- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-322-495-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00291-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- V. P., D. S.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-322/2012
Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00291-2011-9
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. balandžio 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (V. P.) ir jo gynėjos adv. B. Deveikienės, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti gydymą nuo narkomanijos per laisvės apribojimo terminą; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo terminą priklausomybės reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini).
Tuo pačiu nuosprendžiu L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rudenį, tyrimo metu nenustatytu laiku, romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kito asmens, turėdamas du tikslus, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotinę medžiagą - heroiną, kurio dalį suvartojo, o likusią dalį - 0,786 g minėtos medžiagos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011-03-09, kai tą pačią dieną apie 10.47 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, L. J. už 250 Lt pardavė dalį - 0,207 g narkotinės medžiagos - heroino, o kitą dalį - 0,579 g narkotinės medžiagos - heroino, laikė minėtame bute iki tos pačios dienos, kai apie 12.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 13.10 val. atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį - 0,579 g narkotinės medžiagos - heroino.
D. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 9 d., apie 10.47 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kartu su L. J. už 250 Lt iš V. P. įgijo 0,207 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi ir netrukus po nusikaltimo padarymo prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kartu su L. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie sulaikymo metu iš L. J. rankos paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
Šalies argumentai
Nuteistojo V. P. gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl V. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. ir šioje dalyje jos ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, V. P. pripažintam kaltu pagal BK 259 str. 1 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Gynėjos nuomone, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl V. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai įvertintų byloje surinktų įrodymų ir todėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi jos ginamąjį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. l d., remdamasis tik vienintelio liudytojo (nuteistojo) L. J. parodymais. L. J. taip pat yra narkomanas, vengiantis atsakomybės, jam nebuvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas. Apklausiant L. J. 2011-03-09, minėtos dienos 14.15 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. J. šlapime rasta morfino ir pėdsakų metadono. Todėl jis negalėjo būti objektyvus liudytojas, nes jis buvo apsvaigimo ar abstinencijos būsenoje.
Gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, jog V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. l d., padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoširdžiai prisipažino, jis nurodė, kad buvo įsigijęs narkotinės medžiagos heroino 2010 metų rudenį nenustatytą kiekį iš nenustatyto asmens romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotinę medžiagą įsigijo savo naudojimui. V. P. nurodė, kad jis narkotikus vartoja apie 15 metų, narkotikus visada pirkdavo sau, niekada jų neplatino, už narkotikų platinimą nėra baustas. Jį sulaikant 2011-03-09 apie 12 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje (kur yra vaistinė), narkotikų prie jo nerado. Kratos metu buvo paimti iš jo buto (duomenys neskelbtini), vaistai, kurie jam buvo paskirti gydytojo J. C., taip pat buvo paimta 0,579 g. narkotinės medžiagos - heroino, kurią jis buvo įsigijęs sau naudoti 2010 metų rudenį ir laikė ją savo gyvenamajame kambaryje. Teisminio nagrinėjimo metu V. P. paaiškino, jog L. J. atvykdavo pas jį gana dažnai, visada pats atsiveždavo narkotinių medžiagų, o jis pats L. J. niekada nevaišino ir jam narkotinių medžiagų nėra pardavęs. Kadangi L. J. buvo skolingas pinigų V. P. ir jis 2011-03-09 skolos neatvežė, taip pat V. P. neįleido L. J. į butą susileisti narkotinės medžiagos, todėl tarp jų kilęs konfliktas ir buvo pretekstas L. J. apkalbėti V. P., jog jis jam pardavė 0,207 g. narkotinės medžiagos heroino.
Kadangi įvykio vieta, narkotinės medžiagos ir pinigų perdavimas (duomenys neskelbtini), nebuvo fiksuotas techninėmis priemonėmis, o liudytojo S. P. parodymai yra gana nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog V. P. pardavė L. J. narkotinės medžiagos - heroino, kuri buvo įpakuota į polietileninį maišelį. S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis atvykęs su A. K. ir Ž. Ž. prie (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena V. P., ir iš 3-4 aukšto laiptinės matė, kaip prie 8 buto durų L. J. susitiko su V. P., kad jie pasišnekėjo, ir kad L. J. kažką tai padavė V. P., po to V. P. grįžo į savo butą ir netrukus vėl išėjo iš jo, bei padavė kažką tai L. J.. Teismo posėdžio metu, 2011-09-14, S. P. paaiškino, kad jis matė žmogų, kuris stovėjo antro aukšto laiptinėje prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), padariusį rankos mostą į priekį. Į teisėjos klausimą S. P. atsakė, kad iš viršaus labai mažai kas matosi, kad jis matė ne patį žmogų, o kažkokią kūno dalį, kad žmogaus neįmanoma pamatyti per laiptų turėklų tarpą. Tačiau kitu sakiniu jis jau nurodė, kad matė vieną žmogų. Į jos klausimą S. P. atsakė, kad jis matė žmogaus rankos mostą, tačiau perdavimo nematė ir nieko nefiksavo.
