- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5576-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01424-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- Č. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Č. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Č. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-04-18, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas Č. M. pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Č. M., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė Č. M. sutuoktinė A. M.. Po A. M. mirties pareiškėjas Č. M. ir suinteresuotas asmuo L. M. priėmė palikimą. Tačiau įpėdiniai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą A. M. priklausantį turtą, nes ši po sutuoktinio mirties nepriėmė palikimo. Po tėvo Č. M. mirties liko turtas: ½ dalis iš 281/599 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0599 ha, esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų A. M. vardu; ½ dalis iš 3/10 dalių pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 220,55 kv. m. bendro ploto, ½ dalis pastato - sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis iš 3/10 dalių kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų A. M. vardu. Kadangi Č. M. ir A. M. buvo sutuoktiniai (santuoka registruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CBAĮ, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o 281/599 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytos santuokos metu - (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei statiniai pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl visas šis turtas turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Mirus vienam iš sutuoktinių atsiranda ½ dalies šio turto palikimas. Palikėjas Č. M. testamento nepaliko. Po sutuoktinio mirties A. M. priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to, iki pat savo mirties A. M. gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl svarbių priežasčių, nes tuo metu paveldimo turto teisinė registracija buvo jos vardu.
3. Suinteresuotam asmeniui L. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo Č. M. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti (b. l. 35).
4. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 29-31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Č. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad Č. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. M., akto įrašo Nr. 53 (b. l. 7). Iš Gyventojų registro išrašo kopijos matyti, kad A. M. ir Č. M. turi du sūnus – L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Č. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 21). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. M., būdama santuokoje su Č. M., įgijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 11-13). Šis nekilnojamasis turtas buvo A. M. ir Č. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas Č. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Č. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
6. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Č. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad Č. M. testamento nebuvo sudaręs, o A. M. po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl A. M. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
8. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
9. Č. M. testamento nepaliko (b. l. 15-16, 17), jo sutuoktinė A. M. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamais daiktais ir juos valdė. Tai patvirtina į bylą pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kuri patvirtina, kad A. M. deklaravo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Vadinasi, A. M. naudojosi, rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, rūpinosi tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalimi, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Č. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. M. mirusio sutuoktinio Č. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.