- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-15
- Bylos Nr.
- eI3-1042-1066/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00108-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- BUAB „Makora“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Makora“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja BUAB „Makora“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. S- (7-2023/191) tenkinti pareiškėjo BUAB „Makora“ 2023 m. lapkričio 15 d. skundą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1355605 ir tenkinti pareiškėjo BUAB „Makora“ 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), grąžinant Bendrovei 1 199,14 Eur permoką.
2. Pareiškėja, grįsdama skundo reikalavimus, nurodo, kad:
2.1. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), kuriuo prašoma grąžinti permokos suma – 1 199,14 Eur, mokestinis laikotarpis, už kurį prašoma grąžinti permoką – nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. 2023 m. spalio 26 d. buvo gautas VMI sprendimas grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1355605, kuriuo nuspręsta negrąžinti Bendrovei 1 199,14 Eur sumos (toliau – Sprendimas). Jame nurodomas permokos negrąžinimo pagrindas – nepateikti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką nurodyti dokumentai, susiję su VMI administruojamo deklaruojamo ar nedeklaruojamo mokesčio permokos (skirtumo) susidarymu. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisijos, ir MGK), išnagrinėjusi Bendrovės skundą, priėmė sprendimą Nr. S-(7-2023/191) (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti VMI priimtą Sprendimą.
2.2. Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permokos pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui, o jam šios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permoką, mano, jog Bendrovės skundas ir jame išdėstyti argumentai turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra bankrutuojanti, kas suponuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas – būtinybė apginti bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesus. Tuo pačiu pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. Prašymu grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) buvo prašoma grąžinti permoką už mokestinį laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. grąžintina permoka susidarė iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
2.3. Taip pat teigia, kad Bendrovė, atsakydama į 2023 m. rugsėjo 28 d. VMI raštą „Dėl papildomų dokumentų / duomenų“ Nr. (17.17-40) RES-161980, nurodė, jog dalies paaiškinimų / atsakymų į suformuluotus klausimus bei vienos sąskaitos faktūros pateikti negali, nes atitinkama informacija nemokumo administratoriui nėra žinoma – keliami klausimai apie aplinkybes, įvykusias iki bankroto bylos iškėlimo ir atitinkamai iki nemokumo administratoriaus paskyrimo. Taigi pabrėžia, kad VMI prašomų dokumentų / duomenų Bendrovė negalėjo pateikti ne dėl savo valios / kaltės, tačiau dėl objektyvių priežasčių.
2.4. Nesutinka su MGK pateiktu formaliu dokumentų nepateikimo vertinimu – vien prašomų paaiškinimų/dokumentų nepateikimas nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti mokesčio permoką, turi būti vertinama, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą pateikti papildomus duomenis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) straipsnio 6 dalies prasme savo galimybių ribose ir atitinkamai, ar mokesčio permoka yra susidariusi. Bendrovė paaiškino, kad dalies dokumentų / paaiškinimų pateikti negali dėl objektyvių priežasčių, o būtent, kad aktualus laikotarpis yra iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. kai Bendrovei vadovavo buvęs vadovas, ne nemokumo administratorius. Nustačius, kad priežastys, dėl kurių konstatuoti, kad Bendrovė pareigą įvykdė savo galimybių ribose ir prašymas dėl permokos grąžinimo turėtų būti vertinamas kitų turimų duomenų pagrindu, tame tarpe ir VMI sistemoje esančiais duomenimis, pagal kuriuos apskaityta mokesčių permoka. Tačiau Komisija nevertino nurodytų priežasčių objektyvumo – ne paties fakto, kad Bendrovė bankrutuojanti, bet aplinkybių, kad tam tikrų paaiškinimų Bendrovės nemokumo administratorius pateikti negali, nes tuo metu Bendrovei neatstovavo ir tokios aplinkybės objektyviai nėra žinomos.
