Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-09-23 · Byla Nr. E1-1680-729/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-23
Bylos Nr.
E1-1680-729/2025
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00369-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. E1-1680-729/2025Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00369-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 23 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubuskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,H. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Eismo saugumo valdymo biuro prašymą dėl H. D. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos (Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Eismo saugumo valdymo biuro) prašymas dėl šios institucijos sprendimu H. D. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Eismo saugumo valdymo biuro 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. GA27917820 H. D. buvo paskirta 80 Eur dydžio bauda už tai, kad jam priklausančiu automobiliu „Dodge Challenger“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 15 d., 23.20 val., vietovėje – Autocelš Riga – Jelgava – Lietuvas robeža (Meitene) (A8), 36,4 km, kurioje leistinas greitis 50 km/val., buvo važiuota 88 km/val. (po paklaidos) greičiu ir taip buvo 38 km/val. viršytas nustatytas leistinas greitis. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Latvijos Respublikos Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 11 dalis. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 13 d.

Teismo posėdžio metu H. D. parodė, kad nesutinka su jam paskirta bauda, kadangi jis automobilio Latvijoje nurodytu pažeidimo padarymo metu nevairavo, o ir jokių procesinių dokumentų apie jam paskirtą baudą iš Latvijos kompetentingos institucijos nėra gavęs, apie tai sužinojo tik dabar. Automobilį Latvijoje galėjo vairuoti jo įmonės svečias A. B. iš Ukrainos įmonės (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo jį paskolinęs. H. D. nurodė gyvenąs tuo pačiu adresu, kuris nurodytas byloje; jeigu būtų gavęs procesinius dokumentus, tai būtų susisiekęs su kompetentinga institucija ir nurodęs vairuotojo duomenis.

Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė tenkinti Latvijos kompetentingos prašymą, motyvuojant tuo, jog yra baudžiamas ne tik vairuotojas, bet ir automobilio savininkas. Jeigu teismas pripažins prašymą, asmuo sumokėjęs paskirtą baudą jos dydį galės išsireikalauti iš vairuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Eismo saugumo valdymo biuro prašymas bei liudijimas dėl 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu paskirtos piniginės baudos H. D. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinka 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus (toliau – Pamatinis sprendimas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365-1 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus.

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijime nurodyta, kad byla buvo nagrinėta pagal rašytinę procedūrą ir priimtas sprendimas Nr. GA27917820 per tris darbo dienas nuo priėmimo buvo išsiųstas H. D. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), prieinamu vairuotojų ir duomenų sistemoje (EUCARIS), kaip paprasta pašto siunta, kuri pristatoma adresatui įdedant ją į pašto dėžutę, negaunant parašo dėl gavimo. Tais atvejais, kai siunta negali būti pristatyta adresatui, visos pašto siuntos grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį. Kadangi sprendimas nebuvo grąžintas, institucija neturi pagrindo manyti, kad asmuo sprendimo negavo; per nustatyta terminą H. D. skundo dėl sprendimo nepateikė.

Įvertinęs liudijime ir teismo posėdžio metu H. D. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą neįrodo tinkamo H. D. informavimo apie jam paskirtą piniginę sankciją. Nors pateiktame liudijime nurodoma, jog H. D. jo atžvilgiu priimtas sprendimas buvo siunčiamas paprastu paštu, objektyvių įrodymų dėl šio dokumento išsiuntimo ir jo neabejotino pristatymo šiam asmeniui nėra; duomenys apie dokumentų išsiuntimą iš Latvijos Respublikos/duomenys apie dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje nepateikti, todėl neįmanoma patikrinti ir neginčytinai įrodyti, jog H. D. buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą ir teisę jį ginčyti. Teismas pažymi, jog Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog H. D. buvo tinkamai informuotas apie jo padarytą teisės pažeidimą, dėl to priimtą sprendimą ir teisę jį apskųsti ir todėl, konstatuojama, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytas pagrindas, kuriam egzistuojant teismas privalo atsisakyti pripažinti sankciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, 3651, 3652 straipsniais, 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms,

nutaria:

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Eismo saugumo valdymo biuro prašymo dėl 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimu paskirtos piniginės baudos H. D. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė