Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-315/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
1A-726-315/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06693-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Ramūnas Plėštis
Kategorijos
  • 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas:
Baudžiamoji byla Nr. 1A-726-315/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06693-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Ramūnui Plėščiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Ramūno Plėsčio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 30 MGL (1500 eurų) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Š. nuteistas už tai, kad davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2018-02-08, apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, įdėjęs į automobilio draudimo polisą 40 eurų kyšį ir padavė savo įgaliojimus vykdančiai valstybės tarnautojai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei G. L. S. už neteisėtą šios valstybės tarnautojos neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį 4 dalį, dėl to, kad 2018-02-08 apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilės girtumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliantas teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti A. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų požymių.

3. Pirmos instancijos teismas vertindamas A. Š. parodymus padarė išvadą, jog A. Š. davė policijos pareigūnei kyšį, o jo duotus parodymus, jog pinigai buvo įdėti draudimo poliso dokumentus, kuriuos jis užmiršęs išimti, padavė policijos pareigūnei su kitais dokumentais, teismas vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovavo, nes jie paneigti, kaip pažymėjo teismas nuosprendyje, byloje surinktais įrodymais - liudytojos policijos pareigūnės L. G. S. parodymais, CD laikmenoje esančiu garso įrašu ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos policijos pareigūnės G. L. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurios liudytoja patvirtino, jog įspėjo A. Š. dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą pareigūnui, o jis ir toliau, pasak pareigūnės, nenutraukė savo veiksmų, t. y. prašė, kad paleistų ir neformintų administracinio nusižengimo protokolo. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad policijos pareigūnės L. G. S. parodymai viso proceso metu yra detalūs, neprieštaringi, jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė policijos pareigūnės suinteresuotumo bylos baigtimi. Tačiau, su tokia teismo išvada sutikti apeliantas negali, nes pareigūnės suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, jog policijos pareigūnė L. G. S. ir jos kolega policijos pareigūnas V. M. nesivadovavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p., kuris numato, jog naudojant vaizdo ir (arba) garso įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą.

5. Pažymi, kad nėra pateikta kitų įrodymų byloje, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti jog policijos pareigūnė L.G. S. įspėjo A. S. apie tai, kad bus naudojamos techninės priemonės, kuriais bus įrašinėjamas pokalbis.

6. Nors teismas nuosprendyje pripažino, kad byloje pateiktos CD laikmenoje įrašytas garsas nėra gerai girdimas, visgi teismas padarė nuosprendyje išvadą, kad liudytojos policijos pareigūnės L.G. S. parodymais ir perklausytu garso įrašu (b.1.105) nustatė, kad kaltinamasis A. Š. pinigus davė dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, kas sietina, kaip pažymėjo teismas nuosprendyje, atsižvelgiant į nustatytus kaltinamojo veiksmus, su atsakomybės vengimu už vairavimą neblaiviam. Tačiau nei garso įraše, nei kiti pateikti byloje įrodymai neparodo apie A. Š. veiksmus, jog jis primigtinai siūlė pareigūnei kyšį, ar jį davė, tie 40 eurų buvo įdėti į draudimo poliso įmautę kartu su dokumentais, kuriuos A. Š. padavė, tačiau nesant policijos pareigūno vaizdo registratoriaus duomenų, negalima nustatyti laiko, nuo sustabdymo iki dokumentų paėmimo. Pažymi, kad policijos pareigūnė matė, kaip iš automobilio daiktadėžės buvo išimti dokumentai ir perduoti policijos pareigūnei, tačiau tai jokių būdų nebuvo kyšis, be to jis (A. Š.) pats prisipažino, kad vartojo alkoholį, tikrinosi blaivumą, todėl ir lieka neaišku kodėl buvo teismo susietas su vengimu atsakomybės, kai byloje esantys įrodymai prieštarauja tokiam vertinimui.

7. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad byloje fiksuotinas pažeidimo laikas buvo 2018 m. vasario 8 d. 20 val. 15 min., o iš CD laikmenoje pateikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad vaizdas ir garsas pradėtas fiksuoti tik nuo 2018 m. vasario 8 d. 20 val. 41 min. 42 sek. Todėl akivaizdu, kad teismui pakako tik vienos policijos pareigūnės L.G. S. parodymu, jog galėtų padaryti išvadą, kad kaltinamais suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti, t. y. davė kyšį.

8. Teismas padarydamas išvadas, jog A. Š. davė kyšį neįvertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo. Pažymi, kad teismui priimant nuosprendį ir taikant asmeniui bausmę negali kilti nei menkiausios abejonės apie asmens kaltumą.

9. Todėl nepaneigta galimybė, kad tuo atveju, jeigu A. Š. būtų policijos pareigūnai (-ė) tinkamai nustatyta tvarka įspėję apie tai, kad A. Š. pokalbis yra įrašinėjamas, tikėtina, kad jo neblaivaus ir susijaudinusio asmens veiksmai būtų nesukėlę jokių interpretacijų ir iš išplaukančių pasekmių.

