apsiriboja tokios apimties nustatytais faktais, kokie yra išdėstyti ir aprašyti valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo sprendime. Bausmės konversija, kuri nustatyta Sutarties 7 straipsnyje, nėra priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas ar naujos bausmės paskyrimas pagal valstybės, kuriai perduotas nuteistasis tolesniam bausmės atlikimui, baudžiamuosius įstatymus. Bausmės konversijos paskirtis yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Todėl ankščiau aptartas nuteistojo argumentas nėra aplinkybė, kuri leistų kvestionuoti skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl nuteistojo skunde pareikštu prašymu sutrumpinti jam paskirtą bausmę, pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai vadovavosi Sutarties 7 straipsnio 1 dalies reikalavimais nurodydamas, kad valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas turi maksimaliai atsižvelgti į valstybės, priėmusios nuosprendį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atlikus bausmės konversiją. Todėl laikytina, kad V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus nustatytina 17 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į ankščiau aptartas Sutarties nuostatas, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties nuteistojo skunde išdėstytas argumentas, jog teismas neatsižvelgė į jo motinos sesers P. P. prašymą dėl švelnesnės bausmės jam paskyrimo.

Nesudaro pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir nuteistojo skundo argumentas dėl jo sveikatos būklės, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių nuteistojo teiginius apie jo psichikos sutrikimus, kurie leistu padaryti išvadą, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas ankščiau išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai, pripažino Minsko srities teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtą 17 metų laisvės atėmimo bausmę V. V. atžvilgiu ir pastarajam nustatė 17 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant kalėjime Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas