Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Č. ir jo atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Č. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius arba Institucija) 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. NZTANN-114016098-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas J. Č. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. NZTANN-114016098-17 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį jam paskirta už tai, kad už jo žemės sklypo stovi valstybinės žemės dalyje stovi metalinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora, tokiu būdu užimant valstybinės žemės dalį, tvoros statytoja yra 275-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija. Mano, kad skundžiamas nutarimas naikintinas dėl šių priežasčių: 1. Nesupranta, kuo konkrečiai nusižengė J. Č. ir kodėl jam paskirta 300 Eur bauda; 2. J. Č. nepadarė jokio pažeidimo, nes nėra užėmęs jokio žemės; 2.1. tvora kaip ir visi kiti teritorijoje esantys statiniai yra pastatyti teisėtai, pagal suderintą 1996 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybėje suderintą projektą, pagal kurį 1996 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 26-1-96, kuris buvo perregistruotas 2001 m. vasario 14 d.; 2.2. tvorą pastalė 275-oji gyvenamojo namo statybos bendrija; 2.3. Valstybinė žemė nėra užimta, nes šalia J. Č. priklausančio žemės sklypo esantys vartai yra visada atviri, todėl visi kas tik nori gali patekti į valstybinę žemę; 3. buvo pažeisti esminiai administracinių nusižengimo teisenos principai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Č. ir jo atstovas skundą palaikė, prašė teismo jį tenkinti. J. Č. papildomai paaiškino, kad tvorą pastatė 275-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, savo veiksmus suderinusi su savivaldybe, tuo metu bendrijos pirmininku buvo J. A., o šiuo metu bendrijos pirmininku yra jis, tai yra J. Č. Taip pat nurodė, bendrijos nariai valstybinę žemę prižiūri (sodina gėles, šienauja). Tvora pastatyta iš gatvės pusės. Joje yra vartai, kurie yra visada atidaryti ir per juos visada galima patekti į valstybinės žemės dalį kaip į atvirą teritoriją. Po vieno incidento (vienos iš institucijų atstovas nepateko į aptvertą teritoriją, kadangi vienos iš bendrijos narių buvo ligoninėje) dabar jis, kaip bendrijos pirmininkas, bendrijos narių griežtai prašo neuždaryti vartelių, kas ir yra daroma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. NZTANN-114016098-17 nutarimu Institucija J. Č. nubaudė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta pažeidimo esmė: už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinės žemės dalyje stovi metalinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora, įrengti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis tarp sklypo ribos ir esamos tvoros – 260 kv. m. ploto. Tvoros statytoja yra 275-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog J. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyta, kad Institucija 2017 m. birželio 14 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinės žemės dalyje stovi metalinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora, įrengti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai, tokiu būdu yra užimta valstybinės žemės dalis tarp sklypo ribos ir esamos tvoros - 260 kv. m. ploto valstybinės žemės. Tvoros statytoja yra 275-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija. Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad tvoros valstybinės žemės dalyje prie gatvės nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (imtinai (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. ir nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (imtinai (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pirmiau minėto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu J. Č., kaip 275-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkui ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui, Institucija 2017 m. liepos 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZTANPAN-108679415-17, o 2017 m. liepos 27 d. raštu Nr. 8SD-3908-(14.8.94) jo paprašė pašalinti statinius (tvoras), esančius valstybinės žemės dalyje už žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų iki 2017 m. spalio 30 d. Institucija, pirmiau minėto 2017 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. J. Č. atžvilgiu surašė skundžiamą nutarimą.

Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinas sudėties požymis yra tyčia. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. Č. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kartu su L. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tai yra J. Č. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra nuo 2009 m. gruodžio 15 d. Tuo tarpu iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčo tvora buvo pastatyta dar iki J. Č. tampant minėto žemės sklypo savininku, o tuo pačiu ir iki jam tampant 275-oji gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininku. Taip pat nenuginčytas ir pačios tvoros pastatymo teisėtumas, tai yra kad tvora kaip ir visi kiti teritorijoje esantys statiniai yra pastatyti pagal suderintą 1996 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybėje suderintą projektą, pagal kurį 1996 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 26-1-96, kuris buvo perregistruotas 2001 m. vasario 14 d. Analogiškas ginčas (pagal tuo metu galiojančio ATPK 45 str. 1 d.) , tik kito 275-oji gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininko J. A. atžvilgiu, išnagrinėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-47-465/2007. Šiame nutarime teismas ištirtų įrodymų pagrindu konstatavęs, kad jokių savavališkų veiksmų bendrija, vadovaujama J. A., užimant valstybinę žemę, nepadarė ir tyčios J. A. veikoje nėra, nes tokia situacija susidarė dėl įstatymų kaitos ir valstybinių įstaigų nerangumo, šiuo nutarimu J. A. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal 2006 m. gruodžio 18 d. jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą nutraukė. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad po Institucijos patikrinimo, kada buvusiam bendrijos pirmininkui J. Č. buvo surašytas minėtas 2006 m. gruodžio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal 1996 metų su savivaldybe suderinimą bendrijos pastatyta ginčo tvora būtų buvusi pakitusi (nugriauta ji ar jos dalys ir iš naujo statyta/-os ir pan. byloje nėra. Tai yra iš esmės nagrinėjamu atveju J. Č. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas už teisėtai pagal 1996 metų suderinimą pastatytą ir nuo to laiko nepakitusią ginčo tvorą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra užimta valstybinės žemės dalis, esanti tarp sklypo ribos ir esamos tvoros.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų, jog ginčo tvora atitvertai valstybinės žemės daliai būtų daroma kokia tai žala, nenustatyta. Teismo posėdyje J. Č. paaiškino, kad bendrijos nariai valstybinę žemę prižiūri (sodina gėles, šienauja), tvora pastatyta iš gatvės pusės, joje yra vartai, kurie yra visada atidaryti ir per juos visada galima patekti į valstybinės žemės dalį kaip į atvirą teritoriją, tai pašaliniai žmonės ir daro, kai Botanikos sode vyksta renginiai ir aplinkui nėra kur pasistatyti automobilių.

Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog bendrijos sklypų savininkai siekia, kad įsiterpusių laisvi valstybinės žemės plotai būtų parduoti atitinkamų žemės sklypų savininkams. Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius vedėjo 2013-12-11 sutikimas, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, planavimo tikslu nurodant – apie 205 kv. m. ir 125 kv. m. įsiterpusių laisvų valstybinės žemės plotų prijungimas, naudojimo pobūdžio patikslinimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas.

Kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, todėl pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. Č. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla J. Č. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

J. Č. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. NZTANN-114016098-17 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. Č. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.