- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- ATP-528-317/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas surašė I. M. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad ji 2013 m. birželio 5 d. 12.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per sankryžą, rodydama kairį posūkio signalą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 92 punkto reikalavimus, suklaidino iš priekio važiuojantį ir sukantį į dešinę automobilį, ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. I. M. paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.
Lazdijų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. M. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2014 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl I. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliantė I. M. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėja nurodo, jog su teismo nutarime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir mano, kad jis turėtų būti panaikintas, todėl, kad „VW Passat“ automobilį vairavusi V. B., įvažiavus į sankryžą, neįsitikino, kad apeliantė tikrai netrukdys jos eismui. V. B. suko į kairiąją pusę ir, kaip ji pati nurodo, matė, jog buvo įjungtas apeliantės automobilio kairysis posūkio signalas, kas yra visiška netiesa. Tačiau V. B. neįvertino aplinkybės, kad apeliantė važiavo pirmąją eismo juosta, kurioje važiuojant leidžiama važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę pusę. Pagal Kelių eismo taisykles, į kairiąją pusę I. M. galėjo sukti tik iš antrosios eismo juostos, taigi V. B. pamačiusi, kad artėja automobilis pirmąja eismo juosta, kad ir su įjungtu kairiuoju posūkio signalu, turėjo įsitikinti, ar apeliantės vairuojamas automobilis netrukdys jos eismo saugumui, o ne, tiesiog neįvertinus situacijos ir neįsitikinus savo ir kitų saugumu, sankryžoje sukti į kairiąją pusę. Jai sukant į kairę, o apeliantei važiuojant tiesia kryptimi, V. B. kliūtis buvo iš dešinės pusės, taigi pagal KET tokiu atveju ji privalėjo I. M. praleisti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad važiavo pagrindiniu keliu, tiesia kryptimi, o automobilių susidūrimas, kaip matyti iš įvykio vietos schemos, įvyko V. B. išvažiavus į priešingo eismo juostą.
Apeliantė skunde nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog ji važiavo tiesia kryptimi, esant įjungtam kairiam posūkiui, ir tuo klaidino V. B.. I. M. teigia, kad išvažiavo į pagrindinį kelią savo automobiliu, padarydama kairį posūkį, tačiau važiavo tiesia kryptimi virš 100 metrų, o jos automobilyje posūkiai automatiškai išsijungia 10-15 metrų po atlikto posūkio manevro. Prieš jai įvažiuojant į sankryžą, posūkio lemputė jos vairuojamo automobilio prietaisų skydelyje nemirksėjo, šios aplinkybės neužfiksavo ir policijos pareigūnai, po eismo įvykio apžiūrėję jos automobilį. Apeliantė pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik V. B. ir liudytojo E. S., kuris liudijo V. B. naudai, parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į I. M. apeliacinį skundą Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato laikinai einanti pareigas viršininkė nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisėta ir teisinga.
I. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog I. M. į sankryžą įvažiavo įsijungusi kairįjį posūkio signalą ir rodydama šį signalą sankryžoje važiavo tiesiai. Nepaisant to, kad I. M. šią aplinkybę neigia, ji įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8-9), tarnybiniais pranešimais (b. l. 11, 12), V. B. (b. l. 15), I. M. (b. l. 16), E. S. (b. l. 17) paaiškinimais, V. B. (b. l. 32-33, 62), E. S. (b. l. 62) parodymais teismo posėdyje. Analizuojant šiuos įrodymus, matyti, jog V. B. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad į kairę sankryžoje suko matydama, jog priešais atvažiuojantis automobilis, vairuojamas I. M., rodo kairio posūkio signalą, todėl, jos vertinimu, vairuojamų automobilių trajektorija nesikirto. Negalima sutikti tik su V. B. teiginiais, jog I. M. vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta ir rengėsi sukti kairėn, nes ne tik I. M. paaiškinimai, bet ir autoįvykio schema, fotonuotraukos, liudytojo E. S. parodymai patvirtina, jog I. M. vairuojamas automobilis judėjo keliu, kuriame yra dvi eismo juostos, iki autoįvykio jis judėjo ne antra, o pirma eismo juosta, leidžiančia važiuoti tiesiai ar sukti dešinėn, o automobilių susidūrimas taip pat įvyko ne antroje, o pirmoje eismo juostoje, kuria ir judėjo I. M. vairuojamas automobilis.
Nedelsiant po įvykio surašytame paaiškinime I. M. nurodė negalinti tiksliai paaiškinti, ar važiuojant per sankryžą degė jos automobilio kairio posūkio signalas. Tik vėliau, apeliaciniame skunde apylinkės teismui, jau po jos atžvilgiu priimto nutarimo taikyti nuobaudą bei apklausiama teisme, I. M. ėmė tvirtinti, jog kairio posūkio signalo nerodė. Tokiais jos teiginiais nėra objektyvaus pagrindo tikėti, nes tai, kad I. M. rodė kairį posūkį, patvirtina ne tik V. B. parodymai, bet ir liudytojo E. S. paaiškinimas bei parodymai teismo posėdyje. Jie nuosekliai tvirtino, jog matė, kad I. M. važiuojant per sankryžą degė jos automobilio kairio posūkio signalas. Šis liudytojas teigė nė vienos iš eismo įvykio dalyvių nepažįstantis, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jo nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Tuo tarpu byloje apklaustas liudytojas J. R. I. M. automobilį matė anksčiau, dar prieš jai įvažiuojant į sankryžą, todėl jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia I. M. kaltę dėl pažeidimo.
Remdamasis aptartais duomenimis bei kitais byloje surinktais duomenimis, teismas daro išvadą, jog I. M. 2013 m. birželio 5 d., 12.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama per sankryžą tiesiai, tačiau rodydama kairį posūkio signalą, suklaidino iš priekio automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuojančią ir į kairę sukančią V. B.. Šiais veiksmais I. M. pažeidė KET 92 punkto reikalavimą signalą rodyti taip, kad neklaidinti kitų eismo dalyvių. Apygardos teismo vertinimu,
I. M. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą numatytą KET 92 punkte, tačiau šis pažeidimas nebuvo pagrindine eismo įvykio priežastimi ar sąlyga eismo įvykiui įvykti. Dėl to pažeidimas kvalifikuotinas ne pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. nepraleido tiesiais važiuojančio ir I. M. vairuojamo automobilio, kuomet sankryžoje suko į kairę. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog matydama, kad I. M. rodo kairį posūkio signalą, ir manydama, kad I. M. suks kairėn ir jos prasilenks, ji suko kairėn, nepraleidusi tiesiais važiuojančio I. M. vairuojamo automobilio. Tiek aptarti duomenys, tiek ir eismo įvykio ekspertizės aktas (b. l. 42-44) patvirtina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje būtent vairuotojos V. B. veiksmai – sankryžoje sukdama į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiu kilti, o I. M. veiksmai – važiavimas per sankryžą tiesiai su įjungtu kairiuoju posūkio signalu, tokiu būdu suklaidinant kitus eismo dalyvius – taip pat techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi nors abi vairuotojos važiuodamos per sankryžą pažeidė KET reikalavimus, tačiau būtent V. B. veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. V. B. laikantis KET 161 punkte nustatyto reikalavimo, jog sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, eismo įvykis nebūtų kilęs. Todėl darytina išvada, kad I. M., nors ir pažeidė KET reikalavimus, tačiau buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn būtent pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kaip padariusi KET pažeidimą nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame I. M., apibūdinta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, nurodant KET 92 punkto pažeidimą, atitinka būtent ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tik suklysta nurodant, jog buvo suklaidintas iš priekio važiuojantis ir sukantis į dešinę automobilis. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. suko į kairę, taigi šis netikslumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo numatyta galimybe pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad pats teisės pažeidimas nekelia abejonių ir yra įrodytas skundžiamoje nutartyje nurodytais bylos duomenimis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, I. M. padarytą pažeidimą perkvalifikuoja pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo vieno iki trijų šimtų litų. Kadangi ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija numato ne tik baudą (nuo vieno iki dviejų šimtų litų) bet ir alternatyvią griežtesnę nuobaudos rūšį – specialiosios teisės atėmimą, tai pažeidėjo veikos perkvalifikavimas iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nelaikytinas jo padėties pasunkinimu.
Skiriant I. M. nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai skirtina švelnesnė nuobauda nei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutarė:
I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti. I. M. administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.