Šalies argumentai
Gynėja skunde nurodo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą V. P. ir ji žodžiu prašė tyrėjo E. B., kad būtų ištirti V. P. rankų pirštų atspaudai ant užspausto polietileninio maišelio, kuris buvo paimtas iš kito kaltinamojo, t.y. L. J., rankos 2011-03-09 apie 10,47 val., (duomenys neskelbtini), ir kurį jis neva nusipirko iš V. P., tačiau tyrėjas paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai tokių veiksmų neatlieka. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų reikiamų procesinių priemonių, siekiant surinkti bylai reikšmės turinčius įrodymus, V. P. ir gynėja 2011-12-02 pateikė teismui prašymą atlikti ekspertizę, ar yra V. P. DNR (biologiniai) pėdsakai ant nurodyto polietileninio maišelio, kuris buvo paimtas iš L. J. rankų 2011-03-09 apie 10,47 val., (duomenys neskelbtini), taip pat ar yra L. J. rankų pirštų antspaudai ant pinigų 300 Lt kupiūrų, kuriuos jis neva sumokėjo V. P. už vieną polietileninį maišelį, ir kaip vėliau nustatyta, tame maišelyje buvo 0,207 g. heroino, tačiau teismas jų prašymą skirti ekspertizę atmetė, manydamas, kad šis prašymas yra perteklinis. Tokiu būdu, gynėjos įsitikinimu, teismas pažeidė BPK 20 str. nuostatas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, gynėjos nuomone, V. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. l d., neįrodyta, todėl jis turėtų būti išteisintas.
V. P. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, todėl jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prieštarauja teisingumo principui. Gynėjos įsitikinimu, jos ginamojo atžvilgiu yra galimybė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d. ir šioje dalyje jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą, jį nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. Apeliantas nurodo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino ir įrodinėjo, kad su minėta nusikalstama veika jis neturi jokio ryšio, tačiau teismas į jo pateiktus faktus ir argumentus neatsižvelgė, o vadovavosi tik kito kaltinamojo (narkomano) parodymais, kurio parodymus, apelianto įsitikinimu, reikėtų vertinti kritiškai, nes jis turėjo motyvą jį apkalbėti ir apkaltinti šioje byloje, norėjo sušvelninti savo kaltę, policijai pas jį radus narkotikus, be to, jis tokiu būdu norėjo atsikratyti skolos jam. Apeliantas nurodo ir tai, jog paties narkotikų perdavimo fakto niekas nematė, liudytojų nėra ir jokiomis techninėmis priemonėmis šis įvykis nebuvo užfiksuotas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atlikta prašyta DNR ekspertizė. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo ignoruojami jo prašymai, motyvuojant tuo, kad atlikti ekspertizę jau vėlu. Notaras faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, jog toje vietoje per laiptų tarpą negalima (neįmanoma) nieko pamatyti – narkotikų perdavimo fakto ar ko nors į tai panašaus. Nebuvo paimti pirštų atspaudai ant maišelių, kuriuose buvo narkotikai. Taip pat šiuo atveju turėjo būti įformintas sekimas, kas nebuvo padaryta.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendį pakeisti, D. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 1 d., paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-03-09 12.05 val. iki 2011-03-09 16.30 val. ir laikyti, kad galutinė bausmė yra areštas 19 parų. Likusią teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Prokuratūros nuomone, teismas D. S. paskyrė bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams, kuri nenumatyta BK 259 str. 1 d. sankcijoje. Už šią nesunkią nusikalstamą veiką gali būti paskirta tik bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę D. S., nenurodė, kad paskirdamas būtent šią bausmę, kuri nėra numatyta BK 259 str. 1 d. sankcijoje, taiko jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, ir tokiu būdu paskyrė jam kitą, švelnesnę bausmės rūšį, kuri nenurodyta BK 259 str. 1 d.
D. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. l d., padarymą, prokuratūros nuomone, turi būti skiriama arešto bausmė.
Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuratūros skundą spręsti teismo nuožiūra, nuteistasis D. S. taip pat prašė prokuratūros apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, o pastarojo gynėjas – atmesti. Prokuroras prašė tenkinti prokuratūros pateiktą apeliacinį skundą, o nuteistojo V. P. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 260 str. 1 dalies
Nuteistasis V. P. ir jo gynėja nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 dalį, motyvuodami tuo, kad jis šio nusikaltimo neįvykdė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Priešingai, nei teigia apeliantai nuteistojo V. P. kaltė įrodyta jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 dalyje, pilnai ir visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus. Padarytos teismo išvados atitinka faktinėms bylos aplinkybėms.
Nuteistasis V. P. neigė įvykdęs šį jam inkriminuotą nusikaltimą, paaiškindamas, kad L. J. niekada jokių narkotinių medžiagų nepardavinėjo, o šis pagal jų susitarimą 2011 03 09 atvyko pas jį grąžinti skolos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad L. J. jam neatvežė grąžinti jo skolintų pinigų, jis pastarojo į butą neįleido. Jis (L. J.) gi, norėjo įeiti į jo butą susileisti savo turėtų narkotikų dozę, bet jis į laiptinę jam išnešė švirkštą ar šaukštelį. Šių nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai, todėl juos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės.
Nuteistojo V. P. parodymus paneigia šioje byloje nuteisto L. J. parodymai, kur jis aiškiai ir nuosekliai parodė, kad su V. P. bendraudavo tik dėl narkotikų įsigijimo, ryšius palaikydavo telefoniniais skambučiais arba SMS žinutėmis, sutardami dėl galimo narkotikų įsigijimo iš V. P.. 2011 03 09 taip pat jis skambino V. P. dėl heroino įsigijimo, sutarė, kad atvažiuos pas jį į namus. D. S. jį nuvežė savo automobiliu, už tai pastarajam pažadėjo duoti iš V. P. įgyto heroino dozę. Nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena V. P., parašė jam SMS, paskui su juo susitiko namo antro aukšto laiptinėje, kur pastarasis jam už 250 litų pardavė heroino. Po ko, tik nuvažiavus į gretimą kiemą, buvo kartu su D. S. sulaikyti policijos pareigūnų, rankoje jam laikant iš V. P. įgytas narkotines medžiagas. Su V. P. kartu niekada nevartojo narkotikų.
Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir byloje apklaustų policijos pareigūnų S. P., A. K., Ž. Ž. parodymai. Kaip matyti iš šių asmenų parodymų turinio, jie stebėjo atvykstantį pas V. P. automobilį, kuriuo važiavo L. J. ir D. S., matė kaip L. J. įėjo į namo, kuriame gyvena V. P., laiptinę. Būtent liudytojas S. P. matė laiptinėje, L. J. ir V. P. susitikimą, po kurio, netrukus, L. J. ir buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis rankoje. Be to, liudytojas V. B., atlikęs nurodytų asmenų apklausą, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. nurodė visas jam apie šį įvykį žinomas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad matė stebimoje namo laiptinėje dviejų asmenų susitikimą. Tai, kad liudytojas S. P. betarpiškai nematė narkotinių medžiagų perdavimo fakto, ištirtų įrodymų kontekste, nepaneigia objektyviais duomenimis nustatyto V. P. narkotinių medžiagų pardavimo 2011 03 09 dieną L. J.. Aplinkybę, kad L. J. vyko įsigyti narkotinės medžiagos patvirtina ir nuteistojo D. S. parodymai, kur jis patvirtino, kad vežė L. J. į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną tikslu įsigyti heroino, jis pastarojo laukė automobilyje, į kurį L. J. grįžo nešinas rankoje maišeliu, kuriame buvo narkotikai. Jiems tik įvažiavus į kitą kiemą, jie abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs viso baudžiamosios bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis L. J. vartoja narkotines medžiagas ir dėl to negalėjo duoti objektyvių parodymų, teisėjų kolegijos vertinamas kaip nepagrįstas. Kaip jau minėta, L. J. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kitų asmenų parodymais, juos gi patvirtina ir byloje užfiksuota telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad L. J. ir V. P. tiriamuoju laikotarpiu tarpusavyje turėjo net 420 telefoninių pokalbių bei 332 kartus buvo siųstos SMS žinutės. Nusikaltimo padarymo dieną – 2011 03 09 – L. J. skambino V. P. 10.14, 10.20, 10.36, 10.46 (t.1,b.l.109), kas pilnai atitinka L. J. parodymams. L. J. sulaikymo metu jo rankoje laikytame plastikiniame maišelyje rasta 0,207 g narkotinės medžiagos – heroino (t.1,b.l.6-7). Be to, nuteistojo V. P. parodymus apie tai, jog jis nepardavinėjo L. J. narkotinės medžiagos – heroino, paneigia ir kratos metu jo bute bei nuo jo rankų nuoplovų rasti heroino pėdsakai (t.1,b.l.41-42, 46-49, 55-56, 60-61). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis teigia nuolat vartojantis narkotines medžiagas, tačiau po sulaikymo jam nebuvo nustatytas narkotinis apsvaigimas (t.2,b.l.141-142), kas taip pat paneigia V. P. parodymus, jog narkotines medžiagas įgydavo tik asmeniniam vartojimui. Įvertinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus apeliantų argumentus apie tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais aukščiau nurodytų asmenų parodymais, be to, byloje nebuvo atliktas biologinių pėdsakų tyrimas bei kiti proceso veiksmai. Kaip jau minėta, apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 dalyje.