2.5. Tuo pačiu pareiškėja paaiškina, kad Bendrovė mokesčio permoką prašo grąžinti, remiantis VMI portale mokesčių administratoriaus apskaityta mokesčių permoka. Tokiu būdu, mokesčių administratorius pagal savo turimus duomenis (deklaracijas ir kt.) yra apskaitęs mokesčio permoką, todėl, mokesčių mokėtojui pareikalavus (pateikus prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo), turi pareigą ją grąžinti. Bendrovės manymu, VMI, norėdama paneigti savo pareigą grąžinti Bendrovei 1 199,14 Eur dydžio permoką, turėtų nuginčyti VMI portale esančius ir teisingais preziumuojamus duomenis apie susidariusią mokesčio permoką. Tokių duomenų nenuginčijus ir tik formaliai atmetant Bendrovės prašymą grąžinti mokesčio permoką (Komisijos sprendime nepateikiama jokių paaiškinimų, kad mokesčio permoka VMI portale apskaičiuota klaidingai ar kt., iškeliamos tik prielaidos, kad taip galėtų būti, tačiau prielaidomis negali būti grindžiamas atsisakymas grąžinti bankrutuojančiai bendrovei mokesčio permoką), yra pažeidžiamos bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių teisės.
Pažymi, kad susigrąžinus mokesčio permoką, ji būtų įtraukta į Bendrovės bendrą turto masę ir atitinkamai panaudota Bendrovės kreditorių reikalavimams dengti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.
2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai akivaizdu, jog Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė visus VMI prašomus dokumentus / paaiškinimus, t. y. įvykdė įstatyminę pareigą, savo galimybių ribose. Tačiau vien aplinkybė, kad Bendrovė neturi galimybių pateikti dalies paaiškinimų apie aplinkybes, įvykusias iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nesudaro pagrindo atmesti Bendrovės prašymo. Tokiu Sprendimu yra nepagrįstai pažeidžiami bankrutuojančios Bendrovės bei jos kreditorių teisės bei interesai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas Nr. (17.17-40) RES-161980 dėl papildomų dokumentų / duomenų pateikimo. Pareiškėja nepateikė: 2022-12-02 pirkimo PVM sąskaitos faktūros Nr. ST091558 iš UAB „Statybos technika“, nenurodė 2022-2023 m. nuostolių susidarymo priežasčių; nedetalizavo, kas sudarė bendrųjų ir administracinių sąnaudų sumas, nurodytas 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje; nepaaiškino, dėl ko skiriasi pajamos, deklaruotos 2022 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir pardavimų sumos, deklaruotos 2022 m. mėnesinėse PVM deklaracijose, t. y. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose 2022 m. – 2431245 Eur, o deklaruotų pajamų suma metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 2022 m. – 2 459 550 Eur (28 305 Eur daugiau); nepaaiškino, kodėl neatitinka 2021 m. 12 mėn. duomenys pateikti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) Elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje (i.SAF), 2022 m. 12 mėn. išrašomų sąskaitų faktūrų registrų kryžminis sutikrinimas su AB Panevėžio statybos trestas (147732969), nepateikė pardavimo sąskaitos faktūros 2022-12-01 Nr. MAK2200334.
3.2. Atsakovė sutinka su Komisijos teiginiu, jog tik pateikus mokesčių administratoriui 2023-09-28 pranešime Nr. (17.17-40) RES-161980 nurodytus pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus / duomenis ir paaiškinimus, gali būti nustatyta, ar pareiškėja turi nepriemoką, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turi būti įskaityta pareiškėjos turima permoka, ir tik po to įvertinta, ar pareiškėja turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą.
3.3. Dėl pareiškėjos argumento, kad nemokumo administratorius, nebūdamas įmonės direktoriumi, negali pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamų duomenų bei paaiškinimų, kaip teisingai nurodė Komisija - ūkio subjekto bankroto procedūra yra specifinė įmonės procedūra, tačiau ji nesudaro pagrindo tokį statusą turinčiam ūkio subjektui, siekiančiam susigrąžinti deklaruotą mokesčio permoką (skirtumą), taikyti kitokias permokos (skirtumo) grąžinimo taisykles, nei kitiems mokesčių mokėtojams, priešingu atveju, būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas (MAĮ 7 straipsnis).
