Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nesimoko, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2007-09-14 Kauno r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau -BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn., vykdymas atidėtas 2 metams; 2008-11-28 Kauno r. apyl. teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

2) 2009-02-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007-09-14 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.

3) 2009-06-08 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d. areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 str. pagal 2009-06-08 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-11 nuosprendžiu paskirtas galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m.

4) 2011-10-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.

2012-10-08 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 290 str. – 55 paros arešto, 2012-10-31 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-06-03 Kauno r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. bauda 1300 Lt.

2) 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. – 40 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. K. ir D. Š. 2014-04-13 apie 16 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), Č. R. namuose, D. K. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam Č. R. į veidą, D. Š. vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam į veidą, po to D. K. įspyrus vieną kartą nukentėjusiajam Č. R. į krūtinę, bei kartu suduodami nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus rankomis į galvą, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam Č. R. padarydami nosies kaulų ir kairiojo skruostikaulio lūžius, odos nubrozdinimą nosyje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam Č. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 014-04-13, sutiko D., buvo išgėrę, ėjo link parduotuvės. Č. ėjo link namų ir jį „gaidžiu“ pavadino. Jis su D. nuėjo pas Č. į namus, kurį sumušė prie namų, koridoriuje. Nepamena, kad nukentėjusysis būtų užsirakinęs duris. Jis sudavė nukentėjusiam į veidą iš rankos kumščio. Nepamena ar nukentėjusysis nugriuvo. Kai grumtynės vyko, stumdėsi, gal buvo suduoti kaltinime nurodyti smūgiai, neneigia, kad galėjo įspirti. Neneigia, kad bendrai su Š. ne mažiau tris kartus sudavė į galvą. Atbėgo kaimynas su giminaičiais ir išsiskirstė. Jis buvo su Š., tačiau nematė kur šis buvo, ką tuo metu veikė. Galėjo padaryti tokius sužalojimus nukentėjusiam, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Po įvykio nuvažiavo pas nukentėjusįjį Č. susitaikė, jokių pretenzijų Č. jam neturi. Nuoširdžiai gailisi, sutinka solidariai atlyginti žalą ligonių kasai.

D. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-09-08 apklausos metu jis nurodė, kad 2014-04-13 lankėsi pas tėvą, susitiko D. Š., išgėrė, prisigėrė. Apie 16 val. eidami, kitoje gatvės pusėje pamatė R. U. ir Č. R.. R. U. norėdamas paerzinti išplūdo įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Į šį konfliktą įsikišo D. Š. bei Č. R., bendrai vieni kitus plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Priėjus Č. R. namus, šis staiga jį pavadino gaidžiu, jis įsižeidė. Sumanė nueit pas Č. R. į namus. Nuėjus pas Č. R. į namus, jo namų lauko durys buvo užrakintos, todėl jis beldė reikalaudamas pasikalbėti. Duris atidarė Č. R., jis nelaukęs pasiaiškinimų sudavė jam vieną kartą į veidą kumščiu. Č. R. žengė atgal į prieškambarį ir atsisėdo kampe ant skrynios. Iš pykčio jis įspyrė sėdinčiam Č. R. į krūtinę ir kelis kartus jam smogė rankomis į galvą iš viršaus, nes jis tuo metu rankomis dengėsi veidą. D. Š. taip pat sudavė smūgius, tačiau jis stovėjo už nugaros, nepastebėjo, kur ir kaip jis sudavė Č. R.. Č. R. giminaičiai juos išskyrė. Po konflikto kartu su D. Š. nuėjo pas Č. R. atsiprašė, su juo susitaikė, pilnai atlygino padarytą turtinę žalą. Pripažįsta, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio (50 b. l.). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis D. K. juos patvirtino

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2014-04-13 nuvažiavo į Didžiąsias Lapes, buvo gerokai išgėręs. Sutiko D. K., dar išgėrė alaus. Prisimena, kad į vakarą apsižodžiavo ant kelio, žodžiai buvo įžeidžiantys, iš abiejų pusių. Jis ir D. K. nuėjo pas nukentėjusįjį į namus, įvyko grumtynės. Pas nukentėjusįjį į namus kartu su K. nuėjo išsiaiškinti. Viskas vyko Didžiosiose Lapėse nukentėjusiojo namuose. Neturėjo minties nukentėjusiojo mušti, gal susinervavo, kad ilgai laukti prie durų reikėjo, nes nukentėjusysis kiek atsimena, gaidžiu K. pavadino. Nepasakys kaip tiksliai buvo, neneigia aplinkybės, kad spyrė nukentėjusiam į veidą, kad konflikto metu sudavė ir rankomis. Galėjo padaryti tokius sužalojimus nukentėjusiam, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Tiksliai aplinkybių nepamena, nes buvo išgėręs. Susitaikė su nukentėjusiuoju, prašo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Sutinka ligonių kasai solidariai atlyginti civilinį ieškinį.

D. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-09-08 apklausos metu jis nurodė, kad 2014-04-13 nuvažiavo pas D. K. į D.Lapių kaimą. Kartu su juo girtavo, išgėrė alkoholio. Eidami namo sutiko Č. R. ir R. U.. Tarp R. U. ir D. K. kilo žodinis konfliktas, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat išplūdo R. U. ir Č. R.. Č. R. nueidamas namo sušuko kažką labai įžeidžiančio, todėl su D. K. nutarė atkeršyti, sumušti. Norėjo užeiti pas nukentėjusįjį į namus, tačiau durys buvo uždarytos. Jie beldė į duris, reikalavo, kad Č. R. išeitų pasikalbėti. Duris atidarė Č. R.. Arčiau durų stovėjęs D. K., pirmas puolė mušti Č. R., smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Prieškambaryje jis spyrė vieną kartą Č. R. į veidą. Po to D. K. įspyrė vieną kartą sėdinčiam ant skrynios Č. R. į krūtinę, o jis stovėdamas jam iš už nugaros sudavė 3-4 kartus kumščiais Č. R. iš viršaus į galvą. Atėjo R. U., A. R., L. R., daugiau giminaičių, kurie juos išskyrė. Praėjus savaitei laiko jis kartu su D. K. nuėjo pas Č. R. atsiprašė, su juo susitaikė, pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, jis jiems dovanojo. Pripažįsta, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą, pažada ateityje nebedaryti naujų nusikaltimų (94 b.l.) Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis D. Š. juos patvirtino

Motyvuojamoji dalis

D. K., D. Š. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

- Nukentėjusiojo Č. R. parodymais, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. jis su R. U. ėjo į namus. Prie namų, kitoje gatvės pusėje pamatė D. K. ir D. Š.. D. Š. ir D. K. ėmė plūsti R. U., po to jie vienas kitą išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Norėdami išvengti didesnio konflikto jis su R. U. nuėjo pas jį (Č. R.) į namus. D. Š. ir D. K. pradėjus veržtis į namus, atidarė lauko duris. D. K. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Nuo smūgio atsisėdo prieškambaryje ant skrynios. Sėdint ant skrynios staiga iš už D. K. nugaros vieną kartą į veidą įspyrė D. Š.. Abu smūgiai buvo suduoti į nosies sritį. Po šių smūgių rankomis dengėsi veidą ir galvą, todėl nematė, kas kokius smūgius sudavė, dar buvo suduota apie 3-4 smūgius į galvą. Netrukus iš kambario atėjo sugyventinė, sūnus A. R., R. U., kurie puolė jį ginti. Neprisimena, kad būtų suduota į krūtinę. Po konflikto bendravo su D. K. ir D. Š., jie abu atsiprašė, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl konflikto, pilnai, savanoriškai atlygino padarytą žalą, pažadėjo ateityje naujų nusikaltimų nebedaryti, jiems dovanojo, jokių pretenzijų jiems neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jam susitaikius su įtariamaisiais, (16, 17 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad su D. K. ir D. Š. susitaikė, jam žala atlyginta, pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

- Liudytojos D. D. parodymais, jog ji gyvena su savo šeima tame pačiame name, kaip Č. R., tik kitoje namo pusėje. 2014-04-13 vakare išgirdo triukšmą Č. R. namo pusėje. Ji su broliais, sūnėnu nusprendė nueiti pažiūrėti kas ten atsitiko. Beeinant sutiko brolį R. U., kuris pasakė, kad D. K. su draugu muša Č. R.. Nubėgus pamatė, kaip namo koridoriuje D. K. ir D. Š. muša Č. R.. R. U. puolė D. K. ir bandė jį atitraukti nuo Č. R., o T. D. puolė D. Š.. Išeidamas D. K. pasakė, kad Č. R. gavo „už reikalą“. (39 b.l.).

