- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-234-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- M. Č.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams,
- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per 8 (aštuonis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.
Iš nuteistojo M. Č. priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), alkoholiniais gėrimais nugirdė mažametę nukentėjusiąją E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas dėl girtumo bei amžiaus bejėgiška jos būkle, dėl ko nukentėjusioji E. M. negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės bei tiems veiksmams adekvačiai pasipriešinti, pažadėjęs duoti už tai konkrečią pinigų sumą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja E. M. prieš jos valią, ko pasekoje padarė nukentėjusiajai psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Jį pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta. Dėl šio nusikaltimo jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
2.2. Tuo tarpu kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, M. Č. nepripažįsta. Šio nusikaltimo jis nepadarė. Pasak jo, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tokių įrodymų net ir nėra, todėl nuosprendį pagrindė prielaidomis, liudytojų išgalvotais ir mažametės bei jos šeimos narių sukurtais parodymais. Visas abejones teismas turėjo įvertinti jo naudai.
2.3. Skunde M. Č. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir vienodus parodymus. Jis parodė, kad su draugu T. S. gėrė alų ant laiptų, esančių prie daugiabučio namo. Pamatė 10-12 metų mergaitę, kurią pažinojo tik iš matymo. Jos vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso nežinojo. Matė, kaip ji renka tarą nuo alkoholio. Jis jos nekalbino, nieko jai nesakė. Baigę gerti alų su draugu nusprendė nusipirkti dar alaus. Jie nusipirko dar alkoholio. Toje vietoje tuščių skardinių nuo alaus jau nebuvo. Jis suprato, kad tarą pasiėmė ta mergaitė. Pamatęs mergaitę jis ją pasikvietė užlipti ant laiptų. Jis paklausė, kodėl ji renka tarą nuo alkoholio. Mergaitė papasakojo, kad jos šeima sunkiai gyvena, ji su broliu renka tarą ir už gautus pinigus perka maistą, cigaretes. Ji sakė, jog jos motina duoda jai rūkyti cigaretes, į jų namus dažnai atvažiuoja policija. Prieš ją policijos pareigūnas panaudojo elektrošoką, nes jam pasakė keiksmažodį. Ta mergaitė paėmė jo skardinę ir išgėrė alaus. Pabaigus gerti alų draugas nuėjo į namus, o jis dar nusipirko alaus ir sugrįžo į tą pačią vietą. Šį alų ir vėl gėrė ta mergaitė. Jis ant jos pradėjo rėkti, jog ji padėtų alaus butelį. Ji padėjo butelį ir paprašė brolio apie tai niekam nesakyti. Išėjus broliui mergaitė papasakojo, kad ji turėjo lytinius santykius su keliais berniukais ir broliu. Vėl ji pasakojo apie pinigų trūkumą. Jis mergaitei liepė ateiti kitą dieną į tą pačią vietą ir pažadėjo duoti 20 Eur. Baigęs gerti alų jis pamatė, kad mergaitė svirduliuoja ir suprato, jog ji pasigėrė. Jis matė, kad mergaitė nuėjo keliu link X gatvės. Tada jis nuėjo iš paskos iki brūzgynų. Ten ji apsivėmė, apsišlapino, nugriuvo ant žemės. Jis jai liepė eiti į namus. Ji grįžo atgal ir suprato, kad įėjo į namo laiptinę, kurioje gyveno. Kitą dieną jis nuėjo ant tų laiptų tam, jog paduotų žadėtus pinigus mergaitei. Atėjo berniukas, kuris pasakė, jog atėjo pasiimti to, kas žadėta jo seseriai. Nuteistasis nurodo, kad jokių veiksmų, nurodytų kaltinime, neatliko. Nuo išgerto alaus jis nebuvo pasigėręs. Vieta miškelyje jam yra nežinoma, ten nėra buvęs. Miškelis yra arčiau mergaitės namų, todėl jai ir žinoma ta vieta, ji pati nuėjo į tą miškelį, niekas jos neprašė. Miškelyje prezervatyvo jai nerodė, o dėl tamsos įskaityti užrašus ant prezervatyvo pakuotės neįmanoma. Ji galėjo matyti piniginę, kai jie buvo ant laiptų.
2.4. Skunde dėstomi mažamečio liudytojo P. M. parodymai ir nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė aplinkybę, jog E. M. papasakojo draugėms apie tai, kas įvyko, o jam ji nieko nepasakojo. Aplinkybė, kokioms draugėms ir ką ji pasakojo, liko neišsiaiškinta.
2.5. Taip pat skunde dėstomi mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymai ir nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, jog nukentėjusioji ant lapo savo ranka užrašė „čiulpt jo penį“, t. y. tai, ką jis tariamai jai pasakė į ausį. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nes nei jis, nei nukentėjusioji tuo metu neturėjo jokio popieriaus lapo ir užrašyti ji nieko negalėjo. Pasak nuteistojo, tai klaidinanti aplinkybė. Be to, nors iš nukentėjusiosios E. M. apklausos matosi, kad ji parodė, jog jis, M. Č., padidins kainą, tačiau neįvardino kiek. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, tai tik jos samprotavimai, kuriems įtakos turėjo išgertas alkoholis, galimai ir kitų asmenų įtaka. Be to, pasak nuteistojo, apie patirtą seksualinę prievartą E. M. skirtingai nurodė globos namų „U“ psichologei ir savo motinai bei seseriai.
2.6. Skunde nurodoma, kad liudytojų J. G. ir A. M. parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų. Jų parodymai yra antraeiliai, ištraukti iš konteksto. Liudytoja A. M. parodė apie tai, kad miškelyje jis, M. Č., ant lytinio organo užsidėjo prezervatyvą ir liepė jai klauptis, čiulpti jo lytinį organą. Nukentėjusioji nurodo, kad prezervatyvą jis užsidėjo po lytinio organo čiulpimo. Pasak nuteistojo, dėl šių aplinkybių liudytojos A. M. parodymai nesutampa su nukentėjusiosios parodymais. Be to, liudytoja A. M. parodė, kad 20 Eur nukentėjusiajai davė už tai, jog ji toliau gers su juo alų. Skunde pažymima, kad aplinkybės apie galimą lytinį santykiavimą atsirado praėjus 3 dienom.
2.7. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 išvadose nurodyta, jog nukentėjusioji nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų esmės, ribotai ir paviršutiniškai suprato jų pobūdį, visiškai nesuprato jų reikšmės, nuteistojo nuomone, E. M. parodymų negalima vertinti kaip realistiškų.
2.8. Pasak M. Č., įvykio vietoje tarp įvairių šiukšlių rasta prezervatyvo pakuotė neįrodo jo kaltės, nes visos šios pakuotės yra standartinės. Be to, ši pakuotė rasta ne aikštelėje, kurioje jie buvo, o maždaug už 2 m nuo tos vietos link geležinkelio kelio. Atliktų ekspertizių išvados taip pat nepatvirtina jo kaltės.
2.9. Skunde nuteistasis M. Č. nurodo ir apie tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog iki įvykio mažametė nukentėjusioji E. M. turėjo problemų dėl psichikos, ji vartoja vaistus, be to, ji nelanko mokyklos, meluoja, yra ir agresyvi. Jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savižudybės. Pati nukentėjusiosios motina parodė, kad E. M. gali sumeluoti bet ką, ji prisigalvotus dalykus pasakoja kitiems. Nukentėjusiosios tėvai paneigė ekspertizės metu E. M. nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji matė juos nuogus, santykiaujančius, jog matė tėvo lytinį organą. Nukentėjusiosios tėvas labiau linkęs galvoti, jog ir šį kartą E. M. prisigalvojo aplinkybes, susijusias su seksualiniu prievartavimu.
Teismo posėdyje nuteistojo M. Č. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusiosios E. M. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusiosios atstovas advokatas bei prokurorė prašo nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Skundžiamu nuosprendžiu M. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nugirdė mažametę nukentėjusiąją E. M. ir ją seksualiai prievartavo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje, pripažįsta ir šioje dalyje nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Jis nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltės jis nepripažįsta, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka patikrino šią bylą tiek, kiek to prašo nuteistasis M. Č..
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo M. Č. naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principų nepažeidė. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo M. Č. nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Nuteistojo M. Č. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti.
6. Tai, kad nuteistasis M. Č. skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją E. M., patvirtina pačios mažametės nukentėjusiosios parodymai, liudytojų P. M., A. M., J. G., D. D., D. M., T. S. parodymai, įvykio vietos ir savanoriško, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolai, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-55/2020.
7. Nuteistasis M. Č. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad begeriant su T. S. prie jų priėjo E. M.. Jo nuomone, ji buvo maždaug X-XX, gal XXX metų amžiaus. E. M. paėmė ant žemės padėtą alų ir atsigėrė, po to alų ji paėmė tiesiai jam iš rankų, o dar po to gėrė iš viso butelio. Ji pasakojo apie savo gyvenimą, kad pas ją dažnai atvažiuoja policija. Taip pat pasakojo, kad ji yra turėjusi lytinių santykių su broliu ir draugais. E. M. sakė, kad gali išgerti 5 alaus. Jie susilažino, kad ji gers atitinkamo stiprumo alų. Jis su T. S. nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus, draugas nuėjo į namus, o jis sugrįžo į tą vietą, kur buvo nukentėjusioji. Jis su E. M. gėrė alų. Atėjo ir jos brolis. Kai brolis pamatė, kad E. M. gėrė ir rūkė, ji pati jį išvijo. Tada E. M. nulipo laiptais, ji svirduliavo, todėl jis ėjo jai iš paskos, jog ji nueitų į namus. Nuėjusi į įvykio vietą ji parūkė ir nugriuvo, pradėjo vemti. Jis ją pakėlė ir palydėjo į namus. E. M. jis pasiūlė 20 Eur, nes ji pasakojo, kad už pinigus, gautus priduodant butelius, perka kažką pavalgyti. Jam keista buvo, kai kitą dieną pasiimti šių pinigų atėjo ne ji pati, o jos brolis. Be to, nuteistasis nurodė, kad miškelyje prezervatyvų nukentėjusiajai nerodė. Juos ji galėjo matyti, kai jis būdavo su draugais, o nukentėjusioji ir kiti vaikai taip pat ateidavo. M. Č. teisme nurodė, kad jokių seksualinio pobūdžio veiksmų prieš E. M. neatliko.
7.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir šiuos parodymus dėsto skunde. Skunde nuteistasis, kaip ir apklausų metu, nurodo, kad jis jokių seksualinio pobūdžio veiksmų prieš mažametę nukentėjusiąją E. M. neatliko.
8. Nuteistojo M. Č. parodymus apie tai, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o paskui nuo išgerto alkoholio svirduliuojančią nukentėjusiąją nuėjo tam, jog palydėtų ją, miškelyje ją apsivėmusią pakėlė ir palydėjo į namus, o 20 Eur pasiūlė tik dėl jos pasakojimų apie pinigų trūkumą, pirmiausia paneigia pačios mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymai. Šie jos parodymai patvirtina, kad po to, kai M. Č. nugirdė ją alkoholiu, pažadėjęs duoti konkrečią pinigų sumą, jis tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete nukentėjusiąja ir taip ją seksualiai prievartavo.