3.4. Tuo pačiu pabrėžia, kad kitaip vertinant įmonės nemokumo administratoriaus pareigas, susidarytų situacija, kai netinkamai mokestines pareigas vykdžiusių mokesčių mokėtojų padėtis taptų geresnė už mokesčių mokėtojų, vykdančių savo pareigas pagal teisės aktus ir tinkamai bei laiku teikiančių visus finansinės atskaitomybės dokumentus ir deklaracijas.
Be to, Komisija pažymėjo, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nemokumo administratorius gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (13 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Bendrovei per MANO VMI svetainę 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. (17.17-40) RES-161980 dėl papildomų dokumentų / duomenų pateikimo.
4.2. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 ir 111 straipsniais, Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. 1A-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės), ir išnagrinėjęs pareiškėjos 2023-09-22 Prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą), ginčijamu Sprendimu nusprendė negrąžinti pareiškėjai 399,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) skirtumo už 2022-12-01-2022-12-31 mokestinį laikotarpį ir 800 Eur pelno mokesčio permoką už 2022-12-01-2022-12-31 mokestinį laikotarpį permokos, kadangi nepateiktos visos pareikalautos pateikti dokumentai / duomenys, kurias, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti.
4.3. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri nusprendė patvirtinti VMI priimtą Sprendimą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. 331-1355605.
5. Ginčas kilo dėl mokesčių administratorius sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti Pareiškėjos 2023-09-22 prašyme Nr. (17.16-40) GES-733969 nurodytą 1199,14 Eur mokesčio permoką (skirtumą), priimto konstatavus, kad Pareiškėja nepateikė dalies pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką pareikalautų dokumentų (duomenų), susijusių su ginčo permokos (skirtumo)
susidarymu.
Pareiškėja skunde remiasi tuo, kad Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė visus Inspekcijos prašomus dokumentus / paaiškinimus savo galimybių ribose, o vien ta aplinkybė, kad Pareiškėja neturi galimybių pateikti dalies paaiškinimų apie aplinkybes, įvykusias iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo, nesudaro pagrindo atmesti Bendrovės prašymo grąžinti mokesčių permoką, taip pat susidariusią iki bankroto bylos Pareiškėjai iškėlimo dienos. Pareiškėja taip pat pažymi, jog mokesčių administratorius pagal savo turimus duomenis (deklaracijas ir kt.) yra apskaitęs mokesčio permoką, todėl, mokesčių mokėtojui pareikalavus, turi pareigą šią permoką grąžinti.
6. Mokesčių permokų grąžinimo klausimus reglamentuoja MAĮ bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. To paties straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos mokesčių mokėtojo prašymu. <...> Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos.
Prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas užpildymo, pateikimo ir atitinkamų sumų grąžinimo tvarką detalizuojančių Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo- pardavimo sutartis, teismo nutartis, mokėjimo dokumentus (mokėjimo nurodymas, mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas, mokėjimo kvitas, atsiskaitomasis čekis), muitinės dokumentus, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas, valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) pažymas, kredito įstaigose laikomų piniginių lėšų sąskaitų išrašų kopijas, įgaliojimą (jo kopiją), atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jo kopiją), paveldėjimo teisės liudijimą (jo kopiją) ir kt.), pagrindžiančius Inspekcijos administruojamų mokesčių ar baudų už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius Inspekcijos neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas, <...> ir to pareikalauja šių Taisyklių 17 punkto nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčių mokėtojas gali papildomus dokumentus ar duomenis pateikti kartu su Prašymu.
7. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą mokesčių administratorius prieš grąžindamas mokesčių mokėtojo prašomą grąžinti mokesčio permoką turi įsitikinti, kad faktiškai mokesčių mokėtojo atliktų ūkinių operacijų pagrindu susidarė mokesčio permoka, taip pat įsitikinti ar nėra teisinio pagrindo turimą permoką (skirtumą) įskaityti kitoms nepriemokoms padengti (MAĮ 87 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinamas šią teisę mokesčių administratorius gali reikalauti papildomų dokumentų, būtinų mokesčio permokos realumui nustatyti, ir nurodyti mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą pateikti trūkstamus dokumentus. Jei per nustatytą terminą šie dokumentai nepateikiami, mokesčių administratorius prašymo (dėl permokos grąžinimo) nenagrinėja ir permokos grąžinimo procedūra netęsiama. Be to, LVAT ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo prasme pareiga įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permokos pagrįstumą tenka mokesčių mokėtojui, o jam šios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permoką (pavyzdžiui, 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. eA-182-438/2016).
Pareiga įrodyti permokos realumą, kaip konstatavo LVAT, tenka mokesčių mokėtojui, o ne mokesčių administratoriui. Būtent mokesčių mokėtojas disponuoja informacija apie vykdytas ūkines operacijas, santykius su kitais ūkio subjektais, tuo tarpu mokesčių administratorius aptarta informacija, išskyrus deklaracijose ir apyskaitose deklaruotus suvestinius duomenis, nedisponuoja.
8. Pareiškėja iš esmės remiasi nemokumo būsena ir nemokumo administratoriaus ribotomis galimybėmis pateikti dokumentus.
Pagal Juridinių asmenų nemokumo (toliau – ir JANĮ) 59 straipsnio nuostatas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; <...> sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; <...>. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1-3 ir 17-21 punktų nuostatas paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Nei MAĮ, nei JANĮ reguliavimas neatleidžia nemokumo būklėje esančio subjekto nuo įrodinėjimo pareigos. JANĮ 13 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nemokumo administratorius gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pareiškėjos nemokumo administratorius būtų ėmęsis tokių veiksmų, tokių duomenų nepateikė. Taigi dėl negalėjimo pateikti dokumentų tarp nemokumo administratorius, kreditorių ir vadovo gali atsirasti tam tikri civilinio pobūdžio santykiai, tačiau jie nepaneigia nemokumo būklėje esančio asmens pareigų kitų asmenų (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus) atžvilgiu.
9. Iš ginčo bylos medžiagos matyti ir ginčo nėra, kad Pareiškėjos nemokumo administratorius, atsakydamas į Inspekcijos 2023-09-28 pranešimą Nr. (17.17-40) RES-161980, pateikė tik dalį mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų. Pareiškėja nepateikė 2 PVM sąskaitų faktūrų, negalėjo nurodyti 2022-2023 m. nuostolių susidarymo priežasčių; nedetalizavo, kas sudarė bendrųjų ir administracinių sąnaudų sumas, nurodytas 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje; nepaaiškino, dėl ko skiriasi pajamos, deklaruotos 2022 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, ir pardavimų sumos, deklaruotos 2022 m. mėnesinėse PVM deklaracijose, taip pat, kodėl neatitinka 2021 m. 12 mėn. duomenys pateikti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) Elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje (i.SAF); t. y. Pareiškėjos nemokumo administratorius neįvykdė Inspekcijos 2023-09-28 prašymo pateikti dokumentus pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pareiškėja nepaneigė Inspekcijos ir Komisijos išvados, kad tik pateikus mokesčių administratoriui skundžiamo sprendimo papildomuose motyvuose nurodytus Pareiškėjos buhalterinės apskaitos dokumentus / duomenis ir paaiškinimus, gali būti nustatyta, ar Pareiškėja turi nepriemoką, kuriai padengti pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia turi būti įskaityta Pareiškėjos turima permoka (MAĮ 87 straipsnio 5 dalis), ir tik po to įvertinta, ar Pareiškėja turi po įskaitymo likusią grąžintiną permokos sumą. Kitaip tariant, mokesčių administratorius turėjo pagrindą abejoti pareiškėjos deklaruotų mokestinių prievolių tikslumu, nes pareiškėja neįvykdė įrodinėjimo pareigos.
10. Inspekcijos sprendime detaliai nurodytas taikytinas teisinis reguliavimas, nurodyti konkretūs dokumentai, kurie nebuvo pateikti, taigi aiškiai ir suprantamai nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Taigi spendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
11. Atsižvelgiantį išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus – įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus (grąžini permoką).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Makora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Regionų administracinį teismą.