- Liudytojo R. U. parodymais, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. jis su Č. R. ėjo į namus. Prie namų, kitoje gatvės pusėje pamatė D. K. ir D. Š.. Neprisimena dėl ko prasidėjo konfliktas, tačiau pamena, kad vieni kitus plūdo įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Atėję pas Č. R. į namus išgirdo bildesį. Č. R. atidarius duris matė, kad D. K. spyrė koja. Tuo pat metu D. K. įgriuvo į vidų, o Č. R. žengdamas atgal atsisėdo ant skrynios. Tuo pat metu į prieškambarį įsiveržė ir D. Š., kuris kartu su D. K. puolė rankomis ir kojomis mušti Č. R.. D. K. su D. Š. mušė vienu metu, todėl neįsidėmėjo, kur, kas, kokius smūgius sudavė. Č. R. gynėsi prisidengdamas galvą ir veidą rankomis. Jis pakvietė į pagalbą savo giminaičius, gyvenančius kitame namo gale. (40, 41 b.l.).

- Liudytojos M. R. parodymais, kad ji gyvena su tėvu Č. R.. 2014-04-13 vakare būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo koridoriuje triukšmą. Suprato vyksta muštynės. Ji bandė išeiti iš kambario į koridorių, tačiau negalėjo, nes muštynės vyko prie jos kambario durų. Ji girdėjo kaip tėvas pasakė „taigi nieko blogo nepadariau“, todėl suprato, kad muša būtent tėvą. Girdėjo, kad kaimynas R. U. išbėgo kviesti pagalbos. Išėjus iš kambario pamatė lauke stovinčius kaimynus, bei D. Š. ir D. K., kurie namuose sumušė jos tėvą. Kaip buvo mušamas tėvas ji nematė. Po sumušimo tėvas Č. R. blogai jautėsi, turėjo kreiptis į medikus (42 b.l.)

- Liudytojo T. U. parodymais, kad 2014-04-13 vakare jis būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), už sienos, kur gyvena Č. R., išgirdo triukšmą. Beveik tuo metu į jų butą įbėgo jo brolis R. U. ir pasakė, kad mušamas Č. R.. Nubėgus pas Č. R., jo koridoriuje pamatė stovintį D. K., kuris laikė Č. R. už peties ar rankos ir D. Š., kuris stovėjo šalia jų. Jis juos išskyrė, o D. K. ir D. Š. išstūmė pro duris. Č. R. akivaizdžiai buvo sumuštas, jo visas veidas buvo kruvinas. Po to D. K. ir D. Š. išėjo. D. K. išeidamas pasakė, kad Č. gavo „už reikalą“ (43 b.l.)

- Liudytojos L. R. parodymais, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. įvyko konfliktas jų namuose ji sužinojo tik pamačiusi grumtynes prieškambaryje, t.y. D. K. kartu su D. Š. mušė jos sugyventinį Č. R.. Kas kokius smūgius sudavė ji nematė, nes nėjo artyn, tačiau matė, kad jie jį mušė rankomis. Atėję kaimynai nutraukė šias muštynes. Po konflikto, kitą dieną jos sugyventinis kreipėsi į ligoninę. (46 b.l.)

- Liudytojo A. R. parodymais, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. jų namuose įvyko konfliktas tarp jo tėvo Č. R. ir D. K. bei D. Š.. Tuo metu jis buvo savo kambaryje, kai jo pagalbos paprašė mama L. R.. Kaip prasidėjo konfliktas jis nežino, nes kai nuėjo, prieškambaryje tėvą jau buvo mušamas, t.y. tėvas sėdėjo, o D. K. ir D. Š. mušė jį rankomis. Kur, kokius smūgius jie sudavė nematė (47 b.l.)

- Protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-04-13 apie 16.00 val. tarp jo, R. U. ir D. K., D. Š. įvyko konfliktas. Konflikto metu D. K. ir D. Š. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. (4 b.l.)

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namo koridoriuje stovi skrynia, ant kurios dešinės pusės matoma rudos spalvos dėmė panaši į kraują. Kairiajame kampe stovi dar viena skrynia, ant kurios dangčio dešiniajame kampe matoma raudonos spalvos dėme panaši į kraują. Kairėje pusėje prie durų matoma skalbimo mašina, ant kurios dangčio matomos rudos spalvos smulkias dėmes panašias į kraują. (10-15 b.l.).

- Specialisto išvada Nr.G1255/14(02), kurioje konstatuota, kad Č. R. padaryti nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžiai, odos nubrozdinimas nosyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (25 b.l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog kaltinamieji D. K. ir D. Š. būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto metu, bendrais veiksmais, ne mažiau kaip 6 kartus sudavė bei įspyrė nukentėjusiajam Č. R. į veidą, galvą, krutinę, to pasėkoje dėl nosies kaulų ir kairiojo skruostikaulio lūžius, odos nubrozdinimą nosyje, nukentėjusiajam Č. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, kaltinamų D. K. ir D. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinus požymius ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamųjų D. K., D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.).