9. Mažametė nukentėjusioji E. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad su M. Č. susilažino, jeigu ji išgers alaus ir pastovės ant kojų, jis duos jai 3 Eur. M. Č. nuėjo ir nupirko alaus. Su jais buvo ir jos brolis P. M.. Ji su M. Č. gėrė alų iš vieno butelio. Po to su juo ėjo į miškelį. Tada jis padidino kainą. Jo paprašė cigaretės, o jis jai į ausį pasakė tai, ko negali pasakyti, užrašys ant lapo. Nukentėjusioji ant lapo užrašė „čiulpt jo penį“, „atsiklaupti“. M. Č. sakė, kad už tai duos 17 Eur. Jis pasakė „einam į miškelį čiulpti jo lytinį organą“. Einant jai sukosi galva, ji pargriuvo. Ji bandė pabėgti, nusuko į kitą pusę, bet jis ją sugavo. Miškelyje priėjo prie medinio suoliuko ir ten sustojo. Jis nusimovė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių. Jis sėdėjo, o ji stovėjo. M. Č. jai pasakė atsiklaupti ir čiulpti jo lytinį organą. Ji klūpėjo prieš jį, darė tai, ką jai sakė. Miškelyje M. Č. iš piniginės pasiėmė prezervatyvą ir jį užsidėjo ant lytinio organo, o po to jį išmetė. Po to, kai ji pačiulpė jo lytinį organą, jis ištraukė prezervatyvą, kurio pakuotė buvo pilkos spalvos. Eidama atgal ji nukrito ir pradėjo vemti. M. Č. padėjo jai atsikelti ir jie ėjo toliau. Kai grįžo į namus, jai iš burnos praėjo bėgti putos, ją išvežė greitosios medicinos pagalba. Kai grįžo iš ligoninės, kitą dieną broliui P. M. liepė nueiti ten kur gėrė ir iš M. Č. paimti pinigus. M. Č. davė žadėtus 20 Eur. P. M. ji pasakė, kad pinigus duoda už tai, kad daugiau išgėrė. Apie įvykį žino jos motina ir sesuo J. G., jai ant lapo parašė, kas su ja atsitiko (1 t., 70-73, 78 b.l.).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad seksualinės prievartos prieš nepilnamečius (mažamečius) bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos tiesioginių liudytojų nebūna. Todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra nepilnamečių (mažamečių) parodymai, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – parodymai asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiu (mažamečiu) apie patirtą seksualinę prievartą, taip pat kiti byloje esantys įrodymai bei paties nuteistojo (kaltinamojo) parodymai. Be to, nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Todėl kai kurie nedideli ir neesminiai prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai nepilnamečio (mažamečio) asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai nesudaro pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti juos kaip nepatikimus.
11. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš išdėstytų mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymų matosi, kad ji nuosekliai nurodė esmines seksualinio prievartavimo aplinkybes. Ji parodė, kad po to, kai išgėrė alų, su M. Č. nuėjo į miškelį, kur oraliniu būdu tenkino jo lytinę aistrą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji apklausos metu nurodė konkrečią pinigų sumą, kurią už seksualinio pobūdžio veiksmus pasiūlė nuteistasis. Iš jos parodymų matosi, kad M. Č. už tai, kad mažametė išgers alų pažadėjo 3 Eur, o už tai, kad jį tenkins oraliniu būdu, jai pažadėjo dar 17 Eur, taigi iš viso 20 Eur. Šiuos mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymus patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi pripažindamas M. Č. kaltu.
12. Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad begeriant su M. Č. prie jų priėjo E. M., kuri, paėmusi iš nuteistojo, atsigėrė alaus. Su ja M. Č. susilažino, kad ji išgers dar alaus. Tada jis su nuteistuoju nuėjo į parduotuvę, M. Č. nupirko alaus ir sugrįžo pas nukentėjusiąją, o jis nuėjo į namus. Nukentėjusiosios mažametis brolis P. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad E. M. pasakė, jog susilažino su M. Č., kad jeigu ji išgers alaus, gaus 3 Eur. E. M. ir M. Č. gėrė alų, kai jie baigė gerti nuteistasis liepė jam eiti į namus. Jis pasislėpė už kampo ir girdėjo, kaip M. Č. pasakė „pamatysi bus linksma“, o E. M. sakė, kad to dar nėra bandžiusi. Vėliau jis jų nebematė. Grįžusi į namus E. M. jautėsi blogai, todėl buvo išvežta į ligoninę. Kitą dieną, kai grįžo į namus, nukentėjusioji pasakė nueiti į vietą, kur gėrė, ir M. Č. jam duos 20 Eur. P. M. nuteistasis padavė 20 Eur. Iš liudytojo P. M. parodymų matosi, kad nors jam nukentėjusioji apie seksualinio pobūdžio veiksmus nepasakojo, tačiau jis girdėjo, kaip jo motina su seserimi kalbėjosi, jog E. M. pasakojo, kad M. Č. liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Kaip nurodoma apeliaciniam skunde, P. M. parodė dar ir tai, kad apie šį įvykį nukentėjusioji papasakojo ir draugėms. Nors iš tikrųjų nėra aišku, kokioms konkrečiai draugėms apie neteisėtus M. Č. veiksmus nukentėjusioji papasakojo, tačiau iš bylos matosi, kad, kaip ir parodė šis liudytojas, E. M. apie seksualinio pobūdžio veiksmus nurodė savo motinai ir seseriai.
13. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat ir liudytoja A. M. teisme parodė, kad P. M. pasakojo, jog M. Č. pasiūlė E. M. kažkur nueiti. A. M. tiksliau nurodė, kad sūnus girdėjo, kaip E. M. M. Č. pasakė „pamatysi tau patiks“ ir jie kažkur dingo. Iš šių liudytojų parodymų matosi, kad mažametė nukentėjusioji apie patirtą seksualinę prievartą papasakojo ne iš karto, o palaipsniui. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad iš pradžių E. M. buvo gėda, ji nenorėjo pasakoji, tačiau ant popieriaus lapo parašė apie seksualinio pobūdžio veiksmus, atliktus prieš ją. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nukentėjusioji ant lapo parašė, jog M. Č. prašė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, ji nesutiko, tada jis pasakė, kad bus linksma, ji taip pat nesutiko, tačiau, kai jis pasiūlė pinigų, ji sutiko. J. G. teisme nurodė, kad E. M. M. Č. pažadėjo 20 Eur už seksualinio pobūdžio veiksmus. Šiuos pinigus turėjo nueiti ir iš nuteistojo paimti P. M.. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, mažametė nukentėjusioji E. M. iš pradžių savo motinai aiškino, kad su nuteistuoju susilažino dėl išgerto alkoholio, tačiau vėliau ji nurodė ir tikrąją priežastį, dėl kurios M. Č. davė 20 Eur. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad iš pradžių dukra melavo, jai buvo sunku atsiverti, tačiau vėliau paaiškino, jog M. Č. pasiūlė 3 Eur už išgertą alkoholį, o vėliau padidino sumą už tai, kad jį patenkintų oraliniu būdu. Jis jai pasiūlė 20 Eur. Po įvykio šiuos pinigus nukentėjusiosios prašymu paėmė jos brolis P. M.. Savo motinai E. M. nurodė ir apie seksualinio prievartavimo aplinkybes. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad dukra papasakojo, jog po to, kai su M. Č. išgėrė alų, jis ją nusivedė į nuošalią vietą, jis nusimovė kelnes, pasiėmė prezervatyvą ir liepė jai klauptis. Ji jį tenkino oraliniu būdu.
14. Priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, aptartų liudytojų parodymai patvirtina pačios mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymus. Liudytojų A. M., J. G. ir P. M. parodymai patvirtina M. Č. atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš E. M.. Apie tai, kad nuteistąjį tenkino oraliniu būdu, pati nukentėjusioji pasisakė A. M. ir J. G., o liudytojas P. M. girdėjo, kaip šios liudytojos kalbėjosi apie E. M. papasakotus prieš ją atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad M. Č. nukentėjusiajai pažadėjo už tokius neteisėtus veiksmus duoti pinigų. Iš liudytojų A. M. ir J. G. parodymų matosi, kad 20 Eur nuteistasis pažadėjo už tai, jog E. M. išgers alų ir jį tenkins oraliniu būdu. P. M. parodymai patvirtina, kad po įvykio M. Č. davė pažadėtus 20 Eur. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė apie tai, kad nors liudytojos yra artimi šeimos nariai, tačiau netikėti jų parodymais nėra pagrindo, nėra jokio pagrindo manyti, jog jie suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį. Be to, jų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įvykio metu nei pats nuteistasis, nei nukentėjusioji neturėjo jokio popieriaus lapo ir ant jo nieko negalėjo užrašyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš jau aptartų pačios mažametės E. M. ir jos sesers J. G. parodymų matosi, jog ne įvykio metu, o vėliau apie įvykį pasakojant savo seseriai E. M. ant lapo užrašė tai, ko jos prašė M. Č., o būtent tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Vėliau apie šias aplinkybes pasakojant pareigūnams nukentėjusioji taip pat užrašė jas ant lapo. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir kitų daiktų apžiūros protokolo (2 t., 21, 75, 77 b.l.) matosi, kad nukentėjusiosios motina pateikė lapą su tekstu, kurį parašė E. M.. Šiame lape parašyta, jog „jis sakė, kad eisim į miškelį ir nu keiksmažodis aš nesutikau pasakė duos 20 Eur sutikau pačiulpti“. Dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
16. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjus kelioms dienos po įvykio, nes pati mažametė nukentėjusioji E. M. tik tada savo šeimos nariams papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą iš M. Č.. Be to, iš nukentėjusiosios, liudytojų P. M., A. M. ir J. G. parodymų matosi, kad iš karto po M. Č. neteisėtų veiksmų mažametė nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę ir tik kitą dieną ji grįžo į namus. Nukentėjusiosios motina ir sesuo paaiškino, kad tą dieną, kai iš ligoninės pasiėmė E. M., ji jautėsi blogai, todėl su ja apie įvykį nieko nekalbėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, kad iš karto po patirtos seksualinės prievartos, po praleisto laiko ligoninėje mažametei buvo sunku artimiesiems pasakoti tikrąsias įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 matosi, jog E. M. yra sunku save suprasti kaip nukentėjusiąją, ji jaučiasi „prisidirbusi“ ir bijo būti labiau nubausta. Todėl visos šios aplinkybės paaiškina dėl ko nukentėjusioji ne iš karto po įvykio, o praėjus kelioms dienoms apie patirtą seksualinę prievartą pradėjo pasakoti artimiesiems. Pažymėtina, kad iš pradžių apie tai ji išdrįso ne pasakyti žodžiu, o tik parašyti raštu. Ši aplinkybė taip pat parodo, kad E. M. buvo sunku papasakoti apie patirtą seksualinę prievartą.
17. Nepaisant to, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios ar liudytojų parodymais vien dėl to, kad E. M. ne iš karto, o po kelių dienų nurodė apie nuteistojo M. Č. seksualinio pobūdžio veiksmus. Teisme apklausiant liudytoją D. D., buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ši liudytoja teisme patvirtino. Iš tų parodymų matosi, kad D. D. parodė, jog atvykusi į policijos komisariatą A. M. paaiškino, jog iš dukros E. M. ir iš sūnaus P. M. pasakojimų suprato, kad jos dukra galėjo būti seksualiai išnaudota, tačiau ji nieko konkrečiau nenurodė. D. D. teisme parodė, kad girdėjo, kaip pati mažametė E. M. paaiškino, jog ją nusivedęs į krūmus M. Č. liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Ši liudytoja parodė ir apie tai, kad tik nukentėjusioji žinojo įvykio vietą, todėl su ja ten ir nuvyko.
18. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad aikštelėje maždaug 2 m atstumu tarp šiukšlių rasta pakuotė nuo prezervatyvo (1 t., 32-33, 34-35 b.l.). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir kitų daiktų apžiūros matosi, kad M. Č. pateikė piniginę, kurioje taip pat rasta prezervatyvo pakuotė (1 t., 22, 63-64,66-68 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje ir M. Č. piniginėje rastos pakuotės yra analogiškos. Kaip minėta, apie tai, kad neteisėtų veiksmų metu nuteistasis naudojo prezervatyvą, parodė pati mažametė nukentėjusioji ir liudytoja A. M.. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusioji E. M. ir jos motina A. M. skirtingai nurodė apie tai, kada (prieš seksualinio pobūdžio veiksmus, ar po jų) R. Č. panaudojo prezervatyvą, tačiau ši aplinkybė nėra esminė. Taip pat nėra esminė aplinkybė, kad pakuotė nuo prezervatyvo įvykio vietoje rasta ne pačioje aikštelėje, o nuo jos maždaug 2 m atstumu. Esmė ta, kad neteisėtų veiksmų metu R. Č. panaudojo prezervatyvą. Be to, iš bylos matosi, kad mažametė buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl galėjo šią aplinkybę netiksliai įsiminti. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog įvykio vietoje rasta pakuotė nuo prezervatyvo analogiška pakuotei, rastai M. Č. piniginėje, nepatvirtintų nuteistojo neteisėtų veiksmų, tačiau, vertinant ją kartu su jau aptartais kitais įrodymais, ši aplinkybė dar kartą patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie M. Č. veiksmus.