Dėl bausmės paskyrimo pagal LR BK 259 str. 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo V. P. gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl V. P. paskirtos per griežtos bausmės pagal LR BK 259 str. 1 dalį. Byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 dalies nuostatas ir skirti pastarajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašo gynėja. Apylinkės teismas nustatė V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis dėl šio nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino, kad veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Be to, skundžiamame nuosprendyje įvertinta nuteistojo asmenybė – būdamas jaunas, darbingas asmuo iki suėmimo niekur nedirbo, baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologinę įskaitą. Padarytas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas V. P. paskyrė inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią numatytos bausmės vidurkio, nepažeisdamas LR BK 54, 61 str. nustatytų bausmės skyrimo taisyklių bei tinkamai parinko bausmės rūšį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Priešingai, paskirta bausmė atitinka padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaip to ir reikalauja LR BK 54 str., reglamentuojantis bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Dėl D. S. bausmės paskyrimo pagal LR BK 259 str. 1 dalį
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apylinkės teismas paskyrė bausmę D. S. pagal LR BK 259 str. 1 dalį, kuri yra nenumatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, - tai yra laisvės apribojimo bausmę, tačiau prokuroras, skųsdamas apylinkės teismo nuosprendį, neteisingai nurodė proceso įstatymo pagrindą (LR BPK 328 str. 2 p. - neteisingai paskirta bausmė). Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nenumatytos bausmės paskyrimas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas (LR BPK 328 str. 1 p.). Kita vertus, kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, prokuroras nurodo baudžiamojo įstatymo pažeidimą (LR BK 54 str. 1 d. – „teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų“), todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, keičia nuosprendžio pakeitimo pagrindą, neviršydamas apeliacinio skundo ribų (LR BPK 320 str. 3 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo netinamą taikymą, daro išvadą, kad nuteistajam D. S. turi būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, tai yra laisvės apribojimas, taikant LR BK 54 str. 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad LR BK 259 str. 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Įvertinant tai, kad nuteistasis D. S. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam negali būti paskirta sankcijoje numatyta bausmė – bauda, priešingai, paskyrus šią bausmės rūšį būtų nutrauktas šiuo metu jo atžvilgiu taikomas gydymas nuo narkomanijos, kas galimai įtakotų jo naujų nusikalstamų veikų darymą. Be to, įvertinus nuteistojo D. S. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą, vaidmenį šiame nusikaltime bei jo siekį gydytis nuo priklausomybės narkotikams (t.2, b.l.242, 318), nesant pagrindo jam skirti sankcijoje numatytas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais ir sprendžia, kad nuteistajam D. S. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį toliau tęsti gydymą nuo narkomanijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Nuteistojo V. P. ir jo gynėjos adv.B.Deveikienės apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 14 dienos nuosprendį pakeisti.
D. S., pripažintam kaltu pagal LR BK 259 str. 1 dalį, taikyti LR BK 54 str. 3 dalį ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį tęsti gydymą nuo narkomanijos visą laisvės apribojimo laiką ir per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų priklausomybės reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini) (LR BK 48 str. 6 d. 4, 5 punktai).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.