Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. O., dalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos atstovui Pavelui Protaščiuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. O. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai dėl 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 25N-45679293-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 25N-45679293-15 R. O. buvo paskirta 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) bauda už tai, kad 2015 m. gruodžio 8 d. apie 12.30 val. jis (duomenys neskelbtini) paleido bėgioti savo šunį, kuris neregistruotas ir neskiepytas. Bėgiodamas šuo, išbėgo į gatvę ir į jį atsitrenkė automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. D., ko pasekoje buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, t.y. dėl R. O. netinkamai prižiūrėto gyvūno J. D. buvo padaryta turtinė žala. Nutarime konstatuota, kad R. O. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12, 18 ir 61 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjo bylą skundą padavusiam asmeniui nedalyvaujant, nes jis kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl pripažįstamos nesvarbiomis. Pažymėtina, kad teismas net tris kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, siekdamas užtikrinti asmens teisę dalyvauti nagrinėjant jo skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau, kaip minėta, jis teismo siunčiamų šaukimų neatsiėmė, nurodytu laiku neatvyko, kas rodo, kad padavęs skundą asmuo nesidomėjo bylos eiga, nors privalėjo būti aktyvus, dėmesingas ir procesinis teisėmis naudotis sąžiningai.

Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime nurodė, kad su R. O. skundu nesutinka, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jame tvirtino, kad R. O. pats pripažino kaltę, gailėjosi, o jo padarytą pažeidimą patvirtina kiti bylos duomenys, t.y. nukentėjusiojo J. D. paaiškinimas bei įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teigia, kad R. O. motyvai yra išgalvoti siekiant išvengti administracinės ir galimos civilinės atsakomybės.

R. O. skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. 10 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Už šį pažeidimą numatyta bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Vertindamas surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. O. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Liudytojo J. D., policijos pareigūnų M. K. ir V. G. parodymais, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1, 2), R. O. paaiškinimu (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), J. D. paaiškinimu (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6, 7), nuotraukomis (b. l. 8-10) nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 8 d. apie 12.30 val. Kaune, Zanavykų g. 32 namo kieme, skaldydamas malkas, R. O. paleido po kiemą bėgioti neskiepytą ir neregistruotą šunį, kuris, išbėgęs pro bromą į gatvę, buvo partrenktas J. D. vairuojamo automobilio Toyota Prius ir jį apgadino.

Teismas skunde nurodytus R. O. argumentus, kad tai galėjo būti ne jo šuo, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad netrukus po to, kai jo šuo išbėgo į gatvę ir nebegrįžo, R. O. pats išėjo jo ieškoti. Gatvėje sutiktam nukentėjusiajam J. D. iš karto pripažino, kad tai jo šuo buvo partrenktas, nuėjo jo ieškoti, bet neradęs jo ir sugrįžęs į įvykio vietą, sielojosi, kad taip atsitiko, ir kad pabėgęs šuo nebesugrįžo. Analogiškas aplinkybes jis vėliau aiškino tyrimą atlikusiam pareigūnui, nurodydamas ir įvykio detales, t.y., kad jis kieme dirbo prie malkų, o šuo lakstė po kiemą, tačiau dėl kažkokių priežasčių staiga iš jo išbėgo, nors niekada to nebuvo daręs. Taigi, kaip matyti, iš karto po įvykio R. O. net nesuabejojo, kad tai buvo jo šuo, tuo tarpu skunde jau teigė priešingai, kad tai galėjo būti ne jo šuo, nes šuo su juo buvo kieme, tačiau vėliau dingo. Teismo įsitikinimu, R. O. būtent įvykio dieną nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Kitaip aiškinant jo argumentus, išeitų, kad užuot nurodęs kad tai galėjo būti ne jo šuo, jis pareigūnams nurodė išgalvotas aplinkybes, t.y. išsamiai paaiškindamas kaip jo šuo iš kiemo pabėgo ir ką jis tuo metu veikė, ir prisiėmė atsakomybę už tai, ko nepadarė, tačiau toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas. Tikėtina, kad pažeidimo nepadaręs asmuo neigtų savo kaltę, nurodytų jo nekaltumą įrodančias aplinkybes ir pan., tačiau jis to nepadarė, priešingai, visu savo elgesiu, t.y. tiek pripažindamas, kad tai jo šuo išbėgo į gatvę, jo ieškodamas ir gailėdamas, jis patvirtino, kad automobilį apgadino būtent jo neprižiūrėtas šuo. Paminėtina ir tai, kad skunde R. O. neneigė, kad jo šuo dingo, tačiau visiškai nenurodė jo dingimo aplinkybių.

Kad į gatvę išbėgo būtent R. O. šuo, patvirtino patį įvykį stebėjusi jo kaimynė, tai nurodžiusi tiek nukentėjusiajam, tiek atvykusiems policijos pareigūnams. Nors policijos pareigūnai jos parodymų neužfiksavo, o šiuo metu tai padaryti nėra galimybės, nes, anot nutarimą priėmusios Institucijos atstovo, liudytoja yra mirusi, teismas neturi pagrindo netikėti tiek J. D., tiek policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, neprieštaringi ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia daryti kategorišką išvadą apie R. O. padarytą pažeidimą.

Vertindamas Institucijos paskirtą nuobaudą, teismas pažymi, kad už padarytą pažeidimą R. O. buvo skirta minimali bauda ir tai padaryta nepažeidžiant LR ATPK 30, 30² straipsnių, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo tvarką, reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).

Tokiu būdu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 25N-45679293-15 naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl R. O. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 25N-45679293-15 nepakeistą ir R. O. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.