19. Mažametė nukentėjusioji E. M. apie patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus nurodė ir globos namų „U“ pagalbos centro psichologei. Iš nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matosi, kad E. M. nurodė, jog matė M. Č. lytinį organą, kai šis liepė tenkinti jį oraliniu būdu. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji šiai psichologei, kaip ir motinai bei seseriai, nurodė tas pačias aplinkybes, susijusias su M. Č. seksualinio pobūdžio veiksmais. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 matosi, kad ekspertizės metu mažametė nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad M. Č. pasiūlė 3 Eur už tai, kad ji išgers alaus. Vėliau jis pasiūlė dar 17 Eur už tai, kad ji tenkintų jo lytinę aistrą oraliniu būdu. Su tokiu pasiūlymu ji sutiko.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad mažametė nukentėjusioji E. M. nuosekliai ir vienodai liudytojams bei atliekant psichologinį vertinimą ir ekspertizę specialistėms papasakojo apie patirtą seksualinio pobūdžio prievartą iš nuteistojo M. Č.. Nėra pagrindo abejoti jos parodymais, kuriuos patvirtina jau išdėstyti kiti įrodymai. Be to, nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir realumą patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 išvados.
21. Ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 išvadose nurodyta, kad E. M. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių „kas kur ką darė“ aplinkybių, jų įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Atsižvelgus į tai, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu E. M. galimai buvo apsvaigusi nuo alkoholio, yra normalu, jog įvykius ji gali atgaminti mažiau nuosekliai ir ne taip detaliai, tačiau galimai suvartotas alkoholis neapsunkino jos gebėjimo teisingai suvokti, įsiminti ir vėliau atgaminti esmines, bylai reikšmingas faktines „kas kur ką darė“ aplinkybes. Priešingai, ekspertizės metu nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis E. M. parodymais. Jos parodymai yra realistiški, jie atitinka amžių, vartojamą žodyną, protinio išsivystymo lygį, turimas žinias apie lytiškumą ir emocinę būseną. Todėl atmetami nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nukentėjusiosios E. M. parodymams įtakos turėjo išgertas alkoholis ir galimai kiti asmenys.
22. Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiosios tėvai parodė, jog E. M. nagrinėjamą įvykį galėjo susigalvoti ir apie jį primeluoti. Liudytojai A. M. ir D. M. tokių aplinkybių teisme nenurodė. Liudytojas D. M. nurodė, kad iš buvusios žmonos sužinojo, kad E. M. buvo prigirdyta alkoholio ir išprievartauta. Jis paaiškino, kad nežino ar dukra galėtų prisigalvoti tokius dalykus. Nors šie liudytojai neigė nukentėjusiosios psichologinio vertinimo ir ekspertizės atlikimo metu nurodytas aplinkybes apie jų lytinį santykiavimą dukros akivaizdoje, tačiau tai nepaneigia mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymų apie patirtą seksualinę prievartą iš M. Č.. Jos parodymų nepaneigia ir nukentėjusiosios charakteristika, kurioje nurodoma, jog iki įvykio E. M. mokyklą lankė retai, nepaneigia ir ekspertizės akte nurodomos aplinkybės apie tai, jog iki įvykio E. M. lankėsi pas psichiatrą, ji buvo konsultuota ir psichologės dėl jos nepaklusnaus, agresyvaus elgesio, jai buvo paskirtas ir medikamentinis gydymas. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatomas prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas nesusijęs su nagrinėjamais įvykiais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo kitaip vertinti mažametės nukentėjusiosios E. M. parodymų apie patirtą seksualinę prievartą. Kaip jau buvo nurodyta, nėra nustatytos jokios priežastys, dėl kurių nebūtų galima vadovautis jos parodymais. Priešingai, mažametės nukentėjusiosios parodymus apie M. Č. seksualinio pobūdžio veiksmus patvirtina kiti įrodymai.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jau aptartų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent nuteistasis M. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete E. M. už tai pažadėjęs duoti konkrečią pinigų sumą. Šiuos neteisėtus veiksmus M. Č. atliko pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės ir dėl girtumo. Tuo metu E. M. tebuvo X metų amžiaus. Duodamas parodymus pats M. Č. nukentėjusiąją įvardino kaip mergaitę, nurodė, kad iš išvaizdos ji galėjo būti X-XX, o gal XXX metų amžiaus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad M. Č., nors tikslaus E. M. amžiaus ir nežinojo, tačiau suprato, kad ji yra mažametė, ir šia jos būkle pasinaudojo atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus. Be to, pats nugirdęs alkoholiu nukentėjusiąją, jis žinojo ir suprato, kad E. M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tokia jos būsena taip pat pasinaudojo atliekant neteisėtus veiksmus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2020 išvadose nurodyta, kad nagrinėjamų įvykių metu E. M. nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų esmės (ribotai ir paviršutiniškai suprato jų pobūdį, visiškai nesuprato jų reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai priešintis. E. M. priešinimąsi M. Č. sunkino ir jos galimai suvartotas alkoholis. Taip pat ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jai šiuo metu konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. Č. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir pripažino jį kaltu bei jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.
24. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
24.1. Teismas nenustatė nuteistojo M. Č. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. M. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, viena (BK 161 straipsnio 2 dalis) iš jų priskiriama baudžiamajam nusižengimui, o kita (BK 150 straipsnio 4 dalis) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios veikos yra baigtos. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš mažametę nukentėjusiąją E. M., kuriai dėl nuteistojo veiksmų konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Ekspertizės išvadose nurodyta, kad neigiamas nagrinėjamų įvykių poveikis nukentėjusiosios asmenybės raidai bei jos psichikos būsenai išryškės ateityje, kai ji pradės suvokti M. Č. su ja atliktų veiksmų esmę. Todėl nėra abejonių, kad nuteistojo neteisėti veiksmai padarė didelę žalą nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi. Teismas įvertino ir nuteistojo M. Č. asmenybę. Jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje.
24.2. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nuteistajam M. Č. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, mažesnę už laisvės apribojimo vidurkį, o pagal BK 150 straipsnio 4 dalį taip pat jam paskyrė mažesnę už šio BK straipsnio sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Šias paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apėmė švelnesnes, ir M. Č. galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš šių paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam M. Č. paskirtos bausmės, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde to neprašo ir dėl paskirtų bausmių nedėsto jokių argumentų.
25. Teismas teisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Mažametės nukentėjusiosios E. M. atstovė pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma iš M. Č. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai (1 t., 88-90 b.l.). Šį civilinį ieškinį teismas patenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M., šių priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymą A. M..
25.1. Nėra jokių abejonių, kad nusikalstamomis veikomis prieš E. M. nuteistasis M. Č. tikrai padarė mažametei nukentėjusiajai neturtinę žalą, kurią jis turi atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstamas veikas M. Č. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jas darydamas jis vadovavosi itin žemomis, nepateisinamomis paskatomis. Teismas įvertino ir tai, kad dėl nuteistojo veiksmų E. M. patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresinę reakciją, taip pat patyrė ir medicininę intervenciją, dėl jo veiksmų jai konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), taip pat teismas įvertino, kad patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje, įvertino ir duomenis apie E. M. elgesį. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo M. Č. turtinę padėtį ir galimybes ateityje dirbti ir atlyginti žalą. Be to, nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, buvo vadovaujamasi ir galiojančia teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, mažametei nukentėjusiajai E. M. priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Todėl mažinti priteisto žalos atlyginimo sumą irgi pagrindo nėra.
26. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodoma, kad nukentėjusiosios atstovo advokato D. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 153 Eur ir ši suma priteistina valstybės naudai (4 t., 61 b.l.).
26.1. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.
26.2. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą. Šis apeliacinis skundas atmetamas. Mažametei nukentėjusiajai buvo paskirtas advokatas D. R.. Šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kaip minėta, nukentėjusiosios atstovo advokato teisinės pagalbos išlaidos sudaro 153 Eur. Ši suma nėra didelė ir nuteistojo M. Č. turtinė padėtis leis ją sumokėti. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutar i a:
Nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo M. Č. 153, 00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.