10. Dėl teismo paskirtos bausmės

11. Apeliantas nesutinka ir su A. Š. skirta bausme. Už padarytų nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d., teismas jam skyrė 30 MGL, kas sudaro 1500 Eur baudą. Apelianto nuomone, bauda yra neteisinga, neadekvati padarytai veikai. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į kaltininko asmenybę, į tai, jog A. Š. yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, todėl paskirta bausmė neatitinka tikslų, kurie yra numatyti BK. 41 straipsnyje.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

14. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta.

15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo išvadomis dėl A. Š. kaltės.

16. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20str.). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Patikrinus skundžiamą teismo sprendimą konstatuotina, kad apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, o apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų neatitinka teismo priimto nuosprendžio turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo motyvuotomis išvadomis, todėl teiginių dėl BPK pažeidimų nepagrindžia. Teismo išvados dėl A. Š. kaltės grindžiamos surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (kaltinamojo, liudytojų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 str. 1 d., išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę, taip pat motyvuotai paneigė A. Š. versiją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. Š. kaltės, su jomis visiškai sutinka.

18. Kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. Š. veiksmuose nustatyti visi būtini jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., požymiai.

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. Š. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tvirtindamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė - pareigūnei kyšio nedavė, susitarti nesiūlė, o apie draudimo dokumentuose esančius 40 eurų buvo pamiršęs. Tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrinti įrodymai paneigia apelianto keliamą versiją. Tokie įrodymai yra liudytojos policijos pareigūnės L.G. S. parodymai, CD laikmenoje esantis garso įrašas, Savanoriški daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, objektų apžiūros protokolai, administracinio nusižengimo protokolas ir kita bylos medžiaga.

20. Nuo pat tyrimo pradžios liudytoja policijos pareigūnė L.G. S. nuosekliai tvirtino, kad A. Š. davė 30 ar 40 eurų kyšį už tai, jog nebūtų forminamas įvykis. Liudytoja taip pat patvirtino, kad A. Š. tiek prie savo Volvo automobilio, tiek pareigūnų automobilyje buvo įspėtas už kyšio davimą pareigūnui. Abejoti jais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi. Liudytojos parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga – vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, CD laikmenoje esantis garso įrašas, savanoriški daiktų, dokumentų pateikimo protokolai ir kita bylos medžiaga.

21. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nenustatė pagrindo netikėti policijos pareigūnės L.G. S. parodymais, todėl pagrįstai jais rėmėsi grįsdamas nuteistojo kaltę. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, policijos pareigūnė nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, jos parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnė būtų turėjusi suinteresuotumą melagingai apkalbėti A. Š. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių A. Š. parodymus vertino kritiškai. Teisėjų kolegija teismo motyvams pilnai pritaria.

22. Apelianto teigimu, pareigūnės suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, jog policijos pareigūnė L. G. S. ir jos kolega policijos pareigūnas V. M. nesivadovavo Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 p., kuris numato, jog naudojant vaizdo ir (arba) garso įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Tačiau, teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. Iš policijos pareigūnės L.G. S. parodymų matyti, kad ji ne kartą įspėjo A. Š. apie tai, kad už kyšio siūlymą policijos pareigūnui numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau net vežamas į komisariatą A. Š. toliau siūlė susitarti. Iš liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymų taip pat matyti, kad it automobilyje A. Š. toliau siūlė susitarti, prašė nefiksuoti pažeidimo ir paleisti. Iš CD garso įrašo girdėti, kad L.G. S. pasako, jog ,,jau jūs susitarėte, davėte 40 eurų”.

24. Apelianto teigimu nepaneigta galimybė, kad tuo atveju, jeigu A. Š. būtų policijos pareigūnai (-ė) tinkamai nustatyta tvarka įspėję apie tai, kad A. Š. pokalbis yra įrašinėjamas, tikėtina, kad jo neblaivaus ir susijaudinusio asmens veiksmai būtų nesukėlę jokių interpretacijų ir iš išplaukančių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik neperspėjimas apie daromą įrašą nepripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2014). Be to, nagrinėjamu atveju garso įrašas apelianto veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Kaip matyti pagal nustatytas faktines aplinkybes, kyšį policijos pareigūnei nuteistasis davė dar sėdėdamas savo vairuotame automobilyje, su pareigūne nuteistasis kalbėjosi neišlipęs iš savo transporto priemonės, o į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį jis buvo pakviestas jau davus kyšį, t. y. įtarus A. Š. nusikalstamos veikos padarymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ir be garso įrašo byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai spręsti, jog A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

25. Atmetant skundo argumentus, kad nuteistasis neturėjo jokio motyvo siekti neteisėto pareigūnų neveikimo, pažymėtina, kad A. Š. neabejotinai tokį interesą turėjo, kadangi jis yra mašinistas, todėl akivaizdu, jog turėjo interesą, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir neatimta teisė vairuoti. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiką vykdant įgaliojimus, tačiau veikos padarymo motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis, taigi nagrinėjamuoju atveju nėra svarbu dėl kokios priežasties A. Š. bandė papirkti policijos pareigūnę.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. Š. paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 30 MGL, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis), nėra per didelė, paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei.

27. 14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. K. kaltu pagal BK 227 str. 4 d., taip pat tinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Nuteistojo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo

28. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Š. kaltu pagal BK 227 str. 4 d., taip pat tinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Ramūno Plėsčio apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius