- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-569-312-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Stasys Punys
- Nuteistasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Arvydas Montrimas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-569/2010
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;
1.1.15.3.2; 1.2.25.4.1.
2010 m. gegužes 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
mukentejusiajai A. S.
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios A. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. dešimties MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.
Iš J. J. priteista 1000,00 Lt A. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš J. J. priteista 2000,00 Lt už teisine pagalba A. S. naudai bei 2000,00 Lt M. I. naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. J. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemone, pažeide Keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, t. y. ji 2009 m. birželio 1 d., apie 18.40 val., Vilniuje, Pylimo gatveje, ties pastatu Nr. 20, vairuodama automobili „Mitsubishi Galant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 106, 111 punktu reikalavimus, t. y. vairuodama automobili, važiuodama Pylimo gatve nuo Basanaviciaus gatves link Pylimo gatves 20-ojo namo, buvo neatsargi ir neatidi, prieš keisdama važiavimo krypti - noredama pasukti i dešine, i kiema, nepasitrauke kuo dešiniau prie pat važiuojamosios dalies atitinkamo krašto, neisitikino, kad tai yra saugu, del ko savo veiksmais sudare kliuti automobiliui „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. S., važiuojanciam Pylimo gatve, tiesiai kuo dešiniau kelio važiuojamosios dalies krašto, del ko ivyko automobiliu susidurimas. Nuo smugio „Mitsubishi Colt“, automobilis pakeite važiavimo krypti, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenke ten ejusia pesciaja M. I.. Eismo ivykio metu nesunkiai sutrikdyta „Mitsubishi Colt“, vairuotojos A. S. ir pesciosios M. I. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusioji A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio dali, kuria iš nuteistosios priteista 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iš nuteistosios 13271,00 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentejusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustate jos patirtos neturtines žalos pinigine išraiška. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neivertino sunkiu padaryto sužalojimo pasekmiu, ilgos gydymo trukmes, patirtu fiziniu ir dvasiniu kanciu. Paaiškinama, jog del kaulu lužio buvo jauciamas didelis skausmas, piršto kaula teko atstatineti, buvo taikoma vietine nejautra. Kol kaulas gijo, nukentejusiajai teko kesti skausma, kuri kartais jaucia ir dabar. Be to nurodoma, jog po ivykio prasidejo stuburo skausmai, atsirado depresija.
Nukentejusioji teigia, jog ji kente ne tik skausma, bet ir patyre nepatogumu, t. y. jos plaštaka buvo sugipsuota, todel ji negalejo naudotis dešine ranka, o tuo paciu patyre sunkumu su higiena, buities darbu atlikimu bei kitais kasdieniniais darbais. Del sužalojimo apeliante patyre sunkumu mokymosi istaigoje, buvo jauciamos psichologines pasekmes, kadangi sužalojimas ilgai gijo.
A. S. isitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelge i nuteistosios nerupestinguma.
Posedyje nukentejusioji, jos atstovas bei prokurore prašo apeliacini skunda tenkinti. Nuteistoji bei jos gynejas prašo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentejusiosios A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui.
Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.2 d.).
Nukentejusiajai A. S. del nuteistosios veiksmu buvo sužalotas pirštas, šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Del padaryto sužalojimo nukentejusioji be jokios abejones patyre skausma, turejo nepatogumu atliekant kasdieninius darbus. Kolegijai nekyla abejoniu, kad del patirtu sužalojimu ir del ju kilusiu nepatogumu A. S. patyre ir dvasiniu išgyvenimu. I minetas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelge. Atkreiptinas apeliantes demesys i tai, kad byloje yra negincytinai nustatyta, jog jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio gydymas pagal nukentejusiosios pateiktus dokumentus baigesi 2009 m. liepos 30 d. (b. l. 142). Ivertinus nukentejusiosios patirta skausma, sužalojimu gydymo pasekmeje kilusius bei patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nera jokio pagrindo teigti, jog del nuteistosios veiksmu kilo sunkios pasekmes, del kuriu reiketu keisti priteistos neturtines žalos dydi. Vertinant padarytos neturtines žalos dydi, taip pat atsižvelgtina i tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas del neatsargumo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog po ivykio nukentejusiajai prasidejo stuburo skausmai, taciau ši aplinkybe negali buti pagrindu didinti priteistinos neturtines žalos dydi, kadangi byloje nera patikimu duomenu, kurie leistu daryti išvada, jog stuburo skausmai yra susije su nuteistosios veiksmais.
Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog del autoivykio bei patirtu sužalojimu nukentejusiajai atsirado depresija. Iš pacios nukentejusiosios pateiktu dokumentu matyti, jog liudesys, nerimas, nemiga (vidutinio sunkumo depresija) trunka apie metus (A. S. konsultuota psichiatro 2010 m. vasario 23 d.). Savijauta pablogejo 2-3 menesiai iki konsultacijos, t. y. praejus nemažam laiko tarpui po autoivykio. Be to, savijautos pablogejimui itakos turejo eile psichologiniu traumu, o ne tik autoivykis (b. l. 140). Kolegijos isitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, pakankamai ivertino nukentejusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus.
A. S. nepateike jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog del sužalojimu patyre sunkumu mokymosi istaigoje. Pateikta pažyma patvirtina tik tai, kad nukentejusioji studijavo universitete bei sekmingai apgyne magistro baigiamaji darba (b. l. 139).
Ivertinus visa, kas aptarta teigtina, jog bendra nukentejusiajai A. S. priteistos žalos suma neprieštarauja teisingumo kriterijui, t. y. šioje situacijoje ir esant aptartos aplinkybems, apeliantes bei nuteistosios interesu pusiausvyra nera pažeista. Teigti, jog priteistos žalos dydis neatitinka protingumo kriterijaus taip pat nera jokio pagrindo.
Atkreiptinas A. S. demesys i tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtines žalos dydi, nesureikšmino nuteistosios turtines padeties.
Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentejusiosios A. S. apeliacini skunda atmesti.