Kaltinamųjų D. K., D. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir šią veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad kaltinamieji veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, patvirtino kaltinamieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, bei apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. K. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, teistas 5 kartus (55-58 b.l.), teistumas neišnykęs, pirmą kartą teisiamas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (81-86 b.l.), darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis (87 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (89 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (91 b.l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė bendrininkų grupėje. Į tai, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, jo kaltinamasis atsiprašė, jam žala atlyginta, pretenzijų neturi. Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytą nusikalstamą veiką D. K. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad D. K. prisipažino esąs kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant BK 75 str. 1 d. nustatytiems formaliems pagrindams pagal nusikalstamų veikų kategorijas, paskirtą bausmės rūšį bei dydį, teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Turi būti įvertinama taip pat ir tai, kokią įtaką realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryšiams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiūros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privaloma įvertinti BK 54 str. 2 d. nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–272/2013).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei galima nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galima manyti, kad D. K. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiojo, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino žalą, nukentėjusysis neturi pretenzijų, pripažino ir sutiko atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį, padarytas sužalojimas nėra pavojingas gyvybei, liekamųjų reiškinių nėra, nuo 2012-10-31 kai atliko arešto bausmę, jo atžvilgiu nebuvo pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, deda pastangas susirasti darbą, prižiūri motiną. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl D. K. bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Atidedant laisvės atėmimo vykdymą bei atsižvelgiant į D. K. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai ( BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.), bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, ir pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. Š. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šia veika pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra jauno amžiaus, teistas 2 kartus, (38, 56-59 b.l.), pirmą kartą teisiamas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, baustas administracine tvarka (113-120 b.l.), nuo 2014-12-03 dirba (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose (149 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (123 b.l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (125 b.l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnija nusiskundimų D. Š. atžvilgiu, iš kaimynų ir kitų gyventojų, seniūnijoje negauta (150 b.l.), 2014-11-25 kreipėsi į kliniką „Šeimos sveikata“ dėl priklausomybės alkoholiui, buvo taikytas gydymas integracinė kodavimo metodika ir vaistai (151 b.l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo gynėjas, nukentėjusysis Č. R. prašė kaltinamajam D. Š. taikyti BK 38 str., t.y. atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė. Gynėjas savo prašymą motyvavo, kad yra visi pagrindai jo ginamajam taikyti susitaikymą, t.y. jam anksčiau nebuvo taikytas BK 38 str., anksčiau skirtas bausmes atliko, yra lengvinanti aplinkybė – prisipažino, gailisi, pažadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų, įsidarbino. Kaltinamasis D. Š. veiką, kurios padarymu yra kaltinamas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, pagal BK 27 str. 1 d. – recidyvistas, o BK 38 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kokiais pagrindai negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vienas iš pagrindų tai, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, todėl BK 38 str. negali būti taikomas.

Vadovaujantis BK 27 str. nuostatomis, asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, jis yra laikomas recidyvistu, o BK 56 str. 1 d. numatyta, kad už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašė kaltinamajam D. Š. skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Kaip iš bylos medžiagos matyti, nors ankstesniais dviem nuosprendžiais kaltinamasis ir buvo pripažintas kaltu, buvo skirtos bausmės, t.y. baudos, jos yra sumokėtos, nuo 2013-07-05 jo atžvilgiu nebuvo pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, anksčiau nėra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, kritiškai vertina savo elgesį, yra dirbantis, gydosi nuo alkoholizmo, seniūnija kaltinamojo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, yra atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybes, nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė, jam žala atlyginta, pretenzijų neturi, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį sutiko atlyginti, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus šio nusikaltimo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, tačiau pagal BK 42 str. bausmių rūšis, trečią pagal griežtumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė teismo skirti kaltinamajam įpareigojimą 6 mėnesius dalyvauti smurtą mažinančiose programose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu panaudojo pirmą kartą, yra dirbantis, teismo manymu tikslingesnė poveikio priemonė būtų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir kad tai darys teigiamą įtaką D. Š. elgesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. prisipažino esąs kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2805,47 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (33,34,35 b.l.). Šis civilinis ieškinys ir reikalavimas įrodytas byloje pateiktais duomenimis, kaltinamųjų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, gydymo išlaidos patirtos ir žala padaryta dėl kaltinamųjų D. K. ir D. Š. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kaltų asmenų veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu būdu teismas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą D. K. atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį:

- per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. D. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., 71 str. D. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) (188 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank.“

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jų naudai solidariai iš D. K. ir D. Š. 2805,47 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkis litus 47 ct) (812,52 EUR) .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.